Kai ant havajiečiams švento Mauna Kėjos ugnikalnio prieš penkis dešimtmečius buvo įrengta observatorija, vietiniai tiesiog pasiuto.
Iš pradžių jie protestavę dėl išniekinto kalno, dabar JAV Havajų valstijos gyventojai kalba dar drąsiau.
„Mums jūsų nereikia. Čia mūsų šalis, grįžkite namo“, – tokie šūksniai aidėjo šią vasarą Honolulu surengtame pasitarime.
Prezidentas – garsus havajietis
JAV vidaus reikalų departamento atstovai čia buvo atvykę išklausyti vietos gyventojų nuomonių apie tai, ar ilgai rusenanti nepriklausomybės viltis turi palaikymą tarp havajiečių.
Pareigūnai gavo įtikinamą atsakymą – kalbėtis dėl nepriklausomybės reikia.
Tad Havajų gyventojai jau pradėjo rinkti 40 savo atstovų, kurie vasarį daugiau nei mėnesiui susės ir nuspręs, kokios savarankiškos valdžios reikia saloms.
Salyno žmonės jau kelis kartus mėgino iškovoti didesnę autonomiją, tačiau JAV Kongresas visas šias pastangas sužlugdė.
Vis dėlto vienas žymus havajietis Vašingtone paspartino šį procesą. Honolulu gimęs JAV prezidentas Barackas Obama pernai viešai išreiškė palaikymą Havajų bandymams kovoti dėl daugiau nepriklausomybės.
Tačiau tie, kurie tiki B.Obamos galia, turi paskubėti. Prezidentas savo poste išbus dar kiek daugiau nei metus, o tada Baltuosiuose rūmuose užtarėjo nebeliks.
Mokosi iš indėnų
Tai, ko iš Vašingtono norėtų Havajų aktyvistai, nėra iš piršto laužta. Antai indėnų bendruomenės jau seniai džiaugiasi autonomišku „tautos tautoje“ statusu.
Indėnų valdžia gali rengti savarankiškus rinkimus, kontroliuoti policijos areštines, teismus ir kitas institucijas savo rezervatų ribose. Kitaip tariant, indėnai yra ne tik JAV ar savo valstijos, bet ir savo genties piliečiai. Būtent tokio atskiros politinės bendruomenės statuso trokšta ir Havajų gyventojai.
Toks modelis Havajams leistų iškovoti ir tam tikrą ekonominę nepriklausomybę nuo JAV, nors lošimų verslas, kuris leido praturtėti kelioms indėnų gentims, salose yra uždraustas.
Nedidelė, bet vis gausėjanti havajiečių grupelė yra dar drąsesnė. Jos teigimu, JAV vyriausybė salose iš viso neturi jokios teisėtos valdžios.
Tarp taip manančiųjų – ir Havajų universiteto teisės profesorius Williamsonas Changas. Akademikas tikina, kad 4 tūkst. kilometrų nuo vakarinės JAV pakrantės esančias salas Vašingtonas aneksavo neteisėtai.
Perversmas ir aneksija
W.Chango abejonės turi pagrindo, nes Havajai dar viena Amerikos valstija tapo gana keistomis aplinkybėmis.
1893 metais žemyninės JAV dalies verslininkai ir jiems paklusę vietos politikai suorganizavo tikrą karinį perversmą.
Net tuometis šalies prezidentas Groveris Clevelandas tokį valdžios pasikeitimą pavadino visiška gėda, nors konstitucinę monarchiją nuvertę sukilėliai tikėjosi iškart patekti į JAV sudėtį.
Paskutinę Havajų karalienę Liliuokalani rėmę havajiečiai penkerius metus dar kovojo dėl salyno nepriklausomybės likučių. Tačiau 1898 metais JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, kuria Havajus įtraukė į šalies sudėtį.
„Bet jeigu šalys galėtų paprasčiausiai savo parlamentuose nuspręsti dėl kitos valstybės aneksijos, Havajų valdžia galėtų sugalvoti aneksuoti ir Ameriką“, – svarstė W.Changas.
Tiesa, praėjus šimtmečiui JAV oficialiai atsiprašė dėl savo vaidmens perversme. Tačiau havajiečiai pyksta, kad apie aneksijos teisėtumą kol kas nutylima.
