Mano pažįstama ir kolegė Olga, su kuria kažkada dirbome viename laikraštyje, neseniai man pareiškė: „Aš niekada nemėgau valdžios.
Bet jeigu dabar vyktų prezidento rinkimai, pirmą kartą gyvenime dalyvaučiau ir savo balsą atiduočiau už V.Putiną. Todėl, kad jis grąžino mums savigarbą.“
Taip mano ne vien Olga. Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo instituto duomenimis, jau pusantrų metų šalies prezidento reitingas siekia daugiau nei 80 proc.
V.Putino populiarumas pradėjo augti po Krymo aneksijos.
2014 m. kovą jį teigiamai vertino 76,2, balandį – 82,2, o gegužę – 86,2 proc. rusų. Šį spalį dėl intervencijos Sirijoje skaičiai šoktelėjo net iki astronominių 89,9 procento. Kodėl?
Kitas centras, kiti duomenys
Buvęs Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo instituto komunikacijos direktorius, dabar Vokietijoje gyvenantis Igoris Eidmanas Maskvos savaitraštyje „Sobesednik“ tokius rekordinius reitingus netgi paneigė.
„Institutas visada elgiasi pagal principą „Ko pageidaujate?“, besąlygiškai vykdydamas valdžios nurodymus. Duomenys atspindi ne realias visuomenės nuotaikas, o tokias, kokių tuo metu pageidauja V.Putino administracija“, – rašė I.Eidmanas.
Jis įsitikinęs, kad karinės operacijos Ukrainoje ir Sirijoje – valdžios mėginimas nukreipti piliečių dėmesį nuo ekonominių problemų.
„V.Putino valdžia įtikinėja save kaip per psichoterapeuto seansą: esą viskas klostosi pagal planą, karinės isterijos palaikymo strategija sėkminga, režimas populiarus ir tvirtas kaip niekada“, – sakė sociologas ir pridūrė, kad sovietinei valdžiai toks elgesys baigėsi žlugimu.
Be to, Levados centro, kuris Rusijoje laikomas ypač objektyviu ir autoritetingu, duomenys atspindi visai ką kita: šalyje augantį nepasitenkinimo gyvenimu jausmą, įsivaizdavimą, kad krizė tęsis labai ilgai.
Tokios nuotaikos būdingos daugiau nei pusei gyventojų.
Režimas, nuvertinęs žmogų
Vis dėlto V.Putino reitingai tikrai išlieka labai aukšti – tokio fakto sociologai neneigia.
„Tai ne mitas. Visos apklausos tikrai rodo, kad 84–86 proc. rusų remia valdžią ir pritaria jos veiksmams. Šiuo atveju, regis, yra paprastas paaiškinimas – televizorius, televizijos propaganda.
Ji išryškina kolektyvinio, nacionalinio menkavertiškumo kompleksus.
Bet mus tiesiog stebina, kokia didelė buvo trauma, likusi po sovietų imperijos subyrėjimo. Ir kaip lengva, pasirodo, ja žaisti“, – svarstė Levados centro direktorius Levas Gudkovas.
Jo nuomone, Rusijoje iš esmės liko ta pati totalitarinė sistema.
Dabartinį režimą L.Gudkovas apibūdina kaip „grįžtamąjį totalitarizmą“.
„Visa mūsų valdžios struktūra iš esmės sovietinė.
Institucijos, kuriomis remiasi valdžia, taip pat sovietinės: kariuomenė, teismai, policija ir net švietimo sistema.
Kaip ir anksčiau, mūsų valdžios aparatas represinis ir nekontroliuojamas visuomenės, kuri yra priklausoma, bejėgė ir įpratusi prie aukos vaidmens.
Beje, Rusijoje žmogus dažniausiai tampa banalios biurokratijos, policijos, mokyklos auka, bet tuo pat metu save kažkodėl laiko amerikietiško imperializmo ar pasaulinio sąmokslo auka.
Jo sąmonėje valdžia – vienintelis garantas, tik ji kaip nors pasirūpins“, – sakė L.Gudkovas.
Eksperto teigimu, toks mąstymas – taip pat tikslingos valdžios politikos rezultatas.
„Svarbiausia totalitarinė praktika – žmogaus kaip asmenybės nuvertinimas. Žmogus turi pasijusti vienišas, neturėti jokių autoritetų, išskyrus valdžią. Pažiūrėkite: juk dabar visiškai sunaikinta reputacijos svarba, nėra žmonių, į kurių nuomonę įsiklausytų dauguma“, – tvirtino Levados centro vadovas.
Rusų laukia nusivylimas
Garsus televizijos žurnalistas, nepriklausomo darbo Ukrainoje ieškantis Jevgenijus Kiseliovas įsitikinęs, kad rekordiniai V.Putino reitingai byloja apie dvasinę rusų tautos ligą.
Jo teigimu, Rusijos prezidentas neištesėjo nė vieno duoto pažado. Ekonomikos lygis itin žemas, kapitalo bėgimas matuojamas šimtais milijardų dolerių per metus, auga skurdas, Rusija pašalinta iš Didžiojo aštuoneto grupės, sugadinti santykiai su ES.
„Kas sėkmingo? Sirija? Bet sovietų kariuomenės įvedimas į Afganistaną 1979 metais taip pat iš pradžių daugeliui labai patiko. Priminti, kas buvo toliau?“ – klausė žurnalistas.
„Istorijoje daug tautų skaudžiai nusivylė savo lyderiais.
Rusija nuėjo paskui bolševikus, Italija – paskui Benito Mussolini, Vokietija – paskui Adolfą Hitlerį, Kuba – paskui Fidelį Castro. Šiandien Rusija nuėjusi paskui V.Putiną.
Tačiau anksčiau ar vėliau tai baigiasi. Kartais prablaivėjimas užklumpa taip greitai ir veržliai, kad žmonės nustemba – nejau tai mums atsitiko?
Tiesa, kartais už prablaivėjimą tenka skaudžiai sumokėti. O vilties, kad Rusijos kelias iš krizės bus neskausmingas, lieka vis mažiau“, – pridūrė J.Kiseliovas.
