Šį kartą vizito tema – „Baltijos jūra mus jungia“, jo tikslas – sustiprinti Švedijos ir Lietuvos politinį, kultūrinį bei ekonominį bendradarbiavimą.
Dalyvauti įvairiuose renginiuose atvyksta ne tik monarchai, bet ir užsienio reikalų, verslo ir inovacijų ministrai, taip pat gausi Švedijos verslininkų delegacija iš daugiau nei dvidešimties žinomų įmonių, tokių kaip „Ikea“, „Ericsson“, „Volvo“, „Saab“, kitų.
Karalius ir karalienė lankysis ne tiktai Vilniuje, bet ir pajūryje, susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo ir Vyriausybės vadovais.
Monarchai apžiūrės verslo ir technologijų objektus, karalienė Silvia taip pat dalyvaus vaikų literatūros konferencijoje, lankysis Vilniaus universitete ir dalyvaus koncerte Vilniaus Šv.Jonų bažnyčioje.
Artėjant vizitui Carlas XVI Gustafas ir Silvia pakvietė Lietuvos žurnalistus į Stokholmo karališkuosius rūmus, kur papasakojo apie kelionės tikslus, pasidalijo mintimis apie Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo galimybes bei šių dienų pasaulio problemas.
– Visi žinome, kas dedasi Ukrainoje. Lietuvai tai kelia nemenką nerimą. Ar tai susiję su jūsų pasirinkimu dabar vykti į Lietuvą? – „Lietuvos rytas“ paklausė karališkosios poros.
Carlas XVI Gustafas: Viena vertus, tiesiog atėjo metas. Neseniai lankėmės Latvijoje, prieš tai – Estijoje.
Lietuvoje jau seniai rengėme oficialų valstybinį vizitą.
Kita vertus, žinoma, norime parodyti, kad Lietuvos ir Švedijos ryšiai yra stiprūs. Politiniu požiūriu parodyti, kad mes esame su jumis.
Be to, mes sulaukėme Lietuvos kvietimo. Labai smagu, kad galėsime įtvirtinti dviejų valstybių santykius, kuriuos palaikome nuo XVI amžiaus.
Jaučiamės dėkingi už šią galimybę ir džiaugiamės, kad galime jus vėl aplankyti.
Mes sekame naujienas, žinome, kas vyksta jūsų šalies ekonominiame ir politiniame gyvenime, tačiau galimybė atvykti ir patiems pabendrauti su žmonėmis suteikia kitokį, stipresnį įspūdį.
Svarbūs ir mūsų šalių ekonominiai ryšiai – jie stipresni nei bet kada, nepaisant visų ekonomikos svyravimų.
Švedija – svarbi investuotoja jūsų šalyje, Lietuvoje veikia apie 150 švediško kapitalo įmonių.
Natūralu, kad vyks ir didelė verslininkų delegacija iš Švedijos. Jiems bus įdomu pamatyti, kas nuveikta jūsų šalyje. Dideli investuotojai iš Švedijos dairysis naujų įdomių partnerių. Tai labai gera galimybė ir tinkamas metas.
– Pirmą sykį Lietuvoje lankėtės beveik prieš ketvirtį amžiaus, 1992-aisiais. Ką prisimenate apie tą viešnagę?
Carlas XVI Gustafas: Buvome atvykę ir vėliau – tada labai susidomėję stebėjome, kaip daug kas jūsų šalyje pasikeitė. Ekonomikos ir visuomenės pokyčiai – labai dramatiški.
Pirmasis mūsų valstybinis vizitas Lietuvoje įvyko 1992-ųjų spalį. Pamenu, buvo labai šalta, nes pastatuose neveikė šildymas.
Su Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu susitikome viduje, bet nenusivilkome paltų, nes buvo tiesiog per šalta.
Manau, tuos sudėtingus laikus ir problemas pamenate geriau už mane.
Dabar labai įdomu prisiminti, nuo ko pradėjote atkurti savo šalį. Aš daugybę sykių esu viešai pasakojęs apie Baltijos šalis, kurios savo valstybes atkūrė išsaugotos istorijos ir kultūros pagrindu. Man tai atrodo labai svarbu. Šį pavyzdį nuolat pateikiu visur, kur keliauju.
Tai viena priežasčių, dėl kurių 2009-aisiais į Lietuvą atvykome švęsti jūsų tūkstantmečio. Parodyti, kad, mūsų nuomone, jūs tikrai turite kuo didžiuotis.
