Iš specialių konteinerių atgabenti virtuvės baldai stovi prieškambaryje. Trys vaikiškos lovos užima vieną, o dvigulė – kitą kambarį, vieną nuo kito skiriamus tik užuolaidos, rašo „Lietuvos rytas“.
Pageltę apmušalai atsilupę nuo drėgnos sienos, matyti netvarkingi elektros jungikliai.
Šiame varganame, apleistame 20 kvadratinių metrų būste Berlyno Noikelno rajone gyvena pabėgėlių iš Sirijos šeima – trys vaikai ir jų tėvai.
Už vieno asmens įkurdinimą valstybė moka 25 eurus ir dar prideda už nakvynę.
Per mėnesį susidaro 3,7 tūkst. eurų. Tikra aukso kasykla!
Pinigus pasiima šeimos R. atžala. Vokietijos saugumo tarnybų duomenys atskleidžia, kad arabų šeima giliai įleidusi šaknis į nusikalstamą pasaulį – užsiima narkotikų verslu, prostitucija, prekyba žmonėmis, plėšimais ir įsilaužimais.
Bet dabar šeima atrado naują veiklą – verslą, susijusį su pabėgėliais. Tiesa, jie nėra vieninteliai, atradę šią aukso gyslą.
Pelninga pabėgėlių krizė
Vokietijos žurnalo „Focus“ atliktas tyrimas atskleidė, kad arabų klanai tokiuose miestuose kaip šalies sostinė Berlynas, Dortmundas ar Brėmenas butus paverčia pabėgėlių prieglobsčiu.
Tai – pelningas verslas, nes už nakvynę pabėgėliui iki 50 eurų sumoka ir bendruomenė. Pajamos patikimos ir legalios.
Tačiau Berlyno žemės kriminalinė tarnyba patvirtina buvus įtarimų, kad iš nusikalstamos ar organizuotos nusikalstamos veiklos gautos pajamos per minėtus ar trečiuosius asmenis investuojamos į nekilnojamąjį turtą.
Kitaip tariant, tokiu būdu mafija ne tik legaliai plauna nešvarius pinigus, bet dar ir pelnosi iš būstų nuomos, už kurią pinigus kloja Vokietijos mokesčių mokėtojai.
„Naujasis verslo modelis – būstų pirkimas ir jų nuoma pabėgėliams – net pelningesnis nei prekyba narkotikais“, – įsitikinęs buvęs Noikelno burmistras Heinzas Buschkowsky.
Vokietijos sostinėje Berlyne veikiantys nusikaltėliai per pastaruosius mėnesius jau „priglaudė“ daugybę pabėgėlių.
Mafijos klano nariai privalo įsilieti į pabėgėlių reikalais besirūpinančių institucijų saugumo tarnybas: jie dirba vertėjais ir nuomoja nelaimėliams iš anksto nupirktus namus bei butus.
Tokią veiklą Berlyno deputatų rūmuose dirbantis Vokietijos socialdemokratų partijos narys Tomas Schreiberis vadina teisinės valstybės bankroto paskelbimu.
„Nusikaltėliai užsidirba labai daug, kadangi valstybė mokesčių mokėtojų pinigais remia organizuotą nusikalstamumą“, – tvirtino T.Schreiberis.
Negirdėtas dalykas, kad oficiali valdžia padeda įteisinti nelegalias pajamas. Kaip pabrėžia berlynietis socialdemokratas, nusikaltėliai neturi pelnytis iš krizės.
Tikina užsiimąs labdara
T.Schreiberis piktinasi tokiais žmonėmis kaip Karimas R. Šis libanietis – vienas naujo gangsterių verslo pradininkų. Ilgametis pašalpininkas priklauso plačiai išsišakojusiam R. šeimos verslui.
Karimui R. jau teko stoti prieš teismą dėl žiauraus pasikėsinimo į konkuruojančio klano narį, į kurį paleido du šūvius. Šiuo metu vyrui jau iškelta byla dėl vagystės.
Libanietis, kuris yra įsteigęs bendrovę „Home4All“, valdo daugybę nekilnojamojo turto. Tarp jo – ir pabėgėliams iš Sirijos apgyvendinti skirtą neišvaizdų daugiabutį Noikelno rajone. Čia turėtų prisiglausti 20 pabėgėlių.
Formaliai šis namas priklauso investuotojui iš Beiruto, bet Karimas R. yra jo įgaliotinis ir gali veikti savo nuožiūra.
Pats Karimas R. neneigia, kad butus nuomoja pabėgėliams. Bet kiek už tai gauna, atskleisti nenori – ši informacija prieinama tik jo šeimos nariams.
