„Už lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais, – taip Ketverto nuopelnus nusakė Nobelio komitetas. – Jis pradėjo alternatyvų taikų politinį procesą tuo metu, kai šalis buvo prie pilietinio karo slenksčio.“
Nacionalinio dialogo ketvertą sudaro Tuniso visuotinė profesinė sąjunga, Tuniso pramonės, komercijos ir amatų sąjunga, Tuniso žmogaus teisių lyga ir Tuniso advokatų sąjunga, rašo „Lietuvos rytas“.
Kitas šalis užklupo žiema
Tarp favoritų laimėti apdovanojimą buvo ir pabėgėlius į Vokietiją pakvietusi šios šalies kanclerė Angela Merkel, ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, ir Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras.
Tokios kandidatūros atrodė logiškos: tiek Berlyno, tiek JT pareigūnai turi skubiai spręsti didžiulę migrantų krizę, o J.Kerry svariai prisidėjo prie to, kad vasarą buvo pasiektas susitarimas dėl Irano branduolinės programos.
Bet Nobelio komitetas mėgsta taikos procesus ir bent iš pažiūros sėkmingą jų baigtį. O demokratinės permainos Tunise – vienintelė 2011-ųjų Arabų pavasario sėkmės istorija.
Taip, protestai Libijoje baigėsi NATO intervencija ir Muammaro Gaddafi nuvertimu, tačiau po to šalyje stojo bevaldis chaosas – valdžia dalijasi kelios grupuotės.
Egipte dar buvo demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Morsi, tačiau kariškiai kiek palaukę išstūmė jį iš posto ir šalį dabar valdo generolai. Taip, kaip ir anksčiau, nėra tik buvusio lyderio Hosni Mubarako.
Tuo tarpu į Siriją atėjo ne pavasaris, o žiema, kuri trunka jau puspenktų metų. Čia kunkuliuoja pilietinis karas, dalį teritorijos užėmę „Islamo valstybės“ džihadistai, o nuo praėjusios savaitės šalį bombarduoja Rusija.
Gąsdina teroristų išpuoliai
Tunisas – vienintelė šalis Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione, kuri atkakliai ir, svarbiausia, sėkmingai kuria demokratiją.
Į šį procesą įtraukti įvairūs politiniai ir visuomenės veikėjai.
Jie padėjo parašyti šalies konstituciją, įstatymus, įkurti demokratines institucijas. Demokratijos Tunise kūrėjų negąsdino net gresiantys pavojai – juk kaimyninėje Libijoje veikia „Islamo valstybės“ kuopos, o džihadistus laisvi žmonės gąsdina.
Ir iš tiesų, nors pokyčiai Tunise buvo ne tokie audringi kaip Libijoje ar Sirijoje, šalies žengimą į demokratiją temdė retkarčiais prasiverždavęs smurtas, ypač susijęs su islamo ekstremistais.
Birželį per išpuolį Susos pajūrio kurorte žuvo 38 žmonės, daugiausia – turistai iš Jungtinės Karalystės. Žudikai pradėjo šaudyti tiesiog paplūdimyje. Per kitą ataką nacionaliniame Bardo muziejuje sostinėje Tunise kovą buvo nužudyti 22 žmonės, daugelis – irgi turistai.
O ir pati Taikos premija vakar buvo paskirta kitą dieną po to, kai nežinomi užpuolikai Susoje pašovė vieną įstatymų leidėją ir iškilų sporto magnatą.
Šis kurortas, kaip ir visa pakrantės šalis, priklausomas nuo turizmo, bet turi atlaikyti panašius smūgius.
„Labiau negu kas nors kita ši premija skiriama kaip paskata Tuniso žmonėms, kurie, kad ir kokie dideli būtų iššūkiai, paklojo pamatus nacionalinei brolybei.
Komitetas tikisi, kad Tunisas taps pavyzdžiu, kuriuo bus vadovaujamasi kitose šalyse“, – pabrėžė Kaci Kullmann Five, naujoji Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė.
Sveikino pasaulio lyderiai
Prieš paskelbdamas sprendimą dėl premijos Nobelio komitetas su tunisiečiais nesusisiekė.
Todėl pastarųjų nuostaba buvo itin nuoširdi ir spontaniška. Gatvėse džiaugėsi ir šalies gyventojai.
