Kritikai stebisi: kaip buvo galima per vienerius metus leisti sušaudyti satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir paimti įkaitus Paryžiaus košerinio maisto prekybos centre, užpulti amerikiečių kompanijos „Air Products“ gamyklą prie Liono ir nupjauti galvą jos vadovui, o dabar dar ir vienu metu įvykdyti šešis teroristinius užpuolius, vienas iš kurių įvykdytas per futbolo rungtynes, kurias stebėjo Prancūzijos prezidentas François Hollande`as?
Kad tai suprastume, „Forbes“ nusprendė peržvelgti žinomiausių pasaulio žvalgybos tarnybų pasiekimus ir nesėkmes, žinoma, ir Prancūzijos, o taip pat supažindinti su žmonėmis, kurie toms tarnyboms vadovauja.
Amerikiečių žvalgyba
Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) – pagrindinė JAV užsienio žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba. Įkurta 1947 metų liepos 26 dieną po to, kai buvo priimtas Nacionalinio saugumo įstatymas. CŽV ne kartą buvo kaltinama kankinimais, korupcija, įrodymų sunaikinimu, slaptų kalėjimų steigimu (uždaryti 2009 metais).
2013 metais CŽV direktoriumi buvo paskirtas Johnas Owenas Brennanas (žr. nuotrauką kairėje), iki tol dirbęs Baracko Obamos vyriausiuoju patarėju kovos su terorizmu klausimais. Būtent jo iniciatyva buvo parengta speciali operacija Osamai bin Ladenui sunaikinti 2011 metais.
„Jis tiesiog savo rankomis sukūrė Nacionalinio kovos su terorizmu centrą, vėliau tapo jo vadovu. Ir šiame darbe jis buvo nepakeičiamas“, – sakė B.Obama, kalbėdamas J.O.Brennano kandidatūros pristatymo ceremonijoje.
Prieš jo paskyrimą tuomet pasisakė žmogaus teisių gynėjai, kurie tvirtino, kad prezidentaujant George`ui Bushui jaunesniajam J.O.Brennanas dirbo CŽV, kuri tuo metu kaip vieną iš tardymo metodų naudojo skandinimo imitaciją. J.O.Brennanas neigė kaip nors prisidėjęs prie kankinimų.
Jau būdamas CŽV vadovu J.O.Brennanas vyko į Kijevą, kur susitiko su Avakovu ir Turčinovu (tuometiniais Ukrainos vidaus reikalų ministru Arsenu Avakovu ir Aukščiausiosios Rados pirmininku, laikinuoju Ukrainos prezidentu Oleksandru Turčynovu. – Red.). Daugelis siejo jo atvykimą su vėliau prasidėjusia operacija Ukrainos rytuose. Pirmąją operaciją „PBSUCCESS“ CŽV įvykdė 1954 metais. Jos tikslas buvo karinė invazija į Gvatemalą ir demokratiškai išrinkto prezidento Jacobo Árbenzo Guzmáno nuvertimas. CŽV taip pat vykdė operacijas Vietname, Afganistane, Nikaragvoje. Tačiau labiausiai išgarsėjo jos operacija Kiaulių įlankoje, didžia dalimi dėl platų atgarsį turėjusio jos žlugimo, kai buvo mėginama nuversti Fidelio Castro vyriausybę Kuboje 1961 metais.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) yra atsakingas už JAV vidaus žvalgybą, jo paskirtis – užtikrinti šalies nacionalinį saugumą. Įeina į Teisingumo ministerijos ir JAV žvalgybos bendruomenės (U.S. Intelligence Community) sudėtį. Biuras buvo įkurtas 1908 metais, tačiau įgavo svorio ir pagarsėjo 1935 metais, kai jam pradėjo vadovauti Johnas Edgaras Hooveris.
FTB dažnai kritikuojamas už inscenizuotų operacijų vykdymą, įrodymų klastojimą, nesugebėjimą užkirsti kelią teroristinei veiklai, neteisėtą slaptą telefoninių pokalbių pasiklausymą ir laiškų skaitymą.
