Sausį Turkijos pareigūnai sustabdė vieną iš sprogdintojų Brahimą Abdeslamą prie savo šalies pasienio ir deportavo jį į Belgiją. Kaip pranešė Turkija, vyras buvo radikalizuotas ir ketino prisijungti prie „Islamo valstybės“ Sirijoje.
Tačiau per apklausą Belgijoje B.Abdeslamas neigė bet kokį įsitraukimą ir buvo paleistas. Taip pat ir jo brolis Salahas, kurio dabar ieško visa Belgijos policija. Tuo metu Belgijos valdžia pareiškė, kad broliai neplanuoja rengti teroro aktų, ir paleido juos į laisvę.
Šių metų lapkričio 13-ąją Brahimas susisprogdino Paryžiuje pražudydamas save ir sužeisdamas vieną žmogų. Jo brolis Salahas šiuo metu slapstosi.
Grėsmingu nacionaliniam saugumui laikytas ir Omaras Mostefai, kuris vėliau detonavo sprogmenų liemenę „Bataclan“ koncertų salėje. Prancūzijos stebimų asmenų sąraše jo pavardė buvo nuo 2010-ųjų.
Turkijos policija jį taip pat laikė įtariamu teroristu, turinčiu sąsajų su „Islamo valstybe“. Ankara apie tokius įtarimus pranešė Paryžiui dar 2014-ųjų gruodį ir šių metų birželį. Tačiau perspėjimas liko neišgirstas. Prancūzija Turkijai atsakė jau tik po praėjusios savaitės atakų.
Ketvirtas išpuolio rengėjas 2013-aisiais praleido bent keturis savaitinius saugumo patikrinimus, kol jo nesulaukusi policija nutarė pateikti jam arešto orderį. Tačiau buvo per vėlu – vyras buvo išvykęs.
Visais išvardintais atvejais saugumo ir žvalgybos tarnybos turėjo galimybę suimti bent kelis vyrus, kurie vėliau rengė atakas Paryžiuje.
Tačiau saugumo tarnybos to nepadarė ir islamistai judėjo iš šalies į šalį, iš vieno žemyno į kitą.
Antiteroristinių organizacijų darbas – po didinamuoju stiklu
Vertinant šiuos atvejus po vieną, kiekvienam jų saugumo tarnybos turi savo paaiškinimą. Jos teisinasi, esą komunikacija buvo prasta, žvalgybos nesugebėjo sekti kovotojų, kai kuriose valstybėse trūko žvalgybinių resursų, o potencialių džihadistų skaičius buvo išaugęs.
Tai rodo, kad Europos saugumo tarnybos susiduria su dideliais sunkumais mėgindamos suvaldyti augančią terorizmo grėsmę ir stengdamosi užtikrinti žemyno saugumą.
„Mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kai galimybės yra viršytos. Jie (saugumo pareigūnai) tikisi, kad kažkas įvyks, tačiau nežino kur“, – pasakojo Prancūzijos Senato komitetui, kuris tiria džihadistų tinklus, vadovaujanti Nathalie Goulet.
Kai kalba pakrypsta apie Europos saugumą, daugelis rodo pirštu į Belgiją.
„Jie paprasčiausiai neturi tokių pat priemonių, kaip Jungtinės Karalystės MI5 ar Prancūzijos žvalgybos agentūra“, – pasakoja buvęs Prancūzijos antiterorizmo padalinio vadovas Louis Capriolis.
Tačiau Belgijos premjeras Charles'is Michelis šalies saugumo sistemą gina ir giria jos pareigūnus už sunkų darbą.
Dėmesys sugrįžtantiems kovotojams
Pagrindinis tyrėjų dėmesys pastaruosius kelerius metus buvo skirtas vyrams ir moterims, kurie užaugo Europoje, turi europietiškus pasus ir keliauja į Siriją treniruotis ir kautis.
Tokių asmenų skaičius auga, tad pareigūnams tampa sunku susekti jų judėjimą. Skaičiuojama, kad į Siriją išvyko 500 prancūzų, o 300 jų vėliau grįžo.
Maždaug 1,4 tūkst. žmonių dabar reikia nuolat stebėti, o šalyje yra maždaug tiek pat šią užduotį galinčių atlikti pareigūnų – 10 kartų mažiau, nei reikėtų.
Tuo metu iš Belgijos į Siriją išvyko maždaug 350 žmonių – tai didžiausia proporcija šalies gyventojų visoje Europoje. Dar 400–500 šalies žmonių, kaip manoma, yra radikalizuoti. Vis dėlto Belgijos žvalgyba seka kur kas mažiau žmonių.
Tai paaiškina, kodėl Paryžiaus išpuolių rengėjai buvo gerai žinomi, tačiau galėjo judėti ir veikti nevaržomi.
Štai kad ir pagrindiniu organizatoriumi laikomas Abdelhamidas Abaaoudas, kuris buvo žinomas saugumo tarnyboms jau kelerius metus. Manoma, kad vyras vadovavo vienai teroristinei organizacijai Vervjė mieste Belgijoje, tačiau kai ši buvo išardyta, A.Abaaoudas paspruko į Siriją.
