Apie tai šeštadienio vakare televizijoje „Polsat News“ prasitarė Lenkijos Gynybos viceministras Tomaszas Szatkowskis. Viceministras pareiškė, kad Lenkija norėtų nutraukti nusistovėjusią NATO tradiciją, jog naujoms organizacijos narėms leidžiama mažiau, nei kad senosioms. Naujosios narės esą yra savotiškai diskriminuojamos dėl nenoro jose dislokuoti stacionarines NATO bazes, bet ir atominio ginklo klausimu.
T.Szatkowskis pareiškė, jog Lenkija svarsto galimybę dalyvauti NATO programoje „nuclear sharing“, pagal kurią atominį ginklą turinčios šalys jį skolina laikinam pasaugojimui kitoms NATO narėms. Viceministras tuo pačiu pareiškė, kad „yra būtina panaudoti atominio ginklo gąsdinimo priemonę apsisaugojimui nuo karo“.
Šie viceministro žodžiai sukėlė didelį ne tik vietos opozicijos lyderių nustebimą, bet ir sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Dar tą patį vakarą Lenkijos Gynybos ministerija išplatino oficialų pareiškimą, jog šalis šiuo metu nevykdo derybų su NATO dėl dalyvavimo laikino atominio ginklo dislokavimo programoje. Tuo pačiu ministerija priminė, kad Lenkija yra pasirašiusi tarptautinį traktatą dėl atominio ginklo neplatinimo, ir prieš jį dislokuodama turėtų visų pirma susitarti su NATO vadovybe.
Minėtoje programoje, leidžiančioje JAV laikinai nuvežti atominį ginklą į kitas valstybes, šiuo metu dalyvauja Belgija, Olandia, Vokietija, Turkija, Italija, o anksčiau dalyvavo ir Graikija bei Kanada.
Nuolat atominį ginklą turi tik šios NATO šalys – JAV, Prancūzija, ir Jungtinė Karalystė.
Viceministro pareiškimą dėl atominio ginklo sukritikavo visų opozicinių Lenkijos partijų lyderiai. Šiuolaikinės partijos vadovas Ryszardas Petru pareikšė, kad skirtingi viceministro bei ministerijos pareiškimai liudija organizacinį chaosą Gynybos ministerijoje. Anot R.Petru, prieš priimant tokį sprendimą. Lenkijos vyriausybė privalo rimtai derėtis ne tik su užsienio partneriais, bet ir pasitarti dėl tokio pasiūlymo su tautiečiais.
Valstiečių partijos lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, jog Lenkijai nereikia atominio ginklo, nes šalį pakankamai gina dalyvavimas NATO organizacijoje. Lenkija užtat turėtų didesnį dėmesį skirti geresniam karių parengimui ir gausesnių savanoriškų karinių organizacijų formavimui.
TTP narys, seimūnas Jacekas Sasinas gyrė savo partietį viceministrą, sukėlusį skandalą dėl pareiškimo apie atominio ginklo įsigijimą. J.Sasinas pareiškė, kad viceministro žodžiai apie atominio ginklo įsigijimą tikrumoje yra pasiūlymas pradėti tokias diskusijas, nes dalyvavimas NATO organizacijoje suteikia teisę laikinai disponuoti šiuo ginklu.
Nacionalistinės partijos Kukiz'15 narys, seimūnas Robertas Winickis pareiškė, kad Lenkija neturėtų atsisakyti minties įsigyti atominį ginklą, nes tai yra efektyviausia priešų gąsdinimo priemonė, suteikianti didžiausią suverenumo garantiją šaliai.
Viceministro pareiškimą dėl būtinybės įsigyti atominį ginklą teigiamai įvertino vyriausybę palaikanti žiniasklaida, tačiau dauguma tinklapių tokį pareiškimą apibūdino, kaip neapgalvotą išsišokimą.
Apžvalgininkai priminė, kad prieš maždaug mėnesį Lenkijoje vyriausybę suformavusi nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) niekada neslėpė neigiamo požiūrio į Rusiją, ir didesnio palankumo JAV, o ne ES. Vietos ekspertai teigia, kad tokie pareiškimai gali padidinti įtampą santykiuose su Rusija, tačiau tuo pačiu gali pakelti TTP populiarumą tėvynėje. Mat po Maskvos invazijos į Krymą čia padidėjo baimė dėl galimos Rusijos agresijos prieš Lenkiją ir tautiečiai pritaria gynybinių galių stiprinimui.
