Priežastis – gana netikėta. Dviratėmis transporto priemonėmis į Norvegiją iš Rusijos keliauja migrantai, į atšiaurų kraštą atvykę iš karštosios Sirijos.
Tūkstančiai migrantų iš Sirijos, Irako ir Afganistano į Europą dažniau atvyksta – atplaukia – per Turkiją. Tačiau jų kelyje iškyla vis naujų sienų, o Balkanų šalys mėtosi atvykėlių būriais kaip karšta bulve.
Todėl netikėta, bet vis dažniau pasirenkama trasa į turtingu gyvenimu viliojančią Norvegiją vingiuoja siaura šios šalies siena su Rusija.
Rusai draudžia kirsti sieną pėsčiomis, o norvegai baudžia vairuotojus, kurie paveža asmenis be vizų – migrantus. Todėl per Storskogo pasienio kontrolės punktą atkeliaujantys svetimšaliai net ir su mažais vaikais masiškai sėda ant dviračių.
Atvyksta nepasiruošę šalčiui
55 metų inžinierius Yasiras Arslanukas kartu su žmona ir dviem mažamečiais sūnumis Norvegiją pasiekė kreivodami dviračiais.
Stingdantis arktinis vėjas ir kruša Y.Arslanukui netrukdo.
Žinoma, kur kas daugiau migrantų renkasi Viduržemio jūros bangas.
Kasdien šimtai jų perpildytomis guminėmis valtimis iš Turkijos arba Libijos mėgina pasiekti Graikijos ir Italijos krantus.
Tačiau ne visiems kelionė baigiasi laimingai. Todėl vis daugiau sirų renkasi tolimesnį kelią per Rusijos šiaurę.
„Pirmoje metų pusėje čia atvykdavo visai nedaug prieglobsčio prašytojų, tačiau rugsėjį šis skaičius tiesiog sprogo. Jų atvyko net 420“, – pasakojo Storskogo kontrolės punkte dirbantis policijos komendantas Steinas Kristianas Hansenas.
Pareigūnas pripažino, kad daugelis čia atvykstančių sirų ir irakiečių neturi nė menkiausio suvokimo, į kokį kraštą vyksta.
Dažnai atvykėliai net nepasiima pakankamai šiltų drabužių, nors spalio mėnesį oro temperatūra ties Storskogu svyruoja nuo nulio iki 3 laipsnių šilumos.
„Prisirišau nešiojamąjį kompiuterį prie pilvo, o daiktus laikiau kuprinėje. Vilkėjau du švarkus ir dvi poras apatinių po kelnėmis. Šiaurėje yra šalta“, – nuostabos nekeliančią išvadą padarė Storskoge sieną pervažiavęs mokytojas iš Sirijos.
Brangi ir tolima kelionė
Į Norvegiją šiauriniu keliu patekti mėginantys migrantai turi įveikti netrumpą kelią. O ir pinigų už šią kelionę į Europą reikia pakloti nemažai.
Vis dėlto ši suma nėra tokia milžiniška, palyginti su tuo, ką Viduržemio jūros pakrantėse tenka sumokėti nelegalių migrantų gabentojams.
Gabenimu užsiimantys turkai už kelionę Egėjo jūra į Graikiją reikalauja mažiausiai 1,3 tūkst. eurų. O greičiau gauti pabėgėlio statusą norintys užsieniečiai dar gali investuoti ir į padirbtą Sirijos pasą. Už jį gali tekti pakloti ir 10 tūkst. eurų.
Tuo tarpu lėktuvo bilietas iš Libano sostinės Beiruto į Maskvą ir Rusijos viza gali atsieiti apie 1630 eurų.
Jau patekę į Rusiją, migrantai turi sumokėti dar kelis šimtus eurų už traukinio bilietą į Murmanską, kelionę iki pasienio ir pavažinėtą dviratį.
Verslūs rusai pradėjo reaguoti į vis didėjančius migrantų srautus. Vietos gyventojai jau kraunasi pelną vežiodami migrantus iš Murmansko taksi ar mikroautobusais.
Pasienyje rankomis trina ir dviračių prekeiviai. Už tokią transporto priemonę prieglobsčio ieškantys atvykėliai negaili pakloti ir 130 eurų.
Kirkeneso miesto policija pasienyje laiko apie 40 dviračių, kuriais čia atvyko migrantai. Policijos komisariato vadovas Hansas Moellebakkenas nustatė, kad dauguma dviračių nupirkti gretimame Nikelio mieste už sienos.
Rusija priima neatsitiktinai
Migrantai ne veltui kliaunasi Rusija. Šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas yra ilgametis Sirijos vadovo Basharo al-Assado sąjungininkas, todėl sirams nėra sunku gauti Rusijos vizas.
„V.Putinas myli B.al-Assadą, pastarasis myli V.Putiną, o abu jie nekenčia migrantų“, – paprastai paaiškino Y.Arslanukas.
