Lenkijos valdžiai patars Džeimsas Bondas?

Lenkijos visuomenę suglumino būsimosios šalies ministrės pirmininkės Beatos Szydlo pareiškimas, esą svarbiame vyriausybės formavimo pasitarime ji nedalyvavo todėl, kad turėjo eiti į naujojo filmo apie agentą Džeimsą Bondą premjerą.

Politikos apžvalgininkai Lenkijoje ir toliau abejoja, ar B.Szydlo tikrai vadovaus vyriausybei – ministrų kabinetą suformavo TTP lyderis J.Kaczynskis.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Politikos apžvalgininkai Lenkijoje ir toliau abejoja, ar B.Szydlo tikrai vadovaus vyriausybei – ministrų kabinetą suformavo TTP lyderis J.Kaczynskis.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Eldoradas Butrimas („Lietuvos rytas“)

2015-11-11 06:13, atnaujinta 2017-10-04 22:37

B.Szydlo dar teisinosi, kad į filmo premjerą tiesiog negalėjo nevykti, nes gavo asmeninį Jungtinės Karalystės ambasadoriaus kvietimą.

Dalis vietos apžvalgininkų iškart pradėjo šaipytis, esą B.Szydlo ruošiasi Džeimsą Bondą vaidinantį aktorių Danielį Craigą pasikviesti į vyriausybę patarėju – kad įstengtų ištesėti gausybę populistinių rinkimų pažadų.

Bet ekspertai tikina, kad svarbiausia ne tai.

Esą ši situacija paliudijo, kad B.Szydlo bus tik formali premjerė – iš tikrųjų šalį valdys Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderis Jaroslawas Kaczynskis.

Kabinetą subūrė J.Kaczynskis

Tokią išvadą analitikai padarė po to, kai po laimėtų rinkimų B.Szydlo kuo ramiausiai išvyko atostogauti, o vyriausybės formavimą TTP vadovybė pradėjo aptarinėti be jos – J.Kaczynskio kabinete.

Aišku, tuo labai stebėtis nereikėtų, nes gudriausiu politiku Lenkijoje laikomas J.Kaczynskis savo įkurtai TTP jau nuo seno vadovauja vienas.

Be to, J.Kaczynskis dar per rinkimų kampaniją prasitarė, kad jo idealas yra prieškario Lenkijos vadovas maršalas Juzefas Pilsudskis.

Pastarasis formaliai ėjo vien kariuomenės generalinio inspektoriaus pareigas, tačiau asmeniškai spręsdavo, kas bus autoritarinės šalies premjeras, o kas – prezidentas.

Kritika – iš bankų klientų

TTP vakar jau paskelbė naujojo ministrų kabineto sudėtį – lenkai jau kalba apie pokyčius svarbiausiose ministerijose.

Tačiau būsimoji vyriausybė kritikos sulaukė jau anksčiau. TTP ėmė peikti būsto paskolas Šveicarijos frankais bankuose ėmę klientai.

Ši valiuta gerokai pabrango, tad pusė milijono lenkų įklimpo į skolas, o TTP žadėjo visiems jiems padėti, kai tik laimės rinkimus.

Partijos vardu apie pagalbą garsiausiai trimitavo TTP garbės narys – prezidentas Andrzejus Duda.

Vis dėlto į kovingą organizaciją susibūrę bankų klientai tvirtina, kad prezidentas ir TTP juos apgavo, ir jau grasina išeiti į gatves.

Mat prezidentūra netesėjo pažado iki lapkričio 6 dienos paskelbti įstatymo, sumažinsiančio pasiskolinusiųjų įsipareigojimus, projektą, o TTP lyderiai netgi prakalbo, kad toks teisės aktas prieštarautų konstitucijai.

Spėjama, kad TTP sieks numuilinti dalį savo populistinių pažadų, nes ekonomistai tvirtina, jog lėšų visiems jiems išpildyti tiesiog nėra.

Rietenos dėl išvykos

Manoma, kad dėl panašių priežasčių TTP kartu su prezidentu sukėlė rietenas dėl to, kas turi atstovauti šaliai rytoj Maltoje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime.