Nuo 1940 metų FTB užsiima šnipinėjimo veiklos tyrimu. 1956 metais Biuras pradėjo vykdyti slaptą programą „COINTELPRO“ – FTB darbuotojai rengė neteisėtas provokacijas prieš visuomeninius judėjimus. Stambiausio masto FTB operacija per visą jo gyvavimo laikotarpį – su narkotikų prekyba ir korupcija susijusių Puerto Riko policininkų areštai 2010 metais.
Dauguma specialiųjų operacijų, kurias vykdė FTB, buvo sukritikuota. Pavyzdžiui, visuomenė buvo nepatenkinta sprogimo per 1996 metų vasaros olimpines žaidynes Atlantoje tyrimu, o rugsėjo 11-osios teroro aktas pavadintas didžiausia CŽV ir FTB nesėkme.
Didžiausią atgarsį turėjo FTB agento Roberto Hansseno suėmimas 2001 metais, apkaltinant jį šnipinėjimu SSRS, o vėliau Rusijai. Be to, kritikos strėlės į FTB ir CŽV smigo ir už tai, kad šios tarnybos ignoravo signalus apie planuojamus teroro aktus 2011 metų rugsėjo 11-ąją.
2013 metais FTB pradėjo vadovauti Jamesas Comey`us (dešinėje), buvęs JAV generalinis prokuroras, kuris išgarsėjo 2004 metais, kada atsisakė atnaujinti šalies piliečių slapto telefoninių pokalbių pasiklausymo ir elektroninio pašto sekimo programą be teismo sankcijos.
2005 metais pasitraukęs iš generalinio prokuroro pareigų, J. Comey`us užėmė korporacijos „Lockheed Martin“ vyresniojo viceprezidento postą, vėliau užsiiminėjo investicijomis, buvo banko „HSBC“ direktorių tarybos narys.
Izraelio žvalgyba
„Mossad“ – Izraelio specialiųjų užduočių ir žvalgybos institutas („Mossad“ hebrajų kalba reiškia „Institutas“. – Red.) – vykdo užsienio žvalgybą ir specialiąsias operacijas užsienyje. Šiai žinybai keliami tokie uždaviniai: užkirsti kelią teroristinei veiklai, slapta rinkti informaciją užsienyje, gauti strateginę, politinę, operatyviąją žvalgybinę informaciją.
Būtent „Mossad“ 1960 metais įvykdė specialiąją operaciją, per kurią buvo pagrobtas nacių nusikaltėlis Adolfas Eichmanas, operaciją „Nojaus laivas“ 1969 metais, kada iš Prancūzijos į Izraelį buvo greitai nuplukdyti penki raketiniai kateriai, pagaminti Izraeliui, tačiau neperduoti dėl paskelbto embargo ginkluotės tiekimui.
Žinomiausios „Mossad“ operacijos – „Dievo rūstybė“, per kurią buvo sunaikinti teroro aktą 1972 metų Miuncheno olimpiadoje surengę asmenys, o taip pat operacija „Mozė“ – precedento neturinti operacija, per kurią iš Afrikos slapta buvo išvežta apie 18 tūkstančių Etiopijos žydų.
2010 metų sausio 19 dieną Dubajuje buvo nužudytas vienas iš palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ karinio sparno įkūrėjų Mahmoudas al-Mabhouhas, kuris užsiėmė ginklų pirkimu šiai organizacijai. Žmogžudystė neatskleista iki šiol, bet laikoma, kad tai gali būti „Mossad“ darbas.
Nuo 2011 metų žinybai vadovauja Tamiras Pardo (dešinėje). Buvęs Izraelio gynybos armijos ryšių karininkas tarnavo „Mossad“ nuo 1980 metų. 2009 metais jis išėjo į atsargą, pradėjo užsiiminėti privačiu verslu – pardavinėjo Izraelio klinikų medicinines paslaugas internetu, o paskui – teikė konsultacines paslaugas. Grįžęs į „Mossad“ kaip šios tarnybos vadovas T.Pardo ėmėsi personalo valymo, pakeitė beveik visų padalinių vadovus.
