Žvelgdamas į milžiniškomis Kinijos Liaudies Respublikos vėliavomis šią savaitę išpuoštą centrinę Londono gatvę – Malą, 52 metų britas Dale’as Carlingas užverda pykčiu.
Kaip ir beveik šeši tūkstančiai jo bendradarbių Jungtinės Karalystės plieno pramonėje, jis šį spalį buvo išmestas į gatvę.
Daugiau nei tris dešimtmečius Šiaurės Anglijos Redkaro miesto gamykloje dirbęs D.Carlingas neabejoja, kas kaltas: Kinijos politika.
„Kinai užtvindė mūsų rinką, o ir visą Europą savo pigiu plienu. Jie užsiima paprasčiausiu cinišku dempingu. O mūsų valdžia tik mindžikuoja ir nieko nedaro.
Užuot pakovojęs už savo žmones, mūsų ministras pirmininkas tik keliaklupsčiauja prieš Kinijos prezidentą. Vėliavas jam kabinėja, raudonuosius kilimus tiesia, aukso karieta vežioja. Gėda“, – tulžį liejo metalurgas, į Londoną atvykęs protestuoti kartu su darbo netekusiais kolegomis.
Spalvingas tibetiečių piketas
Antradienį Malo – pėsčiųjų gatvėje saugomi kelių šimtų policininkų prieš Kinijos prezidento Xi Jinpingo valstybinį keturių dienų vizitą į Jungtinę Karalystę protestavo ne tik britų metalo pramonės darbininkai.
Kai Kinijos vadovas kartu su karaliene Elizabeth II aukso spalvos karieta riedėjo Bakingamo rūmų link, jam akį turėjo rėžti ir tibetiečių bendruomenės aktyvistų atsineštos Tibeto trispalvės bei plakatai su užrašais: „Xi Jinpingai, laisvės ir žmogaus teisių Tibetui!“
„Visiškai suprantame, kad Jungtinė Karalystė nori palaikyti kuo geresnius komercinius santykius su Kinija. Ekonomika yra svarbi. Bet ar būtina taip pompastiškai pagerbti nedemokratiškos, represyvios komunistinės valstybės vadovą?
Juk būtent per kelerius pastaruosius metus, nuo to laiko, kai Xi Jinpingas atėjo į valdžią, prieš tibetiečius ir kitas etnines mažumas imtasi itin griežtų policinių priemonių. Vieni žmonės grūdami į kalėjimus, kiti iš viso dingsta be žinios.
Dabar Kinijos saugumo tarnybos taip sustiprėjo, kad interneto erdvėje persekioja net ir į Vakarus pasitraukusius disidentus“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas iš tibetiečių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje vadovų Tsering Passangas.
Į protestus Centriniame Londone įsitraukė ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ sukviesti britų aktyvistai bei Kinijoje uždraustos religinės bendruomenės „Falun Gong“ atstovai.
Sukvietė tūkstančius studentų
Tačiau maždaug pusės tūkstančio Pekino režimą kritikuojančių demonstrantų būrys tiesiog nuskendo gerai organizuotoje raudonų-auksinių vėliavų ir prokiniškų lozungų jūroje.
Mat saviveiklos nemėgstanti Kinijos ambasada Londone beveik 10 tūkstančių studentų iš gimtinės varu suvarė į palaikymo demonstraciją.
Iš viso dabar Jungtinėje Karalystėje mokosi apie 150 tūkst. jaunų kinų, tad sukviesti kas penkioliktą iš jų nebuvo itin sunku.
Visiems buvo išdalyti marškinėliai su užrašu „Aš myliu Kiniją“, vėliavos, lipdukai ir netgi dūdelės. Instruktoriai iš Kinijos ambasados parinko fotogeniškus ir gerai angliškai kalbančius „savanorius“, kuriems buvo leista kalbėti su žiniasklaida.
„Mes norime išreikšti savo paramą prezidentui ir jo žmonai Peng Liyuan. Jie labai populiarūs mūsų šalyje. Kinijos ir Jungtinės Karalystės santykiai po šito vizito tik dar labiau pagerės. Argi tai nėra puiku?“ – greitakalbe gerai išmoktą tekstą „Lietuvos rytui“ bėrė Wang Chunyanas, studijuojantis Mančesteryje.