„Aš esu visiškai priblokštas. Ši premija vainikuoja visų mūsų pastangas dirbti, nors šalį daugiau negu dvejus metus iš visų pusių supa pavojai.
Tikiuosi, kad apdovanojimas padės tunisiečiams įveikti įvairius iššūkius, pirmiausia – terorizmą“, – teigė Tuniso visuotinės profesinės sąjungos lyderis Houcine’as Abassi.
Į Ketvertą įeinančių pramonininkų ir prekybininkų atstovė Wided Bouchamaoui įsitikinusi, kad „Tuniso patirtį galima eksportuoti į kitas valstybes“.
Tunisas sulaukė daugybės sveikinimų iš demokratinių pasaulio šalių lyderių. Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallström pareiškė, kad tunisiečiai yra „sėkmės pavyzdys“, nusipelnęs Taikos premijos.
Vokietijos kanclerės A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas pagyrė Nobelio komitetą už „nuostabų sprendimą“: „Jie verti premijos, nes dirbo dėl demokratijos ir laikėsi įsikibę minties, kad diktatūros nusikračiusi visuomenė nusipelnė šio to daugiau nei naujos diktatūros.“
Džiaugėsi ir 1983 metų Nobelio taikos premijos laureatas lenkas Lechas Walęsa.
Jis padėjo Ketvertui Tunise patarimais, kai 2011-aisiais jau po revoliucijos buvo nuvykęs į šią Šiaurės Afrikos šalį.
Tiesa, pro šalį spėlionėmis šaudę analitikai vakar stebėjosi, nors ir pripažino, kad tunisiečiai premiją gauna ne už nieką.
„Be jokios abejonės, toks sprendimas labai protingas, juo pažvelgiama į konfliktų musulmonų pasaulyje esmę. Tačiau tai mus visus labai suglumino. Buvo labai netikėta“, – svarstė istorikas Oeyvindas Stenersenas.
Pirmoji Arabų pavasario revoliucija – Jazminų – buvo sėkmingiausia. Sklandžias ir efektyvias permainas pasikeitusiame Tunise prestižine Taikos premija įvertino ir Nobelio komitetas.
Aiškūs ir kitų Nobelio premijų laureatai
Šią savaitę Stokholme – tik Taikos premijos laimėtojai skelbiami Osle – buvo pranešta, kas laimėjo kitas keturias Nobelio premijas – medicinos ir fiziologijos, fizikos, chemijos bei literatūros.
Medicinos ir fiziologijos srityje 2015 metų Nobelio premiją kartu pelnė airis Williamas Campbellas, japonas Satoshi Omura ir kinė Youyou Tu. Mokslininkai taip buvo pagerbti už darbą, padėjusį įveikti kai kurias parazitų sukeliamas ligas, tarp jų – maliariją.
Fizikos premiją šiemet pasidalijo du mokslininkai – japonas Takaaki Kajita ir kanadietis Arthuras McDonaldas. Jie buvo įvertinti už tyrimus, kuriais įrodė, kad neutrinai gali keisti tipą ir turi masę. Neutrinų tyrimai leidžia geriau suprasti Saulės branduolį ir padeda plėtoti branduolinius procesus Žemėje.
Chemijos premija buvo skirta trims DNR tyrėjams – švedui Tomui Lindahlui ir amerikiečiams Paului Modrichui bei Azizui Sancarui. Šie specialistai molekuliniu lygiu nustatė ir sudarė žemėlapį, kuriame nurodoma, kaip ląstelės pataiso pažeistą DNR ir apsaugo genetinę informaciją. Anksčiau manyta, kad DNR yra ypač stabilios molekulinės sudėties.
Literatūros premiją, kaip ir buvo prognozuota, laimėjo Baltarusijos rašytoja Sviatlana Aleksijevič. Šioje kategorijoje pirmąkart pagerbta daugiausia dokumentinių knygų autorė – baltarusės kūriniuose aprašomas gyvenimas Sovietų Sąjungoje ir posovietiniais laikais. Nors rašytojos knygos gimtinėje neleidžiamos, autoritarinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasveikino S.Aleksijevič.
Ekonomikos premijos laimėtojai bus paskelbti pirmadienį. Bet šią kategoriją į sąrašą įtraukė ne pats švedas išradėjas Alfredas Nobelis, o Švedijos centrinis bankas 1968 metais.
