Per taktines pratybas „Trišakė jungtis“ („Trident Juncture“) bus imituojama situacija, kai didelė šalis surengia invaziją į nedidelę Aljansui priklausančią valstybę.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbow neigė, kad jose kaip išgalvotas agresorius yra pasirinkta Rusija.
Bet atrodo, kad dvejus metus planuotos pratybos rengiamos tinkamiausiu metu.
Įsikibti Rusijos nereikia
A.Vershbow pripažino, kad Aljansas įtariai stebi pastaruoju metu stiprinamus Rusijos kariuomenės pajėgumus Artimuosiuose Rytuose.
„Rusijos pajėgų sutelkimas Kaliningrado srityje, Juodojoje jūroje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje kelia papildomų iššūkių. Šiame naujame pasaulyje NATO sąjungininkės ir partnerės privalo būti pajėgios greitai judėti ir ryžtingai veikti“, – pabrėžė Aljanso atstovas.
Tiesa, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Deividas Šlekys „Lietuvos rytui“ teigė manantis, kad šių pratybų nereikėtų vertinti vien per Rusijos prizmę.
„Pietinis NATO pasienis yra labai svarbus ir ten treniruotis būtina.
Nereikia net Rusijos – ten susiduriama su pabėgėlių problema, neramumais Libijoje ir Egipte.
Šios valstybės iš pažiūros stabilios, tačiau ir jose rusena nemažai problemų“, – priminė karo ekspertas.
Lietuvai naudinga patirtis
Pirmadienį į pratybas išvyko apie 200 Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių su prieštankiniu būriu.
Į Pietų Europą taip pat bus gabenama beveik 50 vienetų karinės technikos ir karinių jūrų pajėgų priešmininis laivas M53 „Skalvis“.
D.Šlekio teigimu, šios pratybos naudingos Lietuvai, nes leis pamatyti, kad NATO nėra aktyvi ir matoma vien Rytų Europoje.
„Viduržemio jūros regionas labai svarbus – ir ne tik dėl pabėgėlių. Situacija Sirijoje šiuo metu net karštesnė ir aktualesnė nei mūsų regione, – aiškino specialistas. – Lietuva turi prisiminti, kad turime įsipareigojimų ir kitur.“
Karybos ekspertas taip pat patikino, kad 200 karių siuntimas į pratybas Lietuvos kariuomenės mastu yra gana solidus indėlis ir naudinga patirtis šaliai.
„Svarbu, kad lietuviai atsidurs kitoje barikadų pusėje, nes dažniausiai pratybos vyksta pas mus. Dabar galėsime sužinoti, ką reiškia atvykti ir išsipakuoti kitoje šalyje. Galėsime pasitikrinti, ar namuose atlikome visus būtinus darbus“, – vylėsi D.Šlekys.
JAV pritrūko technikos
Pratybose „Trišakė jungtis“ dalyvausianti JAV kariuomenė prieš jas susidūrė su sunkumais. „The Independent“ praneša, kad amerikiečiai prieš šiuos manevrus buvo priversti skolintis karinės technikos iš sąjungininkų.
JAV pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas pranešė, kad amerikiečiai neturi pakankamai sraigtasparnių, todėl jų prieš pratybas skolinosi iš Jungtinės Karalystės.
Kadangi didžioji karinio biudžeto dalis dabar tenka karštiesiems taškams Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, Europoje JAV pajėgos yra gerokai sumažintos. Prieš du dešimtmečius JAV karių Europoje buvo 200 tūkst., o dabar – vos 30 tūkstančių.
NATO nuo Rusijos kliūva ir be reikalo
Pastaruoju metu Rusija nevengia papriekaištauti Aljansui. Antai pirmadienį Maskva pasmerkė incidentą, per kurį naikintuvas priskrido „pavojingai arti“ rusų keleivinio lėktuvo, per Prancūziją skraidinusio aukšto rango parlamento pareigūnų delegaciją. Jos narys Sergejus Gavrilovas tai pavadino „nedraugišku NATO aktu“.
Incidentas iš pradžių išprovokavo diplomatinį ginčą tarp Maskvos ir Paryžiaus, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad naikintuvas buvo prancūzų, ir iškvietė Prancūzijos ambasadorių pasiaiškinti.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad naikintuvas priklauso Šveicarijai, kuri net nėra NATO narė, bet turi teisę siųsti lėktuvus virš Rytų Prancūzijos.
Maskva pripažino suklydusi ir atsiprašė Paryžiaus. O Šveicarijos gynybos ministerija patvirtino, kad jos oro pajėgų lėktuvas F-18 priartėjo prie Rusijos lėktuvo, tačiau tai tebuvo „įprastas patikrinimas“.