Vis dėlto praėjusį antradienį prasidėjęs ir penktadienį pasibaigęs Xi Jinpingo vizitas Londone sukėlė nemažų politinių prieštaravimų tiek pačioje Jungtinėje Karalystėje, tiek tarptautinėje arenoje.
Dominuojantis klausimas prieš viešnagę, per ją ir jau po jos buvo vienintelis – ar dėl Kinijos milijardų verta aukoti principus ir vertybes žmogaus teisių bei tarptautinės teisės srityse?
Atsivežė investicijų paketą
Premjero Davido Camerono nurodymu svečio vizitui nepagailėta spalvingų tradicinių ceremonijų ir pompastikos. Per keturias dienas jų buvo iki soties.
Priėmimus ir banketus auksu žėrinčiose Bakingamo, Klarenso rūmų ir Londono Sičio rotušės menėse lydėjo Kinijos pirmosios poros susitikimai su visais karališkosios Windsorų dinastijos nariais – nuo monarchės Elizabeth II iki Kinijoje itin populiarios Kembridžo kunigaikštienės Catherine.
Tiesa, karališkojoje šeimoje yra vienas disidentas – Velso princas Charlesas. Nors jis ir trumpam susitiko su Xi Jinpingu, būsimasis karalius demonstratyviai nedalyvavo bankete Bakingamo rūmuose.
Charlesas jau daug metų tyliai priešinasi Kinijos komunistų partijos vykdomai politikai Tibete. Jis nė karto nėra aplankęs Kinijos, tačiau yra daug sykių susitikęs su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama, kurį vadina savo asmeniniu draugu.
Negana to, prieš porą dešimtmečių Velso princas Kinijos komunistų partijos vadovybę yra pašiepiamai pavadinęs vaškinėmis figūromis.
Bet princo Charleso nuomonė šįkart pernelyg nerūpėjo.
Tiek Xi Jinpingas, tiek ir su juo net tris susitikimus Londone surengęs D.Cameronas unisonu kartojo, kad aušta Kinijos ir Jungtinės Karalystės „auksinių santykių era“.
Kalbėdamas bankete Bakingamo rūmuose Xi Jinpingas, tarsi demonstruodamas Pekino galią, perspėjo, kad daugiau tokių unikalių progų britams gali ir nepasitaikyti.
„Sena kinų patarlė sako, kad galimybė pasibeldžia tik vienąsyk. Griebk ją, kol gali. Britanijoje jūs irgi turite patarlę, kad išmintingas žmogus galimybę paverčia turtu“, – pareiškė Kinijos vadovas.
Norėdamas tinkamai pradėti „auksinę erą“, į Londoną Xi Jinpingas atvežė daugybės milijardų vertės investicijų paketą: per keturias dienas buvo pasirašyta sutarčių, kurių bendra vertė viršija 30 mlrd. svarų sterlingų (40,8 mlrd. eurų).
Antai Kinija investuos apie 10 mlrd. svarų sterlingų (13,6 mlrd. eurų) į itin greito geležinkelio projektą HS2, pagal kurį Pietų ir Šiaurės Anglija bus sujungta 300 km/val. greičiu skriejančiais traukiniais.
Pekinui taip pat atsiveria Londono Sičio finansiniai vartai.
Tačiau didžiausia Kinijos investicija – beveik 16 mlrd. svarų sterlingų (21,8 mlrd. eurų) vertės injekcija į dviejų naujos kartos atominių elektrinių statybą Anglijos Somerseto ir Safolko grafystėse.
Šias elektrines Kinijos nacionalinė atominė korporacija (CNNC) statys kartu su Prancūzijos milžine „EDF Energy“.
Grėsmė nacionaliniam saugumui
Tiesa, britų energetikos ir nacionalinio saugumo ekspertai kinų dalyvavimą tokiame projekte vadina brangia klaida, kuri gali turėti ilgalaikių padarinių.
„Jokia kita Europos valstybė nepasirašytų tokios sutarties.
