„Ar atpažįsti mane?“- toks klausimas susitikime skambėjo bene dažniausiai.
Beveik 400 Pietų Korėjos gyventojų antradienį atvyko į tris dienas truksiantį susitikimą su savo artimaisiais viename Šiaurės Korėjos kurorte.
„Esu labai susijaudinusi ir laiminga, – ašaras tramdė 77-erių Oh Cheol-hwan prieš susitikimą su savo 83-ejų broliu. – Negaliu sulaukti, kol jį pamatysiu. Apkabinsiu ir paklausiu, kaip jam sekėsi“.
94-erių Lee Dong-im prieš susitikimą su savo svainiu teigė, kad „ašaros užspaudžia gerklę vos apie jį pagalvojus“.
„Nežinau, kaip jausiuosi, kai jį pamatysiu. Sužinosiu tik tada, kai tai atsitiks“, – kalbėjo moteris.
Lee Taek-gu yra 89-eri ir jis susitiks su savo seserimi, kuri yra dviem dešimtmečiais jaunesnė. Paskutinį kartą vyras seserį matė, kai ši buvo mažytė mergytė, o jis – jaunuolis, kuris išvyko į pietus, tikėdamasis po karo sugrįžti.
Nuo tada jis rašė laiškus savo tėvams, žinodamas, kad jų niekada neišsiųs – tarp dviejų šalių neveikia pašto paslaugos. Jis rašė laiškus mėgindamas palengvinti skausmą ir ilgesį.
Vyras pasakojo, kad seseriai nori padėkoti už tai, kad ši gyva ir tikisi su ja pasikalbėti apie jau mirusius tėvus.
Dalyvauti šiuose susitikimuose gali ne visi. Galimybė į juos vykti suteikiama kompiuteriui parinkus kandidatus atsitiktine tvarka. Norinčių iš tiesų daug – laukiančiųjų sąraše šiuo metu yra daugiau nei 65 tūkst. Pietų Korėjos gyventojų.
Daugybė žmonių iš Pietų Korėjos savo giminaičiams į Šiaurės Korėją veža lauktuves, tokias, kaip drabužiai, maistas, pinigai ar net dantų pasta. Diktatoriaus Kim Jong-uno vadovaujamoje šalyje šių dalykų daug kam trūksta.
Toks išskirtų šeimų susitikimas rengiamas jau antrąjį kartą per paskutinius penkerius metus. Jie pradėti rengti po to, kai abi šalys sutarė švelninti tarp jų tvyrančią įtampą.
