Todėl dauguma punskiečių prisipažino balsavę „senoviškai“ – už Piliečių platformos partiją, valdžiusią Lenkiją iki šių rinkimų.
Kad „Teisė ir teisingumas“ gali apriboti Lenkijos lietuvių teises, jie pajuto jau per rinkimų agitaciją. Šios ir kitų partijų lyderių pasisakymai įkvėpė lenkų nacionalistus kelti galvas ir prisiminti ne tik Lenkijoje gyvenančias tautines mažumas, bet ir kalbėti apie Vilniaus krašto atsiėmimą jėga.
Lenkija prikišti neturi ko
Punsko viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis nebuvo linksmai nusiteikęs: „Bijo lietuviai Jaroslawo Kaczynskio („Teisės ir teisingumo“ lyderis – red.), nes jis neprognozuojamas. Nežinia kaip gali keistis Lenkijos politika tautinių mažumų atžvilgiu šiai partijai atėjus į valdžią.“
Anot J.Vaičiulio, jeigu į valdžią atėjusi „Teisė ir teisingumas“ imtų skriausti lietuvius, tai būtų neteisinga. Anot jo, vietos lietuviai yra labai geri Lenkijos piliečiai. Lietuviai puikiai moka valstybinę lenkų kalbą. Tuo tarpu lenkai Vilniaus krašte ne visada tuo gali pasigirti. Punske švenčiamos visos valstybinės Lenkijos šventės. Taigi prikišti punskiečiams Lenkija neturi ko.
Tačiau Punske sekmadienio rytą nerimo buvo daug. „Gerai, kad vietos valdžią mes renkame tiesiogiai, tad Punsko finansavimas neturėtų nukentėti. Esame įgyvendinę nemažai Europos Sąjungos projektų, ruošiamės tai daryti ir ateityje“, – ramino save J.Vaičiulis.
Per mišias nepolitikavo
„Lietuviai vyrai karves melžia, o mes balsuoti einame“, – mėgino šypsenas išspausti kelios moterys, sekmadienio rytą susirinkusios į balsavimo apylinkę Punske.
Čia, kaip ir kitose lietuviškose apylinkėse, balsuotojai ateidavo bangomis. Pirmoji – po rytinės ruošos, nes dauguma gyventojų ūkininkai. Antroji – po mišių bažnyčioje, nes dauguma yra tikintys. Trečioji – po pietų, nes šeimose įprasta jiems susirinkti sekmadieniais.
Galbūt Elko vyskupo pagalbininko Romualdo Kaminskio vizitas buvo priderintas prie rinkimų? „Ne, ne, per mišias nebuvo nė žodžio apie politiką“, – užginčijo pašnekovės.
Sekmadienį R.Kaminskis surengė vizitaciją Punsko parapijoje, dalyvavo aukojant mišias ir lietuvių, ir lenkų kalbomis. Anot punskiečių, šis vizitas buvo iš anksto suplanuotas, nors Bažnyčia Lenkijoje turi ir didelę įtaką.
Pasitikėjimo daugiau nesulauks?
„Turiu likti čia, todėl balsavau už tuos, kurie nėra priešiški tautinėms mažumoms. Aišku, jeigu bus sunku, galėčiau išvažiuoti į Lietuvą gyventi. Bet aš ten būčiau viena. O čia galiu padaryti už du, už tris. Mums, lietuviams, reikia čia gyventi“, – demonstravo patriotizmą Šipliškėse sutikta Jadvyga.
Jos žodžiais, jeigu Lenkiją valdys konservatyvios jėgos, tai lietuviams nebus į naudą. Jadvyga baiminosi, kad nebūtų perversmų.
„Panašu, kad „Teisė ir teisingumas“ iš tikrųjų ateis į valdžią. Bet tai bus paskutinį kartą. Ši partija rinkėjų pasitikėjimą gaus paskutinį kartą“, – tikino moteris.
Ūkininkai – prie butelio Nors dauguma Lenkijos lietuvių balsavo už Piliečių platformos partiją, kai kuriems buvo nusispjauti į rinkimus.
„Kam balsuoti, jeigu galima butelį išgerti?“ – jau nuo ryto Punske prie parduotuvės girtai šypsojosi būrys vyrų. Tik vienas jų, Jonas, prisipažino balsavęs, bet partijos pavadinimo neprisiminė. Sakė, kad už ūkininkus atidavė balsą.
Kiti butelį ratu leidę įkaušėliai tikino taip pat esą ūkininkai ir palaikantys partijas, kurios kovoja už žemdirbių interesus. Tačiau politika jie nesidomi.
