Deja, būtent Europos sumišimas ir yra pagrindinis teroristų tikslas, rašo „The New York Review Of Books“.
Kuo didesnė neapykanta musulmonams užvirs Vakarų šalyse ir kuo giliau jos bus įtrauktos į konfliktą Artimuosiuose Rytuose, tuo sėkmingiau IV kurs sumaištį.
Ši strategija organizacijai padėjo kovoti prieš kur kas galingesnes tarptautines pajėgas ir sustiprino jos įvaizdį pasekėjų akyse.
Paryžiaus atakų sudėtingumas taip pat rodo, kaip sėkmingai IV sugebėjo įkvėpti Europos valstybėje gyvenančius fanatikus.
Šio pasaulinio judėjimo nesustabdys ir atakos prieš Siriją.
Smurtu bando sužavėti
Tai, ką pasaulis nurašo kaip beprasmiškus ir siaubingus išpuolius, IV gerbėjai laiko pasaulio apvalymo kampanija per pasiaukojantį žudymą
Kadangi patiems sukurti galingos kariuomenės džihadistai kol kas negali, vienintelis būdas pasirodyti stipresniais, nei yra iš tiesų, yra pasinaudoti įvairiose pasaulio vietose snūduriuojančiais radikalų židiniais.
Save IV kalifu pasiskelbęs Abu Bakras al-Baghdadi savo tikslu laiko norą sunaikinti dabartinę pasaulio tvarką ir sukurti naują teisingumą po pranašo Mahometo vėliava.
Akivaizdu, kad teatrališkas islamistų smurtas Artimuosiuose Rytuose ir Europoje yra dalis seniai sukurto plano tarp radikalų paskleisti įsitikinimą, kad šie žudymai turi beveik šventą prasmę.
Pagal šį planą, tokie išpuoliai turėtų į islamistų pusę patraukti ir nuosaikius musulmonus, kurie iki šiol nebuvo įsitikinę IV vaidmeniu.
O tarp priešų smurtas turėtų paskleisti pragarišką baimę.
Remiasi sena taktika
Tokia strategija buvo sukurta dar 2004 metais. Teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ atšakos Irake atstovas ir IV pirmtakas Idharatas at Tawahoushas prieš vienuolika metų parašė manifestą, kuriame iškeliami pagrindiniai tikslai.
„Išplėskite ir paįvairinkite smūgius priešų kryžiuočiams ir zionistams visame islamo pasaulyje ir net už jo ribų. Tokiu būdu priešų sąjungos pastangos taps nieko vertos, o jų jėgos – išsunktos.
Tam, kad būtų efektyvūs, išpuoliai turėtų būti rengiami prieš lengvus taikinius, kurie negali būti apginti, o jų gynyba šalį pavers sekinančia saugumo valstybe.
Jeigu kryžiuočių remiamas kurortas yra užpuolamas, visi kiti kurortai visose kitose valstybėse bus ginami papildomomis pajėgomis ir taip leidžiami pinigai“, – rašoma I.at Tawahousho manifeste.
Net ir po vienuolikos metų IV ir toliau naudoja šią taktiką prieš svarbiausius JAV sąjungininkus Europoje.
Džihadistams Paryžiuje sukelta sumaištis yra ypatingas pyrago kąsnis. Prancūzijos sostinės šviesos simbolizuoja kultūrinį pasaulietiškumą ir „dieviško mokymo neišmanymą“, kurį reikia sunaikinti.
Naudojasi pabėgėlių krize
ES gimstamumas siekia tik 1,59 vaiko vienai porai, o tai yra ryškiai per mažai Senajam žemynui, kurio populiacija sensta. Nuolatinis imigrantų srautas leidžia išlaikyti produktyvią darbo jėgos populiaciją.
Tačiau dabar staigiai padidėjus migrantų srautams, su kuriais ES jau nebesusitvarko, „IV sugeba pasinaudoti ir šia krize.
Prancūzijos pareigūnai netoli vieno iš praėjusio penktadienio užpuolikų kūnų rado Sirijos piliečio pasą. Šis dokumnetas – greičiausiai padirbtas – ir kiti du netikri Turkijos pasai rodo, kad islamistai naudojasi migrantų krize tam ir kursto nepasitikėjimą kitais migrantais.
O už viso to slypi dar vienas „Islamo valstybės“ tikslas – dar labiau paskatinti neapykantą tarp musulmonų ir kitatikių Europoje.
Silpnesni nei atrodo
Australijos televizijos laidos „The Project“ vedėjas Waleedas Aly šią savaitę pareiškė, jog „Islamo valstybė tikrai nėra tokia stipri, kaip atrodo.
„IV yra silpna. Taip neatrodo, tačiau tai yra tiesa. Jie nenori, kad mes tai žinotume, todėl turime apie tai kalbėti“, – po išpuolių Paryžiuje kalbėjo W.Aly, kuris ir pats yra musulmonas.
Laidos vedėjas patikino, kad norėdami atrodyti stipresni, džihadistai prisiima atsakomybę už kiekvieną išpuolį Vakarų šalyse.
W.Aly išvardino kelis panašius išpuolius, tarp jų įkaitų dramą Sidnėjaus kavinėje, Kanados parlamento užpuolimą ir Niujorke su mačete siautėjusį vyrą, kuriuos surengė vieniši teroristai, o „Islamo valstybė“ vėliau už atakas prisiėmė atsakomybę.
Tai jie yra prisipažinę ir patys džihadistai.
„Svarbu, kad žudynės yra priskiriamos „Islamo valstybės“ vadovams. Tai lengva padaryti naudojantis anonimiškumu. Kitaip kryžiuočių žiniasklaida tokias atakas pavers atsitiktiniais išpuoliais“, – laidoje cituojamas praėjusių metų spalį išleistas kasmėnesinis IV žurnalas „Dabiq“.
W.Aly teigimu, IV nenori, kad pasaulis žinotų, jog jų pajėgas greitai sutriuškintų bet kokia normali kariuomenė.
„IV strategija yra padalinti pasaulį į dvi stovyklas, lyg jis būtų juodas ir baltas. Jie nori, kad Vakarų šalys atmestų musulmonus ir kurtų neapykantą“, – apie IV tikslus kalbėjo W.Aly.