Izraelio bendroji saugumo tarnyba „Šabak“ („Šin Bet“) yra žinoma, visų pirma, antiteroristine veikla. Nepaisant to, jos sąskaitoje – daugybė klaidų. Pačiomis didžiausiomis šios organizacijos nesėkmėmis vadinamas Izraelio premjero Icchako Rabino nužudymas, o taip pat istorija su Mordechajumi Vanunu. I.Rabinas buvo nužudytas 1995 metų lapkričio 4 dieną Tel Avive po to, kai pasakė kalbą miniai žmonių, susirinkusių išreikšti paramą Oslo taikos susitarimams dėl Izraelio ir Palestinos konflikto sureguliavimo.
Žudikas – ultradešiniųjų pažiūrų religinis ir politinis aktyvistas Jigalas Amiras – nušovė premjerą, kai šis ėjo prie savo automobilio (jis motyvavo savo veiksmus noru „apginti Izraelio tautą nuo Oslo susitarimų“). Kalbant apie M.Vanunu atvejį, tai šis Izraelio branduolinio centro darbuotojas 1986 metais išnešė iš ten fotografijas, liudijančias apie tai, kad Izraelis turi branduolinį ginklą, o po atleidimo iš darbo išvežė jas iš šalies ir paviešino spaudoje.
Nuo 2011 metų organizacijai vadovauja Joramas Kohenas (kairėje). „Šabak“ įvairiose pareigose jis tarnauja nuo 1982 metų.
Britų žvalgyba
„MI5“ – Didžiosios Britanijos saugumo tarnyba. Ši žinyba yra atsakinga už Karalystės nacionalinį saugumą, jos saugojimą nuo teroro aktų ir šnipų, kelio užkirtimą masinio naikinimo ginklų platinimui.
Po 1917 metų revoliucijos (bolševikų suorganizuoto Spalio perversmo. – Red.) „MI5“ taip pat vykdė komunistinės grėsmės prevenciją, o Vokietijoje atėjus į valdžią Hitleriui turėjo užkirsti kelią fašizmo plitimui šalyje. Sėkmingiausiai organizacija kovojo su šnipais – tiek su vokiečių šnipais per Antrąjį pasaulinį karą, tiek su sovietų šnipais per šaltąjį karą. Praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje „MI5“ pradėjo kovą su anarchistais ir airių teroristais.
Viena iš didžiausių britų žvalgybos nesėkmių – teroro aktai Londono metro 2005 metų liepos 7 dieną, kada keturi teroristai mirtininkai vienu metu susprogdino sprogstamuosius įtaisus trijuose metro traukiniuose, o vėliau – autobuse. Žuvo 52 žmonės, sužeista apie 700. Visi mirtininkai buvo Jungtinės Karalystės piliečiai, trys iš jų gimė ir užaugo Didžiojoje Britanijoje.
Nuo 2013 metų balandžio „MI5“ vadovauja seras Andrew Parkeris (dešinėje). Žvalgyboje jis dirbo užsiiminėdamas terorizmo Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Airijoje, kontržvalgybos ir organizuoto nusikalstamumo klausimais, išplėtė regioninį tinklą.
Slaptoji žvalgybos tarnyba (The Secret Intelligence Service – SIS), paprastai vadinama „MI6“ (Military Intelligence, section 6 – karinės žvalgybos 6 skyrius), užsiima užsienio žvalgyba. Jos egzistavimą vyriausybė patvirtino tik 1994 metais, kada parlamentas priėmė įstatymą dėl žvalgybos tarnybos, nors šiai tarnybai jau per šimtą metų.
Viena iš didžiausių „MI6“ nesėkmių laikomas „Incidentas Venle“ 1939 metais, kada Olandijos Venlo uoste užsimaskavusiems Vokietijos žvalgybos agentams padedant buvo pagrobti du „MI6“ agentai. Būtent šis incidentas Vokietijai tapo pretekstu įsiveržti į neutralius Nyderlandus 1940 metais.
Nuo 2014 metų Didžiosios Britanijos užsienio žvalgybos tarnybai vadovauja Alexanderis Williamas Youngeris (kairėje) Per savo tarnybos žvalgyboje laiką jis dalyvavo misijose Artimuosiuose Rytuose ir Afganistane, rūpinosi saugumu per 2012 metų vasaros olimpines žaidynes Londone.
Parengė Leonas Grybauskas
