Pirminiai oficialūs rezultatai turėtų paaiškėti naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Rinkimų, kuriuose prezidentas surems ietis su trimis mažai žinomais kandidatais, baigtis abejonių, regis, nekelia niekam, be kitų priežasčių ir dėl to, kad iki šeštadienio ryto per išankstinį balsavimą savo balsą jau atidavė per 30 proc. šalies piliečių.
Jeigu rinkimai vyks be incidentų, tai Europos Sąjunga 61 metų A.Lukašenkai, ilgiausiai Europoje savo pareigas einančiam valstybės vadovui, kuris neretai yra pavadinamas paskutiniu Europos diktatoriumi, gali panaikinti sankcijas, paskelbtas dėl daugybės žmogaus teisių pažeidimų.
Nuo 1994-ųjų valdžioje esantis A.Lukašenka griebėsi kruvinų represinių priemonių prieš opoziciją ir pilietinę visuomenę po to, kai tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti po ginčijamo jo perrinkimo 2010 metų gruodį. Su A.Lukašenka sekmadienį varžosi pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius.
Iš keturių kandidatų vienintelė 38 metų T.Korotkevič vykdė kažką panašaus į politinę rinkimų kampaniją, kurios metu rengė susitikimus su rinkėjais provincijoje ir dalijo interviu. Kaip rodo Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto apklausa, A.Lukašenkos kandidatūrą palaiko 47,5 proc. baltarusių, o opozicijos atstovę T.Korotkevič – vos 7,2 proc. rinkėjų. Parama kitiems dviem kandidatams itin menka.
Baltarusijos naujienų agentūra BelTA praneša, kad šalyje sekmadienį vykstantys Prezidento rinkimai jau laikomi įvykusiais, nes, Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iki vidurdienio jau buvo balsavę apie 51,2 proc. rinkėjų.
Tačiau, anot komisijos sekretoriaus Nikolajaus Lozoviko, rinkėjai ir toliau yra laukiami prie balsadėžių iki 20 val. vietos laiku.
Kol kas didžiausias rinkėjų aktyvumas užfiksuotas Vitebsko srityje (59,8 proc.), žemiausias – Minsko mieste (39,29 proc.). Baltarusijos piliečiai aktyviai balsuoja ir užsienyje atidarytose rinkimų apylinkėse (50,51 proc.).
Rinkimai jau laikomi įvykusiais, nes savo balsus atidavė daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių gyventojų. Pagal Baltarusijos Rinkimų kodeksą, kad laimėtų rinkimus, kandidatas į prezidentus turi surinkti daugiau nei pusę visų balsų.
Šalyje balso teisę turi apie 7 milijonus gyventojų, kurie renkasi iš keturių kandidatų, nors neabejojama, kad pergalę vėl švęs dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Daugelis net neketina eiti balsuoti
9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje rinkimų kampanija vyko šaliai susiduriant su rimtomis ekonomikos problemomis, o tarp rinkėjų tvyrant akivaizdžiai apatijai dėl to, kad jie nieko negali pakeisti. Akivaizdžiai stengdamasis sušvelninti Vakarų kritiką, A.Lukašenka artėjant naujiems rinkimams paleido iš kalėjimo šešis opozicijos lyderius, įskaitant savo buvusį prezidento rinkimų varžovą. Šie asmenys buvo laikomi paskutiniais politiniais kaliniais buvusioje sovietinėje valstybėje. Tačiau nė vienam jų nebuvo leista dalyvauti būsimuose rinkimuose.
Opozicijos lyderiai paragino baltarusius boikotuoti balsavimą, o ES – neatšaukti sankcijų A.Lukašenkos režimui. „Rinkėjai, kuriems rūpi demokratija, skeptiškai žiūri į šiuos rinkimus, ir tai yra nauja situacija, nes prieš dešimtmetį dar būta iliuzijų, kad rinkimai gali kažką pakeisti“, – sakė ilgametis opozicijos aktyvistas Vincukas Večiorka. „Dabar visi žino, kad čia jie netgi neskaičiuoja balsų“, – pridūrė jis. Daugelis baltarusių sakė, jog neketina eiti balsuoti. „Neįmanoma pakeisti valdžios per rinkimus, – sakė 55 metų taksi vairuotojas Leonidas Kulakovas. – Tik žmonės, taikiai išėję į gatves, palaikomi visų fabrikų ir gamyklų, galėtų pakeisti šią valdžią.“
Stebėtojai iš Lietuvos: rinkėjai – pasyvūsNors Baltarusija oficialiai prognozuoja maždaug 80 proc. rinkėjų aktyvumą, Lietuvos parlamentarai, stebintys rinkimus, teigia, kad gyventojai yra pasyvūs.
Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė BNS teigė, kad kol kas pažeidimų rinkimuose nepastebėjo, tačiau sakė, jog rinkėjai pasyvūs.