Dalis į Norvegiją norinčių patekti migrantų, tarp jų ir Y.Arslanukas, yra rusakalbiai sirai, kurie jau seniai gyvena Rusijoje.
Tačiau juos suviliojo pasakojimai apie turtingą kaimynę, kurioje žadamas geresnis gyvenimas. Dabar Sirijos pilietybė faktiškai užtikrina pabėgėlio statusą Europoje, todėl net ir ne karo zonoje gyvenantys sirai ryžtasi bėgti.
Kiti migrantai į Norvegiją atvyksta iš tolimų kraštų. Daliai jų nerūpi net ir tai, kad klimatas šioje Europos dalyje gerokai atšiauresnis negu, pavyzdžiui, Afganistane.
„Man nereikia saulės. Aš tik noriu gyventi normalų gyvenimą, noriu, kad man nereikėtų kasdien klausytis bombų sproginėjimo“, – tikino namus Kabule palikęs Jamilas Mahlezadba.
Gandai apie dosnumą
Vis dėlto daugiausia sirų į Norvegiją vilioja čia anksčiau atvykusių ir jau įsitvirtinusių migrantų pasakojimai, sklindantys socialiniais tinklais.
„2014 metais per sieną iš Rusijos atvyko tik penki prieglobsčio prašytojai. Vien per šiuos metus jau praleidome 600 tokių žmonių“, – statistiką atskleidė S.K.Hansenas.
Iš pradžių Norvegija su atvykėliais elgėsi visiškai priešingai nei karius pasienyje dislokuojančios ir ašarines dujas naudojančios Pietryčių Europos šalys.
Kai dar vasarį į Norvegiją atvažiavo pirmoji šešių sirų grupė, visi svetimšaliai iš pasienio punkto buvo nuvežti į gretimą Kirkeneso miestelį.
Čia atvykėliai valdžios lėšomis buvo apgyvendinti prabangiame viešbutyje su vaizdu į jūrą, o kitą dieną nuskraidinti į Oslą, kur buvo svarstomi jų prieglobsčio prašymai.
Gandai apie ponišką norvegų priėmimą netruko pasiekti net ir sunkiai pabėgėlio apibūdinimą atitinkančius žmones. Spalio mėnesį į Storskogą prieglobsčio prašyti atvyko ir pora iš Gambijos – skurdžios, tačiau taikios Afrikos valstybės.
„Gal iš pradžių parodėme prastą pavyzdį, nes dabar atsiranda tokių, kurie mėgina pasinaudoti situacija. Mes nesame kelionių agentūra“, – pabrėžė pasienyje dirbantis S.K.Hansenas.
Dabar tokio svetingumo migrantai jau gali nebesitikėti. Prasidėjus masiniam migrantų ant dviračių vajui valdžia nustojo visus prieglobsčio prašančius atvykėlius vežti į Oslą.
Kirkenese, buvusioje bombų slėptuvėje ir sporto salėje, buvo įrengtas atvykėlių priėmimo centras.
Ėmėsi griežtesnių priemonių
Migrantų skaičius kasdien auga, o kartu vis didėja ir dviračių krūva, į kurią policija krauna iš migrantų atimtas transporto priemones. Dauguma dviračių pagaminti Rusijoje, tad neatitinka norvegiškų saugumo reikalavimų.
Tada atvykėliai nuo sienos į Kirkenesą vežami autobusu. Tačiau čia atvykėlių priėmimo centras jau perpildytas.
„Kasdien per sieną į vieną turtingiausių pasaulio valstybių atvyksta apie 50 žmonių. Mes turėtume su tuo susidoroti“, – apgailestavo Kirkeneso merė Cecilie Hansen.
Miesto valdžia iš Oslo gauna lėšų darbui su migrantais, tačiau vos 10 tūkst. gyventojų turinčiam uostamiesčiui toks srautas jau darosi nepakeliamas.
„Su visu tuo susitvarkyti kur kas sunkiau, nei tikėjomės“, – pripažino C.Hansen.
Šalies imigracijos tarnybos duomenimis, šiais metais iš Rusijos atvyko jau 1,2 tūkst. migrantų. Tad dabar daliai sirų svetingoji Norvegija jau net užveria duris.
Nuo spalio Oslas ėmėsi griežtesnių priemonių. Sirai, kurie prieš atvykdami į Norvegiją jau kuris laikas gyveno Rusijoje, bus išsiunčiami atgal.
„Kai kurie per Storskogo pasienio kontrolės punktą atvykstantys žmonės ilgą laiką gyveno Rusijoje, todėl ir turi ten likti, – pareiškė Norvegijos teisingumo ministras Andersas Anundsenas. – Jie nebėga nuo karo, sunkumų ar skurdo.“
(„The Wall Street Journal“, „The New York Times“, LR)
