Religinių televizijos kanalų pilna visame pasaulyje. Krikščionims transliuoja JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Izraelyje veikianti „God TV“, jos programas gali žiūrėti iki 1 mlrd. žiūrovų.
Netrūksta ir pamaldiems musulmonams skirtų televizijų. Jos veikia ne tik tose valstybėse, kuriose gyvena musulmonų dauguma, bet ir Vakarų šalyse, kuriose vis pastebimesnė jų mažuma.
Vis dėlto Rusijoje tokio kanalo trūko. O užkamšyti spragą pasiryžo būtent K.Malofejevas – šiais metais šalyje ir internete pradėjusi transliuoti „Cargrad TV“ yra būtent stačiatikių milijardieriumi vadinamo oligarcho iniciatyva.
Jau pirmosios laidos parodė, kad televizija skleis ne tik religines tiesas, bet ir vadinamosios eurazianistinės ideologijos, kurios krikštatėviu laikomas radikalus filosofas Aleksandras Duginas, dogmas.
Virtualioje erdvėje jau plinta propagandinis melas, esą Vokietija 2050-aisiais bus musulmoniška valstybė, o vėliau šios šalies pėdomis paseks Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Reportažą parengė būtent „Cargrad TV“.
Simboliška, kad Cargradu slavai vadina Konstantinopolį – Rytų Romos imperijos sostinę, dabartinį Stambulą.
Bet K.Malofejevui visa tai jau įprasta. Tokias pat „tiesas“ apie tolerantiškų Vakarų nuosmukį jis pernai dėstė tūkstančiams už rusiškus pinigus karą Rytų Ukrainoje kursčiusių separatistų.
Tada ištikimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino tarnas pasiekė savo – nors Donbase paskelbtos paliaubos, situacijos ramia nepavadinsi, o nestabilios Ukrainos į ES ir NATO niekas nepriims. Bet koks K.Malofejevo tikslas dabar?
Pamaldaus filantropo įvaizdis
„Cargrad TV“ studijoje, kurią puošia pusės tonos svorio cerkvės lubų imitacija, K.Malofejevas jaučiasi kaip namie.
Vieną saulėtą spalio popietę dizainerio kostiumu pasidabinęs turtuolis laimingas žvelgė pro 7 metrų aukščio langus į raudonus Kremliaus bokštus.
K.Malofejevo, kurio sudėjimas toks, jog akivaizdu, kad jis mėgsta pavalgyti, nuotaika gera, nes jis tiesiog mėgaujasi įtaka. Antai jis ką tik pietavo su dviem į „Forbes“ sąrašą patenkančiais Rusijos oligarchais. O už durų jo laukė įtakinga senatorė Jelena Mizulina, pagaliau išsiprašiusi trumpą pokalbį prieš „Cargrad TV“ šeimininko atostogas.
Iš tiesų per kelerius pastaruosius metus K.Malofejevas tapo vienu įtakingiausių Rusijos verslininkų ir lobistų. Konservatoriškos vertybės ir pamaldumas – tokia formulė per trečiąją V.Putino kadenciją tiesiog negalėjo negarantuoti sėkmės.
Įkurti investicinį fondą „Marshall Capital Partners“ ir praturtėti iš investicijų į Rusijos telekomunikacijų bendrovę „Rostelekom“ jam padėjo geras draugas Igoris Ščiogolevas – buvęs telekomunikacijų ministras, dabar dirbantis V.Putino patarėju.
Tad dabar K.Malofejevas su kaupu grąžina skolą.
Vienas triukšmingiausių režimo Kremliuje ideologinių rėmėjų prisistato krikščioniškas vertybes gelbėjančiu filantropu.
Lygiuojasi į „Fox News“
Atrodo, kad būtent įtikėjęs savo misija K.Malofejevas ir užkūrė „Cargrad TV“ varikliuką – religinis kanalas transliuoja ir žinias, kuriose informacija iš užsienio, daugiausia Europos, pateikiama po storu konservatyvizmo sluoksniu.
Vis dėlto televizijos studija ir transliacijos modernios. Todėl turtuolis mano, kad artimiausias jo kanalui yra amerikietiškasis „Fox News“.