Posėdis skirtas pabėgėlių problemoms, o TTP prieš rinkimus skelbė, jog daugiau neįsileis į Lenkiją migrantų.

Spėjama, jog Maltoje bus priimti nauji įsipareigojimai dėl pabėgėlių, tad TTP nenori, kad dokumentus pasirašytų būtent šios partijos atstovas.

Apžvalgininkai mano, jog prezidentas A.Duda specialiai pavėlino naujos vyriausybės patvirtinimo Seime datą – kad į Maltą vyktų dabartinė premjerė Ewa Kopacz ir atsakomybė tektų rinkimus pralaimėjusiai PPP.

E.Kopacz, žinoma, pareiškė, jog neketina vykti į EVT susitikimą, ir pasiūlė į Maltą skristi prezidentui A.Dudai arba paspartinti naujos premjerės tvirtinimą.

Drama tęsėsi, kai A.Duda pareiškė, kad į Maltą vykti negali, nes tą pačią dieną dalyvaus pirmajame Senato posėdyje, nors pagal konstituciją tai jam nėra privaloma.

Galiausiai E.Kopacz netgi pareiškė prašysianti Čekijos premjero, kad Maltoje jis atstovautų ir Lenkijai.

Tokios diskusijos apstulbino visuomenę ir sukėlė nuogąstavimų dėl tarptautinio Lenkijos įvaizdžio žlugdymo.

Galbūt išsigandusi tokių kaltinimų TTP pirmadienį jau pranešė, kad premjere oficialiai skiriama B.Szydlo.

Pristatytas naujas ministrų kabinetas

J.Kaczynskis neiškrėtė staigmenos – jis pirmadienį paskelbė, kad 52 metų B.Szydlo, kuri ir atvedė TTP į pergalę rinkimuose, užims premjero postą. Vis dėlto yra ir gerokai prieštaringesnių asmenybių.

Šalies diplomatijai Užsienio reikalų ministerijoje vadovaus Witoldas Waszczykowskis (nuotr. kairėje), kuris prieš dešimtmetį su amerikiečiais tarėsi dėl raketinės gynybos skydo. Planus jį įrengti Lenkijoje ir Čekijoje atšaukė JAV prezidentu išrinktas Barackas Obama.

Gynybos ministru skiriamas Antonis Macierewiczius (nuotr. dešinėje). 2005–2007 metais dirbdamas gynybos viceministru ankstesnėje TTP vyriausybėje, jis išardė Lenkijos karinės žvalgybos agentūrą, kad išvalytų iš jos komunistinio laikotarpio šnipus. Kritikų teigimu, tas žingsnis, kuriuo buvo atskleista daugybės agentų tapatybė, smarkiai susilpnino šalies saugumo tarnybas.

A.Marcierewiczius taip pat pagarsėjo 2010-aisiais, kai pradėjo tvirtinti, kad lėktuvo katastrofa Rusijoje, per kurią žuvo tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, buvo Kremliaus organizuota masinė žmogžudystė.

Kitas nevienareikšmiškai vertinamas pareigūnas – buvęs Centrinio antikorupcijos biuro vadovas Mariuszas Kaminskis – skiriamas specialiųjų tarnybų koordinatoriumi. Jis 2007 metais buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais ir neseniai nubaustas 3 metų lygtiniu laisvės atėmimu.

Trečio pagal dydį Lenkijos banko „Bank Zachodni WBK“ vadovas Mateuszas Morawieckis eis už ekonomikos reikalus atsakingo vicepremjero pareigas. Anot analitikų, taip siekiama nuraminti investuotojus, įtariai žvelgiančius į TTP pažadus didinti socialines išmokas ir pašalpas.

Į Teisingumo ministeriją po 8 metų pertraukos sugrįš jai anksčiau vadovavęs Zbigniewas Ziobro. Jis Lenkijoje vertinamas kaip aistringas, bet paranojiškas ir lazdą dažnai perlenkiantis kovotojas su korupcija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.