32 metų libanietis apskritai laiko save labdara užsiimančiu žmogumi: „Aš padedu žmonėms. Ir šiuo metu tokiu būdu galiu daugiau užsidirbti.“
Bet patyrę teisėsaugos pareigūnai teigia, kad tokie nusikaltėlių gaujų nariai kaip Karimas R. puikiai užmaskuoja savo pinigų šaltinius.
Įgaliotasis asmuo gali viską: parduoti, nuomoti, duoti paskolą už užstatą. Nekilnojamąjį turtą jis gali net padovanoti.
Pajamas jis taip pat gali naudoti savo nuožiūra – jei būtina, ir automobiliui įsigyti.
Oficialus būsto savininkas – viso labo statytinis. Jis gyvena Beirute ir iš savo nuosavybės jokios naudos neturi. Taip teisiškai užsimaskavę sukčiai naudojasi dėl didžiulio pabėgėlių antplūdžio kilusiu chaosu ir skubiai siūlo būtiną prieglobstį.
Tikrinti trūksta žmonių
Atvykėlių iš Sirijos krizę mėginančios įveikti valstybinės institucijos perkrautos darbu. Vokietijoje trūksta 400 tūkstančių butų. O pabėgėlių skaičius toliau auga, be to, jau artinasi žiema.
Tad tiesiog nėra laiko nuodugniai analizuoti nuomotojus.
Už apgyvendinimą Vokietijos sostinėje atsakinga Berlyno žemės sveikatos ir socialinės apsaugos žinyba. Jos darbuotojai šį uždavinį iš dalies perdavė spręsti evangelikų jaunimo ir globos tarnybai.
Pastarosios atstovė spaudai teigia, kad ir jai trūksta personalo, tad pirmiausia patikrinami butų nuosavybės dokumentai.
O ar būstas apžiūrimas vietoje?
Ne. Nuomotojo pateikti buto duomenys patikrinami retai. Per pirmąjį susitikimą nuomotoją ir pabėgėlius lydi tik vertėjai. Informuoti apie nesklandumus turi pastarieji.
Problema ta, kad vertėjų sąrašus galima drąsiai vadinti organizuotų nusikaltėlių tinklų sąrašu „Who is who“ („Kas yra kas“). Tad nieko nuostabaus, kad niekas nesusigaudo.
Nusikaltimai – įspūdingi
Vokietijos sostinėje nusikaltėlių pasaulį valdo dvylika tokių didelių kaip R. šeimų.
Berlyno žemės kriminalinės tarnybos duomenimis, arabų kilmės asmenys mieste sudaro 2,34 proc. gyventojų. Bet organizuoto nusikalstamumo srityje beveik 40 proc. tenka būtent arabų klanų nariams.
Antai net 70 vienos šeimos narių pavardės jau daug kartų atsidūrė baudžiamosiose bylose.
Kiekvienas iš šios šeimos vidutiniškai įvykdė po 10 nusikaltimų.
Teisėsaugos pareigūnai įsitikinę, kad nusikaltėlių kartelė iš tikrųjų gerokai aukštesnė.
Klanai atsitvėrę tokia aklina siena, kad pro ją prasmukti ir infiltruoti informatorių tapo neįmanoma.
Be to, nei aukos, nei nusikaltėliai nebendrauja su pareigūnais. Visus tarpusavio ginčus klanų nariai išsiaiškina su vadinamaisiais taikos teisėjais.
Neretai liudininkai užpilami didžiulėmis pinigų sumomis arba juos netikėtai užgriūva vienokia ar kitokia nelaimė. Ir viena, ir kita dažniausiai užčiaupia jų burnas.
„Teisme jie visi praranda atmintį“, – pripažino vienas prokurorų.
Prie sensacingiausių nusikaltimų priskiriamas įsiveržimas į pokerio turnyrą Berlyno viešbutyje „Hyatt“, įsilaužimas į prabangų prekybos centrą „KaDeWe“ ir filmo vertas taupomosios kasos apiplėšimas Berlyno Mariendorfo rajone.
Nusikaltėliai nukirpdami telefono laidus išjungė apsaugos signalizaciją. Per taupomosios kasos rūsį pasiekę seifus, 332 iš jų išlaužė ir pagrobė grynųjų pinigų, papuošalų bei aukso luitų.
Bendra jų grobio vertė – net 9,8 mln. eurų.
Kad panaikintų savo pėdsakus, banditai didelę pastato dalį susprogdino. O pareigūnai dabar mano, kad apiplėšimo metu dingę milijonai buvo skirti būtent būstams pirkti.
Nenugalimo liūto aura
Pinigų plovimas ir apgaulės dėl perpildytų būstų nėra vienintelė bėda. Teisėsauga įtaria, kad klanai pritraukia ir pačius pabėgėlius.
Jauni vyrai, kurių tarp pabėgėlių tikrai nemažai, visko atsisakę ir atvykę į Vokietiją privalo susigaudyti naujoje, jiems nepažįstamoje vietoje.