„Mes stebėjome apylinkės atidarymą, tai jokių pretenzijų – prie mūsų užantspaudavo balsavimo dėžę, bet nepasakyčiau, kad labai daug rinkėjų būtų. Išankstiniuose, oficialiai pranešama, balsavo trečdalis rinkėjų, bet kiek stebėjome Minske pačiame, tai vienoje apylinkėje suskaičiavome gal 10 žmonių per pusvalandį, kitur – per pusvalandį 6 žmonės atėjo. Galbūt dėl to, kad ankstyvas rytas“, – telefonu iš Baltarusijos BNS sakė B.Vėsaitė.
Ji teigė, kad galbūt rinkėjų aktyvumas padidės po pietų, tačiau nespėliojo, ar pavyks pasiekti prognozuojamą 80 proc. aktyvumą.
B.Vėsaitė teigė, kad išankstiniuose rinkimuose didelis aktyvumas buvo pasiektas, nes balsavo kariai ir valstybinių įstaigų darbuotojai. Oficiliai skelbiama, kad išankstiniuose rinkimuose balsavo virš 36 proc. rinkėjų.
„Šiaip jau opozicija ragina neiti balsuoti ir tas vangumas jaučiasi. Kiek mums aiškino opozicionieriai, išankstiniai rinkimai buvo gana priverstiniai, nes ten balsavo armija, valstybinių institucijų atstovai“, – teigė parlamentarė.
Tuo metu konservatorius Emanuelis Zingeris teigė, kad rinkimai Baltarusijoje primena tarybinius laikus.
„Mes kol kas dar susilaikome nuo savo galutinių pasisakymų, kol nesibaigė rinkimai, bet ryškiai matyti, kad visa ta išankstinių rinkimų tvarka visgi primena „gerus senus“ tarybinius laikus“, – BNS sakė E.Zingeris.
Anot jo, rinkimus stebi darbo kolektyvai, priklausantys nuo valstybės.
„Neužmirškime, kad čia nėra partijų, kurios stebėtų rinkimus. Čia yra darbo kolektyvai, tai vaizdas yra... Seniai mes jau atpratę – nuo 1990 metų nuo tokio vaizdo. Pavyzdžiui, siuvimo gamyklos darbo kolektyvas stebi rinkimus, o gamykla yra valstybinė, priklauso nuo biudžeto“, – teigė E.Zingeris.
Apžvalgininkai užtikrintai prognozuoja pergalę daugiau nei 20 metų šalį valdančiam Aleksandrui Lukašenkai.
Su A.Lukašenka sekmadienį varžosi pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius.
Iš keturių kandidatų vienintelė 38 metų T.Korotkevič vykdė kažką panašaus į politinę rinkimų kampaniją, kurios metu rengė susitikimus su rinkėjais provincijoje ir dalijo interviu
Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka jau penktą kartą dalyvaus kaip kandidatas prezidento rinkimuose. Jis buvo išrinktas 1994, 2001, 2006, 2010 metais. Paskutinius rinkimus aptemdė griežtas susidorojimas su opozicija.
Politologė įžvelgia Lukašenkos žingsnius Vakarų kryptimi
Prieš sekmadienio rinkimus Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka žengė žingsnių Vakarų kryptimi, tačiau nuo Rusijos pernelyg nenutolo, teigia baltarusių universitete Vilniuje dėstanti politologė Tatjana Čulickaja.
„Dabar mes matome tai dar ryškiau, nes Baltarusijos valdžia priėmė daug sprendimų, kad žengtų Vakarų kryptimi“, – BNS sakė Vilniuje įsikūrusio Europos humanitarinio universiteto Socialinių ir politikos mokslų departamento politologė.
Visgi ji atkreipė dėmesį, kad A.Lukašenka tęsia balansavimo tarp Rusijos ir Vakarų politiką ir stengiasi „labai toli nuo Rusijos nebėgti“.
Su A.Lukašenka sekmadienį varžosi pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą!“ aktyvistė Tatjana Korotkevič, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir Baltarusijos liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius.
Iš keturių kandidatų vienintelė 38 metų T.Korotkevič vykdė kažką panašaus į politinę rinkimų kampaniją, kurios metu rengė susitikimus su rinkėjais provincijoje ir dalijo interviu, rašė naujienų agentūra AFP.
Kaip rodo Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto apklausa, A.Lukašenkos kandidatūrą palaiko 47,5 proc. baltarusių, o opozicijos atstovę T.Korotkevič – vos 7,2 proc. rinkėjų. Parama kitiems dviem kandidatams itin menka.
„Kai kalbame apie Baltarusijos prezidento rinkimus, turime kalbėti ne apie sociologiją, o apie tai, kad A.Lukašenka yra labai ilgai valdžioje ir žmonės prie jo paprasčiausiai priprato“, – nurodė T.Čulickaja.
„Kada vienas žmogaus užima visą viešąją erdvę, sunku tikėtis, kad jo nepalaikys žmonės. Alternatyvos niekas nemato“, – pridūrė ji.
A.Lukašenka, vadovaujantis Baltarusijai nuo 1994 metų, kritikuojamas dėl savo autoritarinio valdymo ir žmogaus teisių pažeidimų.