Silvia: Puikiai prisimenu, kaip 1992-aisiais sakiau vyrui – mes privalome keliauti į Baltijos šalis, ten dabar sudėtinga padėtis. Turime pabrėžti, kad palaikome jas.
Pamenu, kokie šilti buvo visi sutikti žmonės, kaip džiaugėsi ta nauja labai ypatingo istorijos laikotarpio pradžia. Šalis buvo išties silpna, bet visi didžiavosi, kad turi valstybės likimą savo rankose, turėjo daug vilčių. Puikiai prisimenu tą stiprų jausmą.
– Pasaulyje dabar – daugybė rimtų problemų. Kas labiausiai kelia nerimą jums?
Carlas XVI Gustafas: Tai plati tema. Žinoma, šiuo metu – pabėgėliai, visi dėl to šokiruoti.
Daug emocijų kelia istorijos apie tai, ką jiems teko patirti. Jie turėjo palikti savo šalis, o tai labai sunkus sprendimas bet kuriai šeimai.
Sunku įsivaizduoti didesnę problemą nei ta, kai reikia iš naujo susikurti gyvenimą. Tragiški dalykai. Kai matai tuos baisius vaizdus žiniasklaidoje, negali užsimerkti. Jei žmonėms reikia pagalbos, turime padėti.
Bet taip pat turime galvoti, kodėl jie turėjo palikti savo šalį, ir spręsti tas problemas.
Žmonės palieka gimtinę dėl politikos, ekonomikos, klimato kaitos problemų.
Pavyzdžiui, apie tai, kad klimato kaita sukelia konfliktus, mes Švedijoje kalbėjome dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Jei žmonėms sunku rasti vandens – bus problemų.
Šiuo metu dramatiška padėtis Sirijoje kelia nerimą. Europos bendruomenė tikrai stengiasi rasti sprendimą, bet gauti visų šalių pritarimą sunku.
Suprantama, kiekviena šalis turi savo kultūrą, papročius. Susitarti nėra lengva.
Bet esminis žodis, kurį reikia kartoti, yra „dialogas“. Jei uždarysi sienas, tai nebus sprendimas. Reikia kuo daugiau diskusijų diplomatiniais būdais.
Problema kyla, kai neturi su kuo užmegzti dialogo. Taip dabar yra Sirijoje.
Kitas žingsnis – rasti atvykėliams darbo ir galimybių. Tai esminė tema. Turime žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą.
Silvia: Man daug nerimo kelia pabėgėliai vaikai, paaugliai, kurie atvyksta be tėvų. Tai nepilnamečiams didžiulė trauma, jie labai pažeidžiami. Kartais jie atsiduria nepažįstamų žmonių rankose. Visi žinome, kad vyksta lytinis vaikų išnaudojimas, tai baisu.
Neseniai dalyvavau įdomioje konferencijoje Vokietijoje – ten verslas raginamas suteikti vaikams galimybę lavintis ir vėliau įsidarbinti.
Dvylikos verslo šakų atstovai susidomėjo šiuo projektu, ir tai puiku.
Vaikams žinoti, kad turi saugią aplinką ir ateitį, labai svarbu.
Praėjusią savaitę buvau Jungtinėse Tautose, klausiausi popiežiaus Pranciškaus kalbos. Žinau, kad dauguma lietuvių katalikai.
Labai žaviuosi popiežiumi Pranciškumi. Jis kalbėjo ir apie skurdo bei klimato kaitos ryšį – viską paaiškino labai suprantamai ir gerai, nebijojo kalbėti šiomis sudėtingomis temomis.
Kalbėjo ir apie vaikų problemas. Tai turbūt pirmas sykis, kai atvirai buvo kalbama apie vaikų lytinį išnaudojimą. Iki tol tai buvo tabu.
– Švedija pagal gyventojų skaičių yra viena daugiausia imigrantų priėmusių valstybių. Migracija – privalumas ar grėsmė šaliai?
Carlas XVI Gustafas: Kalbant apie ilgesnį laikotarpį – tai yra privalumas.
Žinoma, nelengva per savaitgalį įsileisti kelis tūkstančius žmonių. Reikia tam pasiruošti.
Švedijos sienos daugybę metų yra atviros, mūsų patirtis – labai gera. Čia atvykę žmonės turi daugybę programų ir galimybių – išmokti švedų kalbą, integruotis į visuomenę.
Manau, politikai turi prisiimti atsakomybę ir suteikti atvykusiems žmonėms deramą galimybę pradėti naują gyvenimą.
