Nauji policijos reidai Belgijoje, įspėjimai dėl cheminio ginklo panaudojimo, aliarmas Lenkijoje, Danijoje, kitose Europos šalyse – žemynas sukruto dėl, kaip paaiškėjo, labai tikros „Islamo valstybės“ džihadistų grėsmės.
Vakar apie išpuolį pranešta ir Izraelyje, Tel Avive. Prie Rusijos televizijos „Russia Today“ biuro siautėjo peiliu ginkluotas užpuolikas – du žmonės žuvo, o dar mažiausiai trys buvo sužeisti.
Nors vakar DNR testas parodė, kad pagrindinis žudynių Prancūzijos sostinėje organizatorius Abdelhamidas Abaaoudas žuvo per policijos operaciją trečiadienio paryčiais, tikėtina, kad Paryžiaus atakos gali pasikartoti.
Aišku, saugumo tarnybos tokiam scenarijui nuolat rengiasi per įvairias pratybas.
Tačiau eiliniams visuomenės nariams taip pat pravartu žinoti, kaip padidinti savo galimybes likti gyviems atsidūrus išpuolio sūkuryje.
Antai daugelis žmonių, išsigelbėjusių per praėjusios savaitės skerdynes Paryžiuje, teigė, kad šūvių garsus palaikė pokšinčiais fejerverkais.
„Tai tipiška, – BBC aiškino karinis instruktorius Johnas Leachas. – Žmonės, kurie nesitiki išgirsti šūvių, mano, kad girdi kažką kita, nes jų lūkesčiai nesutampa su tikrove. Reaguojame į modelį savo galvose.“
Tos kelios sekundės, praeinančios, kol žmogus suvokia, kas vyksta, gali kainuoti gyvybę. Bet jei esate kada nors pagalvoję apie blogiausius scenarijus, atsitokėsite greičiau.
„Jums tereikia paklausti savęs, kokia būtų jūsų pirmoji reakcija, jei nutiktų kas nors blogo“, – tvirtino J.Leachas.
Rodos, sėdant prie staliuko restorane ar į vietą kino teatre mažiausiai rūpi apsižvalgyti, kur yra atsarginiai išėjimai.
Bet tokius dalykus žinoti būtina – kai penktadienį užpuolikai pradėjo šaudyti koncertų salėje „Bataclan“, vienas apsaugininkas išvedė daugybę žmonių per evakuacinį išėjimą.
Tiesa, J.Leachas teigia, jog daugelis žmonių prasidėjus teroro išpuoliui tiesiog būtų per daug sutrikę, kad apskritai kaip nors reaguotų.
„Tik 15 proc. žmonių reaguoja tokiu būdu, kuris padeda jiems išsigelbėti. 75 proc. tiesiog nustėrę bando suprasti, kas vyksta, o likę 10 proc. trukdo išsigelbėti ir sau, ir aplinkiniams“, – aiškino J.Leachas.
Tie, kurie greičiausiai suvokia, kad reikia gelbėtis, dažnai tampa pavyzdžiu kitiems. Psichologai teigia, kad visiškai žmogiška laukti, kol pradės veikti kiti, ir tuomet kopijuoti jų veiksmus.
Buvusio Jungtinės Karalystės kario Iano Reedo teigimu, pasigirdus šūviams svarbiausia paversti save kuo mažesniu taikiniu.
Galima tiesiog kristi ant žemės, bet geriausia rasti net menkiausią priedangą.
„Geriausia, jei įmanoma, pasislėpti už betoninės sienos. Holivudo filmuose neperšaunamos mašinos, bet tai nėra tiesa. Žinoma, automobilis – geriau nei nieko“, – dėstė I.Reedas.
Priedanga labai svarbi ir dėl to, kad vienintelė kulka gali pražudyti ar sužeisti net kelis žmones, jei šaudoma ankštoje patalpoje.
Paryžiuje daugybė žmonių elgėsi instinktyviai. Užpultuose restoranuose jie slėpėsi už nuverstų staliukų, o salėje „Bataclan“ – už garso kolonėlių. Tiesa, salė gana erdvi, tad apsisaugoti pavyko toli gražu ne visiems – ten žuvo 89 žmonės.
„Mes apsimetėme, kad esame negyvi. Vienas vyrukas buvo sunkiai sužeistas ir dejavo, tad vis jį tildėme ir raginome nejudėti, nes aplink dar kažkas vaikščiojo ir šaudė“, – pasakojo Theresa Cede.
