Šeštadienio rytą Rusijos oro linijų „Kogalymavia“ lėktuvas su 7 žmonių įgula skraidino 217 keleivių iš atostogų Egipto kurorte Šarm aš Šeiche, rašo „Lietuvos rytas“.
Reiso KGL 9268 keleiviai – 192 suaugusieji ir 25 vaikai – skrido į Sankt Peterburgą, tačiau po 23 minučių skrydžio ryšys su lėktuvu nutrūko.
Iš radarų dingusio Rusijos keleivinio lėktuvo nuolaužos netrukus buvo rastos išsibarsčiusios šiaurinėje Sinajaus pusiasalio dalyje. Visi orlaiviu skridę žmonės žuvo.
Radus sveikas juodąsias dėžes, prasidėjo nelaimės tyrimas. Jam vadovaujantys Egipto tyrėjai sekmadienį paskelbė, kad lėktuvas suiro ore dideliame aukštyje.
Tačiau kodėl taip atsitiko, neaišku iki šiol. Todėl dabar katastrofą gaubia sumaištis – versijų, kas lėmė nelaimę, yra ne viena.
Antai oro linijų „Kogalymavia“ atstovai vakar tvirtino, jog dėl keleivinio lėktuvo katastrofos Egipto Sinajaus pusiasalyje kalti „išoriniai veiksniai“.
O Egipte veikianti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ susijusi grupuotė net mėgino prisiimti atsakomybę už katastrofą, nors vargu ar yra pajėgi numušti aukštai skrendantį orlaivį.
Tuo metu dalis aviacijos ekspertų turi savo nuomonę ir tvirtina, kad lėktuvas turėjo silpnąją vietą – techniškai nesutvarkytą uodegą, kuri buvo apgadinta 2001 metais.
Išsibarsčiusios nuolaužos
Ekspertai teigia, kad būtent ties uodega lėktuvas ir suskilo. Lėktuvo „Airbus A321“ uodega buvo rasta maždaug 5 kilometrai nuo likusių nuolaužų.
Kaip teigė Rusijos tarpvalstybinio aviacijos komiteto pirmininkas Viktoras Soročenka, orlaivis suiro ore. Būtent todėl visos lėktuvo nuolaužos pabiro dideliame, 32 kvadratinių kilometrų, plote.
Tai esą rodo, kad maždaug į 9,5 km aukštį per mažiau nei pusvalandį pakilusį lėktuvą nelaimė ištiko staiga.
Lėktuvų stebėjimo programos „Flight Radar 24“ duomenimis, prieš pat dingdamas iš radarų „Airbus A321“ žemėjo po 1,7 km per minutę, o jo greitis sparčiai mažėjo.
Egipto pareigūnai iš pradžių teigė, kad prieš prarasdami signalą su skrydžių centru pilotai dar prašė leidimo avariniu būdu nutūpti artimiausiame oro uoste.
Bet vėliau Kairas šį pareiškimą atsiėmė, o Rusijos oro linijų „Kogalymavia“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Jungas vakar tvirtino, kad įgula nepranešė apie jokius mechaninius gedimus.
Prabilo oro linijos
„Kogalymavia“ atstovai vakar apskritai neigė bet kokias kalbas apie prastą jų lėktuvo techninę būklę.
Oro linijos tvirtino, kad katastrofą lėmė „išoriniai veiksniai“, dėl kurių pilotai visiškai prarado orlaivio kontrolę.
„Vienintelis logiškas paaiškinimas – kad orlaivis nukrito dėl išorinių veiksnių. Lėktuvas buvo puikios būklės.
Todėl mes atmetame mechaninio gedimo arba žmogiškosios klaidos versijas“, – pareiškė „Kogalymavia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Smirnovas.
Paprašytas detaliau papasakoti, kas galėjo sukelti pražūtingą smūgį, „Kogalymavia“ atstovas tikino negalintis pasidalinti detalėmis, nes katastrofos tyrimas dar nebaigtas.
Tačiau A.Smirnovas patikino, kad „nėra tokio sisteminių gedimų derinio, kuris priverstų lėktuvą subyrėti ore“. Taip „Kogalymavia“ pakurstė spėliones, kad orlaivis galėjo būti numuštas.
Numušimo versija abejotina
Atsakomybę už lėktuvo numušimą šeštadienį mėgino prisiimti su „Islamo valstybe“ susijusių džihadistų grupuotė „Wilayat Sinai“, veikianti Sinajaus pusiasalyje.
Vis dėlto saugumo ekspertai atmeta grupuotės pareiškimus ir tvirtina, kad ji nepajėgi įvykdyti tokio masto atakos.
Grupuotė „Wilayat Sinai“ turi nuo peties paleidžiamų raketų „žemė-oras“ sistemų, kurios gali numušti žemai skrendančius orlaivius. Pavyzdžiui, karinius sraigtasparnius.