Silvia: Į Švediją migrantai atvyksta dešimtmečius. Mūsų šalyje net yra populiari migrantų suburta muzikos grupė, kuri groja švediškas dainas, taip savaip praturtindama mūsų kultūrą. Ji yra svarbi Švedijos muzikos industrijos dalis.
Migrantai papildo ir virtuvę, ji tampa įdomesnė ir įvairesnė.
Carlas XVI Gustafas: Taip, pas mus yra ne tik mėsainių ir tailandiečių restoranų. (Juokiasi.)
– Kam per viešnagę Lietuvoje norėtumėte skirti ypatingą dėmesį?
Carlas XVI Gustafas: Dažniausiai daug kalbame apie aplinkosaugą, bet šįkart to bus mažiau. Švedijoje nuolat kalbu apie lašišų situaciją mūsų šalyje – norėčiau, kad jų upėse būtų daugiau, o tai tiesiogiai susiję su aplinkosaugos problemomis.
Žinoma, svarbi vizito tema bus tai, kad abi mūsų šalys yra prie Baltijos jūros, kurią būtina saugoti ir švarinti. Manau, tai viena temų, apie kurią kalbėsimės su Lietuvos prezidente.
Baltijos jūros būklė nėra labai gera. Mes turime pasistengti išsaugoti žvejybos industriją.
Kita svarbi tema – nauja Lietuvą ir Švediją sujungsianti elektros jungtis, išspręsianti daug problemų. Taip pat labai laukiu apsilankymo Saulėtekio technologijų ir inovacijų slėnyje. Gal užsimegs nauji bendri Lietuvos ir Švedijos technologijų projektai.
Žinau, kad kalbėsimės ir apie universitetų bendradarbiavimo galimybes, švedų ir lietuvių kalbų dėstymą. Tai padėtų dar labiau sustiprinti ryšius.
Silvia: Per vizitą Lietuvoje numatyta man labai patinkanti programa, kuri skatina vaikus daugiau skaityti.
Ši tema man labai artima – knygose tiek daug išminties.
Dalyvausiu ir diskusijoje apie prekybos žmonėmis problemą – dėl to kenčia milijonai moterų ir vaikų. Baisu tai suvokti, bet tai – didžiulis verslas. Turime suvienyti jėgas, kad užkirstume tam kelią – policija, politikai, visuomenė. Turime jausti didelę atsakomybę.
– Į Lietuvą jūsų vizito proga atvyksta didelė Švedijos verslo atstovų grupė. Lietuva dažnai lyginama su Estija, o ten Švedijos kapitalo įmonių – kelis sykius daugiau nei pas mus. Kodėl?
Carlas XVI Gustafas: Niekada nežinojau šios statistikos. Bet žinau, kad Švedija – viena didesnių užsienio investuotojų jūsų šalyje.
Investicijoms ateiti reikia laiko. Galbūt su Estija yra taip – ateina kelios didelės kompanijos, joms sekasi, tada visi žengia paskui jas, kol prisotina rinką ir dairosi galimybių kitur.
Bet tikiu, kad šis vizitas padės dar daugiau verslininkų atrasti Lietuvą.
Silvia: Galbūt Švedijos ir Estijos ryšiai tiesiog istoriškai buvo artimesni.
– Daug kalbate apie ateitį. Ką turėtume daryti, kad suteiktume gražią ateitį ir būsimoms kartoms?
Carlas XVI Gustafas: Svarbiausia – išsilavinimas. Reikia mokyti vaikus, kad nesame vieni šiame pasaulyje, rodyti jiems pasaulį ir kalbėti apie tai, kaip galime padėti vieni kitiems.
Galimybė keliauti ir suprasti, koks yra pasaulis, išvysti jo problemas, labai svarbi. Gal tada jaunoji karta sukurs ką nors geriau, nei mes sukūrėme.
– Ko švedai, pavyzdžiui, verslininkai, galėtų išmokti iš lietuvių?
Carlas XVI Gustafas: Manau, daugybės dalykų. Šios kelionės metu jie turės progų pasikalbėti su lietuviais ir patys pamatyti, kur galėtų bendradarbiauti.
Žinau, kad lietuviai – stiprūs lazerių technologijų ir kitose srityse. Tai – įdomi galimybė dirbti kartu.
Silvia: Atvyksta išties svarbi verslo delegacija. Žinia aiški – durys yra atviros. Tikiuosi, verslininkai suras būsimų partnerių.
Baltijos jūra mus ne tik skiria, bet ir sieja. Viskas šiais laikais taip arti. Tikiuosi, tai bus labai naudinga kelionė.