Kitaip tariant, K.Malofejevas yra savotiškas Rusijos Rogeris Ailesas – energingai liberalias vertybes niekinančios televizijos „Fox News“ generalinis direktorius.
„Kai „Fox News“ 1995–1996 m. įžengė į Amerikos rinką, šis kanalas nuo CNN ar ABC pirmiausia skyrėsi tuo, kad jo eteryje buvo kalbama apie dalykus, kurie rūpi daugeliui žmonių. Kitoms televizijoms stigo drąsos.
Tad „Cargrad TV“ bando daryti tai, ką darė „Fox News“.
Mes pradėjome nuo to, kad yra daug žmonių, kuriems rūpi tradicinės vertybės ir kurie nemato jų televizijoje“, – tvirtina K.Malofejevas.
Apie „Fox News“ jis kalba neatsitiktinai. Parengti „Cargrad TV“ rusams padėjo vienas amerikietišką televiziją įkūrusių prodiuserių Jackas Hannickas, kurį K.Malofejevas sutiko Maskvoje per konferenciją apie moralę žiniasklaidoje.
„Mus visus suvedė į vieną salę, ir aš pagalvojau: „Tiesiog puiku, dar vienas oratorius“, – dabar prisimena J.Hannickas. – Nė neįsivaizdavau, kad Konstantinas gali turėti politinės įtakos. Ar turi, iki šiol nežinau. Tada jis atrodė labai kuklus vaikinas.“
Sankcijos nevirsta nuostoliais
Tačiau būtent kuklumo K.Malofejevui, regis, tik ir stinga.
1974 metais Maskvos priemiestyje gimęs rusas studijavo, bet dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai Rusija subrendo kapitalizmui, pasuko į investicinę bankininkystę.
2005-aisiais, būdamas vos 31 metų, jis įkūrė savo investicinį fondą „Marshall Capital Partners“.
Dievą jis esą atrado būtent universitete, o nuo to laiko nuosekliai puoselėja ištikimo Rusijos stačiatikių bažnyčios tarno įvaizdį.
K.Malofejevas dabar gal ir nepriklauso artimiausiam V.Putino dvariškių ratui – čia jau daug metų įsitaisę seni prezidento bendražygiai iš Sankt Peterburgo KGB.
Bet Kremliuje šis turtuolis sukiojasi tiek I.Ščiogolevo, tiek dabar jau buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino draugijoje.
K.Malofejevas taip pat artimas su Kremliaus administracijos vadovu Sergejumi Ivanovu ir pastarojo sūnumi, irgi Sergejumi.
Be to, oligarchas finansiškai parėmė separatistus Rytų Ukrainoje.
Tada, 2014-aisiais, jis ir išgarsėjo. Buvęs K.Malofejevo pavaldinys Aleksandras Borodajus vienu metu buvo apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos premjeras, o kitas turtuolio samdinys Igoris Girkinas trumpai vadovavo separatistų pajėgoms.
Dėl tūkstančių žmonių gyvybę nusinešusio karo kurstymo K.Malofejevas nuo praėjusių metų įtrauktas į ES ir JAV sankcijų sąrašą, o Ukrainos vidaus reikalų ministerija „teroristų rėmėją“ kaltina „nelegalių ginkluotų grupuočių“ finansavimu.
Tik kad šiam rusui visa tai nė motais. Verslu K.Malofejevas užsiima Rusijoje, tad sankcijos nevirsta pastebimais nuostoliais.
Be to, kalbos apie vadinamosios Novorusijos finansavimą padėjo jo įvaizdžiui gimtinėje. Kaip teigia Kremliui palankus ir jo koridoriuose daug šaltinių turintis analitikas Sergejus Markovas, dabar K.Malofejevas Maskvoje laikomas klestinčiu lobistu ir patriotišku ideologu.
„Manau, kad visų šių įvykių ir naujienų sūkuryje K.Malofejevas atsidūrė visai atsitiktinai. Bet kai taip nutiko, jis, žinoma, nenuliūdo. Jam tai reiškė, kad daugybę pinigų jis išleido ne veltui“, – teigė S.Markovas.