Pagalbos pabėgėliams organizacijų darbuotojai pripažįsta, kad iš gimtinės su šaknimis išrauti vyrai, nematantys perspektyvų svetimoje šalyje, net yra dėkingi klanams už rūpestį. Nusikaltėliai jais naudojasi.
„Klanai vaikus ir jaunuolius anksčiau atsigabendavo tiesiai iš Libano, kad jie gatvėse pardavinėtų narkotikus. Dabar nusikaltėliai bando jų prižvejoti pabėgėlių apgyvendinimo vietose“, – pridūrė aukštas pareigas einantis policijos pareigūnas.
Į jaunuosius prieglobsčio prašytojus jau seniai nusitaikė ir kita grupė. Dėl pabėgėlių krizės vis glaudesni dviejų skirtingų grupuočių – arabų mafijos ir islamistų – ryšiai.
Abi jos turi panašų tikslą: pritraukti naujų žmonių.
Viena jų ieško nusikaltimams, kita – kovai už tikėjimą.
Tarp Berlyno klanų išsiskiria gyva legenda tapęs Ashrafas R., nors jam – tik 33-eji. Jo brolis stojo prieš teismą dėl milijonų eurų pagrobimo iš minėtos taupomosios kasos.
Ashrafas R. dėl padarytų kūno sužalojimų ir apiplėšimo sėdėjo kalėjime. Kilus susišaudymui tarp kovojančių tarpusavyje klanų, jis liko gyvas. Nuo to laiko jis tarp Berlyno banditų žinomas kaip nenugalimas liūtas.
Iš palestiniečių teritorijų kilęs Ashrafas R. anksčiau negarsėjo ypatingu potraukiu prie islamistų. Bet pastaruoju metu buvo daug kartų susitikęs su vyru, kurį salafistai tiesiog garbina, – Bilalu Gumusu.
Gyvens prie salafistų lopšio
Frankfurte gyvenančiam kurdų šaknų turinčiam B.Gumusui buvo vos 19 metų, kai jis dėl mirtinų smūgių ir užpuolimų buvo nuteistas kalėti 30 mėnesių.
Už grotų jis galutinai suradikalėjo ir, kaip teigia Vokietijos saugumo tarnybos, tapo vienu islamistų judėjimo šalyje lyderių.
Kovos su terorizmu ekspertai įtaria, kad B.Gumusas tikslingai telkia jaunus musulmonus džihadui Sirijoje. Be to, jis jau daugelį mėnesių plečia savo įtakos sritį Berlyno kryptimi.
Susitikimų metu Ashrafas R. ir B.Gumusas pozuoja fotografams kaip geriausi draugai ir palaiko ryšį per „Facebook“.
Savo apsilankymą Berlyne, mieste prie Šprė upės, B.Gumusas išnaudoja ir pozuodamas nuotraukoms su savo šalininkais prie Noikelno rajone esančios Al-Nur mečetės.
Šie maldos namai laikomi salafistų citadele. Mečetėje kadaise lankėsi ir „Islamo valstybės“ džihadistas, reperis Denis Cuspertas, kuris neseniai nukautas.
Noikelno alėja 128 – šiuo adresu vos už kelių žingsnių nuo mečetės stovi žemas pastatas. Šalia įėjimo dešinėje pusėje juodomis raidėmis užrašyta „Nakvynės namai“, o už dulkėtų pastato langų stūkso statybinės šiukšlės.
Prieš pusę metų šalia buvo užsiliepsnojęs vienas sandėlis, tačiau dvokas tvyro dar iki šiol.
Nors savo noru čia niekas nenori apsigyventi, dar įrengiamuose nakvynės namuose numatyta įkurdinti iki 60 pabėgėlių.
Statybų užsakovas – Nabilas M., tyrėjų teigimu, palaiko gerus santykius su salafistų mečetės valdyba.
Vokietijos teisėsaugos institucijų teigimu, tokie pabėgėlių prieglobsčio būstai tampa naujų religinių fanatikų traukos centrais.
Į pabėgėlių įkurdinimo vietas vis dažniau užsuka salafistai, stengdamiesi pritraukti jaunus vyrus į džihadą.
Federacijos Konstitucijos apsaugos žinybos duomenimis, į bylas jau įtraukta 60 mėginimų užverbuoti jaunus pabėgėlius. Suprantama, atvejų, apie kuriuos nežinoma, gali būti kur kas daugiau.
Tiesiai priešais Al-Nur mečetės duris stūksantis namas su pabėgėliais turbūt palengvintų salafistų darbą buriant „Dievo karius“. Baisiausia, kad už tai jie dar ir užsidirbtų. („Focus“, „Der Spiegel“, LR)
