2014-ieji Malala Yousafzai ir Kailashas Satyarthi
Nobelio taikos premija praėjusiais metais buvo paskirta indui K.Satyarthi ir pakistanietei M.Yousafzai už jų kovą su vaikų ir jaunuolių priespauda bei už visų vaikų teisę į švietimą.
K.Satyarthi palaikė velionio Indijos lyderio Mahatmos Gandhi tradiciją ir vadovavo įvairiems taikiems protestams, sutelktiems į pragaištingą vaikų išnaudojimą dėl finansinės naudos.
M.Yousafsafzai, kuriai dabar 18 metų, prieš trejus metus į galvą pašovė Talibano smogikas, kai mergaitė ėjo į mokyklą. Ji užsitraukė šio islamistų judėjimo rūstybę dėl savo pastangų užtikrinti visų Pakistano mergaičių teisę į švietimą.
Praėjusių metų apdovanojimas buvo išskirtinis tuo, kad hinduistas ir musulmonė, indas ir pakistanietė susivienijo bendroje kovoje už švietimą ir prieš ekstremizmą. O M.Yousafzai tapo tapo visų laikų jauniausia Nobelio premijos laureate.
2013-ieji Cheminio ginklo draudimo organizacija
Tais metais premiją gavo ne konkretus asmuo, bet organizacija. Cheminio ginklo draudimo organizacija buvo apdovanota už pastangas sustabdyti cheminių ginklų naudojimą, šiurpinusį pasaulį nuo Pirmojo pasaulinio karo ir nacių režimo dujų kamerų iki Sirijos pilietinio mūšio lauko.
„Premija mes raginame tas šalis, kurios nepasirašė (Cheminio ginklo) konvencijos, tai padaryti“, – tuo metu sakė Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjornas Jaglandas.
Cheminio ginklo draudimo organizacija, kurios būstinė yra Hagoje, buvo įkurta siekiant užtikrinti 1997 metais priimtos Cheminio ginklo konvencijos vykdymą.
Organizacijos darbas nebuvo sukėlęs didesnio susidomėjimo iki 2013-ųjų, kai Jungtinės Tautos kreipėsi į jos ekspertus, prašydamos pagalbos tiriant įtariamo cheminio ginklo panaudojimo atvejus Sirijoje.
2012-ieji Europos Sąjunga
Daugeliui šis Nobelio komiteto sprendimas tuo metu atrodė itin keistas: ES buvo krečiama ekonominės bei solidarumo krizės.
Bendrija buvo apdovanota už pasiekimus puoselėjant „ilgiau nei pusę šimtmečio trunkančią taiką“.
„Sąjunga ir jos pirmtakai ilgiau nei šešis dešimtmečius prisidėjo prie taikos ir susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių Europoje, – Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas aiškindamas sprendimą 2012-aisiais sakė Osle. – Per 70 metų laikotarpį Vokietija ir Prancūzija kovėsi trijuose karuose.
Mūsų dienomis karas tarp Vokietijos ir Prancūzijos neįsivaizduojamas. Tai rodo, kaip gerai nukreiptomis pastangomis ir stiprinant abipusį pasitikėjimą istoriniai priešai gali tapti artimais partneriais“.
2011-ieji Tawakkol Karman, Ellen Johnson Sirleaf ir Leymah Gbowee
Nobelio komitetas Osle protestų bangą, vilnijusią per arabų pasaulį, pagerbė premiją paskirdamas Jemeno aktyvistei Tawakkol Karman.
Moteris premija pasidalijo su dviem šiandien besivaidijančiomis Liberijos moterimis – prezidente Ellen Johnson Sirleaf ir taikos aktyviste Leymah Gbowee.
“Nepasieksime demokratijos ir nuolatinės taikos pasaulyje, jeigu moterys neturės tokių galimybių kaip vyrai daryti įtaką visuose visuomenės lygmenyse“, – buvo teigiama Nobelio komiteto pranešime.
E.J.Sirleaf įvertinta už saugumo siekimą be smurto ir kovą už moterų teises stiprinant moterų vaidmenų taikos kūrime ir demokratijos procesuose. Ji yra pirmoji Afrikoje demokratiškai išrinkta prezidentė.
L.Gbowee įvertina už pastangas sutaikyti visuomenės grupes per antrąjį Liberijos pilietinį karą 2003 metais.
T.Karman tapo Jemeno demokratinio judėjimo simboliu. Ji aktyviai pasisako už spaudos ir žodžio laisvę. Jemeno aktyvistė ir žurnalistė T.Karman kelis kartus buvo patekusi į kalėjimą dėl savo kovos už moterų teises, spaudos laisvę ir politinių kalinių paleidimą. Ji tapo pirmąja arabe, pelniusia Nobelio taikos premiją.
2010-ieji Liu Xiaobo
Nobelio taikos premija tais metais buvo paskirta kinų disidentui Liu Xiaobo už neprievartinę kovą dėl žmogaus teisių Kinijoje.
Rašytojas ir buvęs universiteto literatūros profesorius pagerbtas už „ilgą ir neprievartinę kovą dėl pagrindinių žmogaus teisių Kinijoje“, nurodė Norvegijos Nobelio komitetas.
Šios premijos laureatas neatsiėmė: disidentas iki šiol kali Kinijos kalėjime.
Liu Xiaobo buvo nuteistas kalėti 11 metų už „ardomąją veiklą“. Bausmę jis atlieka šiaurės rytinėje Liaoningo provincijoje esančiame Dzindžou kalėjime.