Erdvė sąmokslo teorijoms
Naujasis kanalas yra tik dar viena erdvė, kurioje K.Malofejevas daro tai, ką sugeba geriausiai, – savo, pamaldaus stačiatikio, reputacija ir pinigais tiesia sau kelią į Rusijos politiką.
Maskvoje visi dar atsimena, kai V.Putino eros pradžioje įlįsti į televizijos verslą bandę oligarchai arba atsidūrė už grotų, arba turėjo sprukti iš šalies.
Bet K.Malofejevui leidžiama daryti viską. Žinoma, dėl to, kad jo televizijoje patriotinių, net šovinistinių gaidų net daugiau nei paties Kremliaus kontroliuojamuose didžiuosiuose kanaluose.
„Mes laikomės ortodoksiškų, patriotiškų, imperialistinių pozicijų. O pagrindinės televizijos blaškosi“, – teigia oligarchas.
K.Malofejevas tikina, jog pagrindinė „Cargrad TV“ misija – skleisti tikėjimo žinią ir pasiekti, kad prie aktyvių tikinčiųjų prisidėtų vis daugiau Rusijos žmonių.
„Yra daug žmonių, kurie nešioja kryželius ir laiko save krikščionimis, bet į bažnyčią neina arba joje apsilanko tik kartą per metus Velykų proga. Mūsų tikslas – pasiekti tuos žmones ir parodyti jiems kelią į katedrą“, – teigia turtuolis.
Vis dėlto akivaizdus ir antivakarietiškas nusistatymas. Naujienų laidos tokios originalios, kad prieš jas nublanksta net gerai žinomi Dmitrijaus Kiseliovo monologai.
Antai reportaže apie migrantų krizę Europoje vienas kanalo korespondentų pasvarstė, kad ją sukėlė arba JAV investuotojas George’as Sorosas, arba garsioji Rothschildų šeima.
Kitoje laidoje diskutuojant apie palūkanų normas Rusijoje buvo aptarta ir esą amorali JAV pinigų politika, o reportažas apie JAV veikiančias Planuotos tėvystės organizacijas, kurios šalyje steigia abortų klinikas, virto pranešimu apie „Amerikos satanistus, kurie atvirai žudo vaikus“.
Vilioja konservatyvų jaunimą
Tokią ideologinę liniją tiek K.Malofejevui, tiek „Cargrad TV“ brėžia A.Duginas, jau maždaug nuo 1997-ųjų raginantis Rusiją „atkurti Eurazijos imperiją“. Ją esą reikėtų konstruoti ginantis nuo bendro priešo – JAV ir amerikiečių eksportuojamo liberalizmo.
A.Duginas tvirtina, jog rusai į tradicines vertybes atsigręžia dėl to, kad dešimtajame dešimtmetyje nusivylė Boriso Jelcino neva liberalia politika.
„Liberalizmą smarkiai subjaurojo Vakarų politika, – teigia šis barzdotas mąstytojas, vis kalbantis apie tyliąją mažumą. – Norime ištraukti patriotiškumą iš getų, kur jis buvo laikomas sovietų ir liberalų laikais. Kai žmonėms nesuteikiama dažna galimybė pareikšti nuomonę, jie pamiršta, kaip kalbėti, ir urzgia ar maivosi. Labai svarbu priminti šiems rusams, kaip kalbėti.“
A.Duginas, kurį ekspertai vadina kone fašistinės eurazianistinės ideologijos vėliavnešiu, pabrėžia: jo sekėjams ypač svarbūs jaunesni rusai.
Vienas tokių suviliotųjų – 26 metų „Cargrad TV“ žinių vedėjas Andrejus Afanasjevas. Jaunas vyras anksčiau dirbo anglų kalba transliuojančioje televizijoje „Russia Today“ ir puikiai kalba angliškai, bet po studijų Ispanijoje nusivylė Vakarais.
„Tenykščio jaunimo gyvenimo būdas ir vertybės man pasirodė nepriimtinos. Kalbu apie nesveiką hedonizmą – jie tik vartoja ir linksminasi. Man viskas atrodė labai vulgaru.