Visgi prieš rinkimus jis paleido politinius kalinius, tikėdamasis, kad Europos Sąjunga atšauks Minskui taikomas sankcijas. Dėl to galutinai turėtų būti apsispręsta po rinkimų.
Europos humanitarinio universiteto politologė T.Čulickaja teigė, jog politinių kalinių paleidimas rugsėjį buvo „politinio turgaus“ ir „konfidencialių susitarimų“ rezultatas.
„Norėtųsi, aišku, tikėti, kad įtaką tam ir padarė pilietinis baltarusių judėjimas, tačiau, manau, kad tai buvo daugiau politinė pragmatika“, – sakė politologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Vakarai bet kokiu atveju nepasiekė savo tikslų, kad ir kaip bendrautų su Baltarusija.
„Ką daryti su Baltarusijos režimu, neaišku. Ilgus metus buvo bandytos įvairios strategijos. Matome, kaip jos keičiasi – nuo geranoriško bendravimo iki sankcijų. Matome, kad nei ta, nei ta politika nesuveikė“, – nurodė T.Čulickaja.
„Akivaizdu, kaip bendrauti su Baltarusijos režimu, recepto nėra“, – pridūrė ji.
Į Baltarusijos prezidento rinkimus vyksta ir Lietuvos stebėtojai – Seimas į kaimyninę šalį komandiravo konservatorių Emanuelį Zingerį ir socialdemokratę Birutę Vėsaitę.
Bus 10 stebėtojų
Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu stebėti prezidento rinkimus Baltarusijoje siunčia dešimt trumpalaikių stebėtojų iš delegavimo rezervo. Šį rezervą sudaro ne tik URM, bet ir kitų institucijų darbuotojai.
Parlamentas su stebėjimo misija į Baltarusiją norėjo siųsti ir liberalą Arminą Lydeką, bet jis vykti atsisakė. Anot jo, „nėra prasmės gaišti laiko“, nes rinkimų rezultatai jau aiškūs.
Tuo metu politologas Vytis Jurkonis rinkimus Baltarusijoje pavadino „spektakliu“.
„Viskas ten žinoma iš anksto“, – teigė ekspertas.
A.Lukašenka jau penktą kartą dalyvaus kaip kandidatas prezidento rinkimuose. Jis buvo išrinktas 1994, 2001, 2006, 2010 metais. Paskutinius rinkimus aptemdė griežtas susidorojimas su opozicija.
Balsuoti atėjo su sūnumi
Kandidatas į Baltarusijos prezidentus, dabartinis šalies vadovas Aleksandras Lukašenka atidavė savo balsą Minsko 1-ojoje rinkimų apylinkėje, į kurią atėjo su jaunesniuoju sūnumi Nikolajumi.
Prezidento sūnus ir įmetė balsalapį į urną.
Iš viso A.Lukašenka turi tris sūnus, bet dažniausiai jį lydi būtent jaunesnysis.
Nors A.Lukašenka taiko sovietinio stiliaus kontrolę ir persekioja oponentus, dalis baltarusių jį remia dėl jo paprasto, tiesmuko stiliaus ir jo režimo ilgaamžiškumo.
Rinkimų rezultatais beveik neabejojama, ypač po to, kai valdžia surinko daug išankstinių balsų – mažiausiai 36 proc. rinkėjų, kaip nurodė šalies rinkimų komisija.
Per savo jau 21 metus trunkantį valdymą A.Lukašenka taip pat puoselėjo stipraus lyderio, kuris gali užtikrinti tvarką ir stabilumą, įvaizdį.
„Ak, gyventi tapo sunkiau, bet Lukašenka pažadėjo stabilumą ir taiką, – pabalsavusi Minske sakė 68 metų Tamara Krylovič. – Pažiūrėkite, ką demokratija atnešė Ukrainoje — karą ir skurdą.“
Kiti rinkėjai nurodė panašias priežastis, dėl kurių remia A.Lukašenką.
Liudmila Vaučok, slidinėjimo ir irklavimo šešiskart parolimpinė medalininkė, sakė, kad balsavo už A.Lukašenką, nes jis atnešė šaliai „patikimumą ir ramybę“.
„Kad ir kas nutiktų, Baltarusija klesti, – sakė L.Vaučok, kuri į rinkimų apylinkę atvyko sėdėdama invalido vežimėlyje, su trejų metų dukra. – Mūsų sistema nusistovėjusi. Nenorėčiau būti prezidento vietoje, nes viskas dabar labai komplikuota. Svarbiausia, kad nebūtų karo“.
„Jis turi savo nuomonę ir nepaklūsta niekieno valiai, jis gina savo liaudies interesus“, – jai antrino universiteto dėstytoja dirbusi pensininkė Valentina Artiomovna, nusipirkusi pyragaičių iš savo rinkimų apylinkės bufeto, kuris buvo dalis valdžios pastangų rinkimų dieną sukurti „šventišką atmosferą“.