Vėliau iš Sirijos vyras vėl grįžo Belgiją, kaip jis pats gyrėsi, „prasmuko visiškai nepastebėtas“.
„Jei A.Abaaoudas sugebėjo keliauti iš Sirijos per Europą, tai reiškia, kad klaidų yra visoje žemyno sistemoje“, – griežtų žodžių negailėjo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.
Keliavo pirmyn ir atgal nepastebėtas
„Bataclan“ koncertų salėje susisprogdinęs O.Mostefai taip pat keliavo iš Europos į Siriją. Nors buvo aštuonis kartus nuteistas dėl smulkių nusikaltimų, jis niekada nesėdėjo kalėjime, kur galėjo būti stebimas.
Policija įtarė, kad, O.Mostefai buvo Sirijoje nuo 2013-ųjų pabaigos iki 2014-ųjų pradžios, o vėliau grįžo į Prancūziją nepastebėtas.
Taip pat ir Bilalas Hadfi, kuris susisprogdino stadiono „Stade de France“ prieigose, taip pat buvo stebimas. Po apsilankymo Sirijoje vasario mėnesį šis 20-metis grįžo į Europą nežinomu keliu ir niekieno nepastebėtas.
Praėjusių metų gruodį Turkija Prancūziją įspėjo dėl O.Mostefai, o šių metų birželį jau siuntė pavojaus signalą laišku.
Kaip pasakojo Turkijos pareigūnai, Prancūzija į pranešimus nereagavo.
„Buvo panašu, kad tarp šio asmens ir „Islamo valstybės“ yra stiprių sąsajų, ir mes apie tai pranešėme. Mes laikėmės tarptautinių saugumo procedūrų. Tačiau jie nepademonstravo tokio paties jautrumo lygio“, – aiškino Turkijos saugumo tarnybų šaltiniai.
Tokių žinių prancūzai nekomentuoja, tačiau tvirtina, kad kartu su Turkija dažnai koordinuoja veiksmus stebėdami džihadistus.
Tačiau bene didžiausias iššūkis saugumo tarnyboms yra įvertinti, kokį pavojų kelia asmuo ir ar jis gali įvykdyti ataką.
„Jei kelerius metus nežinai nieko konkretaus, negali toliau naudoti sistemos ir sutelkti žmogiškųjų resursų stebėti žmogui, kuris pradingsta trejiems ar ketveriems metams“, – sakė Europos Parlamento narys Arnaud Danjeanas.
Užuominų apie terorą girdėta ne kartą
Sirijos pasas, kuris buvo rastas savižudžiui susisprogdinus prie stadiono, buvo naudojamas žmogaus, kuris užsiregistravo Graikijoje kaip pabėgėlis šių metų spalį. Vyras keliavo per Makedoniją ir paprašė prieglobsčio Serbijoje.
Šis vyras keliavo į Europą kartu su kitu vyru, kuris taip pat susisprogdino prie „Stade de France“.
Vyrai pasiekė Paryžių lengvai, nes daugybė pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų plūdo per kai kurių valstybių sienas netikrinami.
Iki šiol neaišku, ar pasas, kuriame buvo įrašyta Ahmado al-Mohammado pavardė, buvo vogtas, ar tikras, tačiau tai suteikė progą pasireikšti politikams, kurie kritikuoja Europos sprendimą gelbėti pabėgėlius.
Tuo metu, kai į Europą plūdo pabėgėliai, Prancūzija jau buvo gavusi įspėjimą, kad „Islamo valstybė“ planuoja ataką Paryžiuje.
Prancūzijos saugumo tarnybos buvo sulaikiusios ir apklaususios vieną vyrą, kuris grįžo iš Sirijos. Jis prisipažino, kad „Islamo valstybės“ kovotojai jo prašė surengti ataką kurioje nors koncertų salėje.
Vokietijos prokuratūra taip pat teigia tirianti atvejį, kai viename pabėgėlių centre alžyrietis tikino pabėgėliams iš Sirijos, kad „ataka Prancūzijos sostinėje neišvengiama“.
Dabar Prancūzijoje įvesta nepaprastoji padėtis, o Briuselis visą savaitgalį paralyžiuotas, skelbiamas aukščiausias pavojaus lygis. „Islamo valstybė“ grasina smogsianti dar kartą, tačiau ar tai įvyks ir kur tai galėtų įvykti, neaišku. Nerimą kelia ir ekspertų žodžiai.
„Kai ruošiama didžiulė operacija, džihadistų prašoma likti nepastebimiems kelis mėnesius iki jos. Kai jie pranyksta iš policijos radarų, mėginti jų ieškoti yra tas pat, kas ieškoti adatos šieno kupetoje“, – aiškino Tarptautinės terorizmo stebėjimo organizacijos prezidentas Roland'as Jacquard'as.