Pamiršo savo kalbą
Dar labiau savo protėvių kultūrą puoselėjantys havajiečiai liūdi dėl to, kokią žalą saloms padarė JAV okupacija.
„Daugiau nei pusę savo gyvenimo nesupratau, kas per velnias esu. Apie havajietišką kultūrą žinojau tiktai iš televizijos ir turistams skirtų reklamų“, – prisipažino 75 metų Havajų reikalų biuro darbuotojas Peteris Apo.
Per šimtmetį iki perversmo 1893 metais salų populiacija dėl atvežtų nematytų ligų sumažėjo net dešimt kartų – iki 40 tūkst. žmonių.
O po aneksijos vaikams buvo uždrausta mokyklose kalbėti havajietiškai – dėl to vietinių kalba buvo faktiškai užmiršta. Bet apie tai dabar susimąsto tik nedaugelis.
„Anksčiau havajiečiai kovojo dėl savo kultūrinių teisių, bet jaunoji karta JAV įtaką priima kaip savaime suprantamą dalyką.
Viskas, ką mes iškovojome, gali greitai pranykti“, – apgailestavo teisės profesorė Melody Kapilialoha Mackenzie.
Rūpi ne visiems
Nors vietos aktyvistai dėl Havajų nepriklausomybės galėtų atiduoti viską, jie salose sudaro mažumą.
„Sakyčiau, kad dalis havajiečių nesutinka su nepriklausomybės idėja. Jie arba nežino savo istorijos, arba mano, kad jau per vėlu atsiskirti nuo JAV.
Tai tikras iššūkis kovotojams dėl Havajų laisvės“, – patikino profesorius W.Changas.
Ne visi havajiečiai noriai eis ir į vasarį prasidėsiančios konvencijos atstovų rinkimus. Kai kurie vietos gyventojai jau nusprendė boikotuoti balsavimą.
„Grynai teisiškai tie rinkimai iš tiesų prieštarauja mūsų karalystės įstatymams ir yra tikra išdavystė. Tačiau karalystė dabar neturi kitos išeities“, – pripažino ir jaunas aktyvistas Joshua Lanakila Managuilas.
„Mes tiesiog darome, ką galime, kad apsaugotume savo tautos teises“, – pridūrė vienu iš salų atstovų norintis tapti vaikinas.
Apsišaukėlis karalius
Havajų nepriklausomybės aktyvistų reputacijai salos gyventojų akyse nepadeda ir prie jų prisišlieję keistuoliai.
Antai verslininkas Larry Sinkinas prieš kelerius metus su Havajų karalystės atkūrimo deklaracija atsibeldė ir iki Baltųjų rūmų.
„Atėjau ir pranešiau, kad turiu prezidentui siuntinį. Slaptųjų tarnybų agentai mane nusivedė į apklausų kambarį ir ilgai kvotė, apie kokią karalystę kalbu“, – prisimena vyras.
Iš tuomečio prezidento George’o W.Busho L.Sinkinas jokio atsakymo taip ir nesulaukė, bet jis neketina mesti savo užduoties. Verslininkas nori įtikinti pasaulį, kad vienintelis teisėtas Havajų valdovas yra karalius Edmundas Silva.
Tai, kad šis žvejys ir kovos menų instruktorius iš Oahu salos už daugiau nei pusės milijono JAV dolerių vagystę 13 metų praleido kalėjime, L.Sinkino užsidegimo nemažina.
„Tai buvo politinis sąmokslas, susijęs su Havajų salų užgrobimu, kurį įvykdė JAV vyriausybė“, – tvirtino havajietis.
L.Sinkinas rugsėjo mėnesį dalyvavo ir Maskvoje surengtoje separatistų konferencijoje. Rusija džiaugsmingai priėmė kelių nuo JAV atsiskirti norinčių judėjimų atstovus.
Tačiau Havajų gyventojai į tokius pokštus apie karalystę žiūri atsargiai. Kur kas daugiau havajiečių nepriklausomybės nori siekti civilizuotai.
„Jei užsitikrinsime tarpvyriausybinį bendradarbiavimą, sukursime laimingą pabaigą 122 metus trunkančiai liūdnai istorijai, – vylėsi W.Changas. – Havajiečiai nusipelno geresnės ateities.“ (BBC, „My San Antonio“, LR)