Amerika net nesvarsto apie Kinijos įsileidimą į tokią svarbią nacionalinės infrastruktūros dalį. Tai, kad Jungtinė Karalystė pasiryžo įsileisti kinus, yra sunkiai suvokiama“, – kraipė galvą buvęs vyriausybės patarėjas energetikos klausimais Paulas Dorfmanas iš Londono universiteto koledžo.
Kol kas yra vienintelė užsienio valstybė, sutikusi įsileisti atominių elektrinių statybos specialistus iš Kinijos. Tai Pakistanas.
Britų saugumo analitikai perspėja, kad CNNC yra visiškai priklausoma nuo politinės Kinijos vadovybės ir yra dalyvavusi Kinijos branduolinio ginklo plėtotės projektuose.
Be to, skeptiški ekspertai neatmeta scenarijaus, kad statydami elektrinę kinai į jos kompiuterinę valdymo sistemą gali įdiegti vadinamąsias slaptąsias duris.
Jos leistų Pekinui apeiti Didžiosios Britanijos atominio reguliavimo tarnybos kontrolę ir karinio konflikto atveju galėtų uždaryti visą elektrinę.
„Finansininkų ir nacionalinio saugumo ekspertų nuomonės skiriasi iš esmės. Šį projektą stumia Finansų ministerija, ten nieko kita nesiklausoma. Finansininkai Kiniją mato kaip ekonominę partnerę, o mes – kaip grėsmę“, – toks anoniminis perspėjimas šią savaitę atskriejo iš Gynybos ministerijos.
Britų kontržvalgybos tarnyba MI5 irgi neturi jokių iliuzijų dėl Kinijos. Ypač – dėl šios valstybės agentų vykdomo agresyvaus kibernetinio šnipinėjimo.
„Kinijos žvalgybos tarnybos iki šiol tęsia prieš Jungtinę Karalystę nukreiptą veiklą tiek mūsų šalies viduje, tiek išorėje“, – prieš keletą mėnesių viešoje ataskaitoje konstatavo MI5.
Staigūs D.Camerono posūkiai
Galiausiai Londono ryžtas besąlygiškai kloti raudonąjį kilimą Kinijos lyderiams ir jų ekonominėms investicijoms akivaizdžiai kertasi su Vašingtono strategija.
Vos prieš mėnesį Xi Jinpingas lankėsi JAV. Dar prieš vizitą jam buvo nedviprasmiškai pasakyta, kad Pekino valstybinės kompanijos, susijusios su kibernetiniu šnipinėjimu, sulauks konkrečių sankcijų.
Rezultatas – rugsėjo 25 dieną Vašingtone paskelbta bendra Xi Jinpingo ir JAV prezidento Baracko Obamos deklaracija dėl bendradarbiavimo kovojant su kibernetiniu terorizmu ir šnipinėjimu.
Negana to, į Londono entuziazmą tapti „geriausiu Kinijos draugu Vakaruose“ skeptiškai žvelgiama ir Berlyne, Paryžiuje bei Briuselyje.
D.Cameronui ir jo pagrindiniam leitenantui – iždo sekretoriui George’ui Osborne’ui buvo kandžiai priminta, kad jie vis dėlto yra Konservatorių, o ne Komunistų partijos lyderiai.
Ir iš tikrųjų neįmanoma nepastebėti staigaus 180 laipsnių posūkio, kurį vos per trejus metus padarė D.Cameronas.
2012-aisiais jis, nebijodamas Pekino protestų, susitiko su Londone viešinčiu Dalai Lama.
O šįkart D.Cameronas ir kiti konservatorių kabineto ministrai per visą vizito savaitę viešai nė neištarė žodžio „Tibetas“.
Londono ir Pekino santykiai skaičiais
72 mlrd. – tokia Jungtinės Karalystės ir Kinijos metinės prekybos apimtis eurais buvo pernai. Šiemet tikimasi pasiekti 88,5 mlrd. eurų ribą.
9,5 mlrd. – tiek eurų Kinija atseikėjo tiesiogiai investuodama Jungtinėje Karalystėje 2014 metais.
137 tūkst. – tiek britiškų automobilių pernai eksportuota į Kiniją.
230 tūkst. – tiek turistų iš Kinijos praėjusiais metais aplankė Jungtinę Karalystę.
150 tūkst. – tiek kinų studentų mokosi Jungtinės Karalystės universitetuose ir koledžuose.