O „Cargrad TV“ atradau komandą, kurios narių pažiūros ir konservatyvios vertybės artimos maniškėms. Visi mes mąstome panašiai – tai nuostabu! Galite man pavydėti – man čia dar nereikėjo priešintis savo širdžiai“, – aiškina A.Afanasjevas.
Bažnyčia – politinis įrankis
Valdžios Maskvoje ir šalies Stačiatikių bažnyčios santykiai sudėtingi. Sovietmečiu religija buvo uždrausta, visa Bažnyčios nuosavybė perimta, o daugiau nei 300 tūkst. aktyvių tikinčiųjų buvo nužudyta ar įkalinta.
„Dabar stačiatikybė ne tik populiari, bet ir madinga“, – teigia knygos „Tikėjimas Rusijoje – religijos politika po komunizmo“ („Believing in Russia – Religious Policy after Communism“) autorė Geraldine Fagan.
Turtingi maskviečiai atvirai demonstruoja ant kaklo pasikabintus kryželius, o vis daugiau restoranų siūlo specialų gavėnios valgiaraštį.
Vis dėlto Rusijos stačiatikių bažnyčia veikia ir kaip politinis įrankis. Kadangi Kremlius 2011-ųjų protestuose Maskvoje įžvelgė vakariečių klastą, dvasininkai kviečia priešintis liberalizmui.
Dalį dvasininkų tokie pokyčiai gąsdina. Antai Sankt Peterburge dirbantis popas Georgijus Mitrofanovas bijo, kad „tikėjimą keičia diskusijos apie religiją, ideologiją ir nacionalizmą“.
„Šiuolaikinius stačiatikius Rusijoje motyvuoja ne mūsų Bažnyčia, o naujos autoritarinės ideologinės sistemos paieškos“, – įspėja G.Mitrofanovas.
Tačiau K.Malofejevui tokios abejonės nerūpi. Net iš nepriklausomos televizijos „Dožd“ žurnalistų persiviliojęs oligarchas nepailsta dėkoti V.Putinui.
„Valdant V.Putinui pastatyta 25 tūkst. cerkvių. Neįtikėtina!
Be to, restauruota 800 vienuolynų, o šiemet per Velykas į cerkves atėjo 1,5 mln. maskviečių.
Tai rekordas. V.Putinas – geriausias Rusijos lyderis nuo revoliucijos laikų. Mums pasisekė“, – teigia K.Malofejevas.
Ekspertas: K.Malofejevas – ne V.Putino žmogus
„K.Malofejevas yra vieno iš Rusijoje veikiančių klanų piniginė. Bet ne vienintelė. Sistemoje, kuri sukurta Rusijoje, tokie oligarchai atlieka būtent tokį vaidmenį. Tad K.Malofejevas nėra kuo nors išskirtinis žmogus“, – „Lietuvos rytui“ teigė Europos politikos analizės centro Vašingtone vyresnysis analitikas Marius Laurinavičius.
Ekspertas priminė, kad K.Malofejevui pernai jau buvo kilę teisinių problemų, nors jis aktyviai finansavo prorusiškus separatistus Ukrainoje: „Jis tikrai nėra neliečiamas. Klanų kova Rusijoje nesibaigia.“
„V.Putino aplinkoje yra labai mažai žmonių ir visi jie susiję su KGB. Aišku, ir K.Malofejevas netiesiogiai susijęs su KGB, bet tokių prezidento aplinkoje nėra. Jis yra klanų susivienijimo – Izborsko klubo – žmogus. Ten – ir S.Ivanovas, ir Dmitrijus Rogozinas (Rusijos vicepremjeras – Red.), ir Sergejus Čemezovas (koncerno „Rostec“ generalinis direktorius, geras V.Putino bičiulis. – Red.). Taip, K.Malofejevas turi pinigų ir priėjimą prie valdžios sluoksnių, bet ne prie paties V.Putino“, – aiškino M.Laurinavičius.
Jo teigimu, K.Malofejevo karjera tik paliudija, kad Rusijoje sukurta „mafijos, klanų sistema, o pagal jos modelį veikia visas režimas“.