Tad džihadistai neturėjo techninių galimybių suduoti smūgį lėktuvui, skrendančiam 9,5 km aukštyje.
„Nėra žinoma, kad grupuotė „Islamo valstybė“ ar kiti regiono kovotojai turėjo techninių galimybių numušti orlaivį, skrendantį tokiame aukštyje, – aiškino britas saugumo ekspertas Zackas Goldas. – Vienintelė galimybė jiems sukelti katastrofą buvo įtaisyti bombą pačiame lėktuve.“
Kol dar nėra kruopščiai išnagrinėti sudužusio lėktuvo juodųjų dėžių duomenys, tyrėjai negali atmesti ir tokio išpuolio galimybės.
Pakenkė ankstesnis gedimas
Bet egiptiečiai jau pranešė, kad pirminiai juodosios dėžės tyrimai atskleidžia, jog į lėktuvą nebuvo pataikyta iš išorės.
Palaikydami tokią nuomonę, aviacijos ekspertai ragino atkreipti dėmesį ir į tai, kad Sinajaus pusiasalyje sudužęs lėktuvas galėjo būti techniškai nesutvarkytas.
Nors modelio „Airbus A321“ lėktuvas buvo 18 metų senumo ir įvykdęs daugiau kaip 21 tūkst. skrydžių, tokie skaičiai keleiviniam orlaiviui nėra dideli. Svarbiausia, kaip jis buvo prižiūrimas.
O lėktuvas galėjo būti netvarkingas dėl avarijos, kurią patyrė 2001 metų lapkričio 16-osios vakarą. Leidžiantis Kairo oro uoste lėktuvo uodega atsitrenkė į leidimosi taką ir buvo apgadinta.
Orlaivis buvo sutaisytas ir turėjo būti reguliariai tikrinamas Airijos, kur buvo registruotas, ekspertų. Anksčiau šiais metais Airijos pareigūnai išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad orlaivis tinkamas skraidyti.
Vis dėlto įtarimų kelia tai, kad katastrofos metu atskilo būtent lėktuvo uodega, o skilimo vieta yra ties galine slėgio pertvara.
Jei slėgio pertvara uodegoje buvo pažeista, lėktuvo viduje dideliame aukštyje greičiausiai staigiai pasikeitė slėgis. Dėl to lėktuvas suiro ir sudužo.
Tokia versija prieštarauja vakarykščiams „Kogalymavia“ pranešimams, kuriuose jų atstovai gynėsi, kad lėktuvas buvo techniškai sutvarkytas.
O ir Egipto žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad „Kogalymavia“ ir „Egypt Air“, kuri veikia Šarm aš Šeicho oro uoste, sutartis dėl lėktuvų priežiūros baigėsi prieš tris mėnesius.
Todėl orlaivis prieš skrydį greičiausiai neperėjo techninės apžiūros.
Be to, vieno sudužusio lėktuvo pilotų žmona jau atskleidė, kad jos vyras prieš lemtingą skrydį skundėsi dėl orlaivio būklės. (AP, „The Guardian“, „The Daily Telegraph“, LR)
Baisiausia katastrofa Rusijos istorijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar pareiškė, kad keleivinio lėktuvo katastrofa Egipte yra didžiulė tragedija. Vis dėlto tai ne vienintelė, nors ir didžiausia, nelaimė, ištikusi Rusijos civilinę aviaciją per pastaruosius dešimtmečius.
2013 m. lapkričio 17 dieną Kazanėje kildamas sudužo oro linijų „Tatarstan“ keleivinis orlaivis. Smūgio į žemę ir vėliau kilusio gaisro metu žuvo visi 44 keleiviai ir 6 įgulos nariai.
2012 m. balandžio 2-ąją Tiumenėje dėl techninio gedimo sudužo oro linijų „Utair“ keleivinis lėktuvas. Per nelaimę žuvo 31 asmuo, o 12 sužeistųjų buvo evakuota iš avarijos vietos.
2008 m. rugsėjo 14 dieną oro linijų „Aeroflot-Nord“ lėktuvas, skridęs iš Maskvos į Permę, sudužo beveik pasiekęs kelionės tikslą. Orlaiviu skridę 82 keleiviai ir 6 įgulos nariai žuvo.
2006 m. liepos 9-ąją oro linijų „Sibir Airlines“ lėktuvas dėl prastų oro sąlygų nesugebėjo sustoti ant leidimosi tako oro uoste, trenkėsi į betono konstrukciją ir užsidegė. 5 iš 8 įgulos narių ir 119 iš 195 keleivių žuvo.
2001 m. liepos 3 dieną oro linijų „Vladivostok Air“ lėktuvas sudužo 34 km nuo Sibiro regione esančio Irkutsko miesto. Čia iš Jekaterinburgo į Vladivostoką skridęs lėktuvas turėjo sustoti pasipildyti degalų, tačiau leisdamasis nukrito. Žuvo visi 136 keleiviai ir 9 įgulos nariai.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