Nei geriau, nei blogiau
Tuo tarpu Elena Štukauskienė iš Dembniako kaimo nesuprantanti vietos lietuvių, ko jie kiekviename žingsnyje akcentuoja savo interesus ir ieško sąjungininkų tarp partijų.
Jos žodžiais, nėra didelio skirtumo, kuri partija valdys Lenkiją – jos tik tarpusavyje pešasi.
„Lietuvių kalbos niekas neuždraudė, ja galime kalbėti. Lietuvį kunigą turime, lietuviškų mokyklų neuždarė, lietuviškų knygų ir spaudos niekas nedegina. Ko dar reikia?“ – klausė moteris, sakydama, kad padėtis nesikeičia jau daugybę metų.
E.Štukauskienė gimusi Lietuvoje, Pilviškiuose, vyras pusiau lietuvis, pusiau lenkas, o žentas – grynas lenkas, bet jau pramokęs lietuviškai. Tuo tarpu iš Lietuvos kilusi E.Štukauskienė jau primiršo lietuvių kalbą – atsirado lenkiškas akcentas, kalbėdama moteris vis prikaišioja lenkiškų žodžių – pavyzdžiui, „tego“.
Juokėsi iš užsispyrėlių
Vladislavas Kereišis iš Punsko kaimo save vadina lenku, nors puikiai kalba lietuviškai. Jo giminės – iš Jurbarko krašto. Tačiau pensininkas žadėjo balsuoti už „Teisę ir teisingumą“, partiją, neįtinkančią lietuviams. Tuo tarpu V.Kereišio sūnus Vojcechas balsuos už Lenkijos liaudies partiją, kuri yra Piliečių platformos partijos koalicijos partnerė. Jis išdidžiai ištiesė jam patinkančios partijos lankstinuką, kuriame šviečia ir kandidato autografas.
V.Kereišis pašiepė Punsko lietuvius, kurie kiekvieną proga pabrėžia savo patriotizmą, bet nebemoka lietuviškai.
Punsko kaimo gyventojas lietuvių mėgsta lenkiškai pakamantinėti: „Paklausiu tokio lietuvio, ką jo kalba reiškia „šruba“. O jis negali atsakyti, kad tai „varžtas“, – juokėsi pensininkas.
„Jeigu žmogus yra užsispyręs, tai tautybė nesvarbu. Ir lietuvis, ir lenkas gali būti velnias“, – samprotavo septyniasdešimtmetis.
Anot jo, lietuviai mėgsta pasikabinti kelias vėliavas ir per lėbauti per dienas. Ar taip reikia demonstruoti savo meilę lietuvybei?
Pilietiškumo reikėtų pasimokyti
Tuo tarpu, J.Vaičiulio nuomone, Lenkijos lietuviai kai kuriais atžvilgiais pilietiškesni nei Lietuvoje. Jie masiškai neemigruoja į užsienį, stengiasi kabintis į gyvenimą Lenkijoje. Viršaičio pavaduotojas pavyzdžiu minėjo savo sūnų. Įgijęs mediko specialybę Vilniaus universitete jis pažadėjo sugrįžti į gimtąjį Punską, nors diplomuotas gydytojas rastų darbo Lietuvoje ar užsienio valstybėje.
„Lietuviai iš Lietuvos traukia apsipirkti į Lenkiją keldami Lenkijos ekonomiką. O Lietuvos žlugdo. Ir šluoja Lenkijoje lietuviai tikrai ne pačios geriausios kokybės prekes. Suvalkuose savaitgaliais dauguma automobilių – lietuviškais numeriais. Ar gali tikri piliečiai taip elgtis?“ – klausė J.Vaičiulis, neslėpdamas, kad iš Lenkijos lietuvių atvykėliai iš Lietuvos dėl to sulaukia paniekos.
Viršaičio nuomone, Lietuva turėtų imtis žygių, kad tokios lietuvių kelionės į Lenkiją baigtųsi. Tam tereikia sumažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams. Tačiau Lietuvoje į tai žiūrima pro pirštus.
Vis dėlto įtampa Punske tvyro. Pavyzdžiui, neseniai lenkų darbininkai, tiesę šiame krašte Lietuvą ir Lenkiją sujungusią elektros liniją, suniokojo vietovardžių lenteles lietuvių ir lenkų kalbomis. Juos pavyko sučiupti. Paaiškėjo, kad lenkai buvo girti.
Anksčiau šios lentelės buvo apipurkštos baltais ir raudonais – Lenkijos valstybinės vėliavos – spalvomis.
