Užsienio reikalų ministerijai labiausiai nepatiko tiek CNN, tiek „The Washington Post“ išsakyti teiginiai, esą Teisės ir teisingumo partijos (TTP) prieš mėnesį suformuota Lenkijos vyriausybė eina diktatūros kryptimi.
Tokius tvirtinimus TTP atstovai pavadino neobjektyviais bei šališkais ir pareikalavo juos paneigti arba suteikti galimybę pasisakyti pačios Lenkijos vyriausybės atstovams.
„Kol žiniasklaidos laisvę garantuoja JAV konstitucija, neprivalome vykdyti vyriausybių nurodymų“, – Varšuvai netrukus atrašė „The Washington Post“ redaktoriaus pavaduotojas Jacksonas Diehlas.
Kalčiausiu vadina J.Kaczynskį
Būtent J.Diehlo rašinys – „Nerimą keliantis Lenkijos posūkis į dešinę“ – sukėlė Lenkijos vyriausybės pasipiktinimą.
Apžvalgininkas priminė TTP siekį penkis Konstitucinio tribunolo (KT) teisėjus skubiai pakeisti partijos bendražygiais.
Be to, „The Washington Post“ rašinyje stebimasi, kad gynybos ministru buvo paskirtas akivaizdus antisemitas, o slaptųjų tarnybų darbo koordinavimo ministru – teistas asmuo.
Sukritikuotas ir kultūros ministro reikalavimas uždrausti spektaklį, pastatytą pagal Nobelio premijos laureatės kūrybą vien dėl gandų, kad jame rodoma pornografija.
J.Diehlo nuomone, Lenkijos vyriausybei iš tikrųjų vadovauja ne premjerė Beata Szydlo, o TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
O pastarojo pažiūras, anot žurnalisto, sudaro prieškariu ir komunizmo laikotarpiu Lenkijoje vešėjusi ksenofobija, antisemitizmas, dešinysis katalikiškumas ir žavėjimasis diktatūra.
J.Diehlas taip pat įžvelgė, kad situacija Lenkijoje kelia pavojų ES politinės sistemos stabilumui, ir pridūrė, kad Vakarams nereikėtų abejingai stebėti įvykių Varšuvoje.
Prabilo apie perversmą
Tuo metu televizijoje CNN vienas garsiausių JAV politikos apžvalgininkų Fareedas Zakaria įvykius Lenkijoje prilygino valstybės perversmui.
Politologas priminė, kad Lenkija iki šiol buvo viena ištikimiausių JAV partnerių Europoje, o šalimi galėjo pasitikėti tiek NATO, tiek ES vadovybė.
Tačiau dabartinės vyriausybės programoje F.Zakaria įžvelgia autoritarizmo ir sovietinio stiliaus cenzūros pavojų. Žurnalisto teigimu, Vakarai turėtų reaguoti į tokį „tamsiųjų jėgų ir liberalios nedemokratijos“ suklestėjimą Lenkijoje.
Panašiai pastarojo mėnesio įvykius Lenkijoje jau anksčiau komentavo Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Skandinavijos spauda. Bet Varšuva sureagavo tik į teiginius JAV žiniasklaidoje.
Greičiausiai todėl, kad TTP niekada neslėpė pirmenybę teikianti santykiams su JAV, o ne su ES.
Kritikos naujai šalies vadovybei negaili ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. Jis pareiškė, kad TTP elgiasi kaip vienvaldė komunizmo eros partija, o prezidentas Andrzejus Duda diskredituoja savo postą, nes tautą suvokia vien kaip partinę bendruomenę.
A.Kwasniewskio nuomone, J.Kaczynskiui vis dėlto nepavyks įgyvendinti diktatūrinių planų, nes Lenkijos visuomenė garsėja pilietiniu nepaklusnumu ir su tuo nesitaikstys.
Tiesa, buvęs prezidentas apgailestauja, kad prieš TTP savivalę neprotestuoja Lenkijoje labai įtakinga Katalikų bažnyčia, o daugybė autoritetą turinčių intelektualų tyli.
Šalyje daugėja demonstracijų
Naujosios vyriausybės ir prezidento A.Dudos veikla nepatenkinti varšuviečiai vis dažniau ir gausesnėmis gretomis išeina į gatves protestuoti.
Į demonstracijas kviečia spontaniškai „Facebook“ susikūręs Demokratijos gynimo komitetas (DGK), kurio nariais jau tapo beveik 50 tūkst. žmonių. DGK filialai jau įsteigti visuose Lenkijos regionuose.
Kol kas mitingai dažniausiai vyksta prie KT būstinės, nes joje vyksta audringi ginčai dėl tribunolo likimo.
Pirmąkart po komunizmo eros pabaigos viena partija – TTP – iškovojo absoliučią daugumą Seime ir gavo teisę savarankiškai suformuoti vyriausybę.
Tokia galimybė leidžia TTP lyderiams stengtis ilgiems dešimtmečiams įtvirtinti savo valdymą. Vyriausybė skubiai ėmė partijos nariais keisti visų valstybinių įstaigų vadovus, o Seimas pradėjo naktimis tvirtinti įstatymus, apribojančius opozicijos veiklą.
Kadangi prezidentas A.Duda, einantis TTP garbės nario pareigas, prieš bičiulių savivalę neprotestuoja, vienintele įstaiga, ginančia opozicijos teises, tapo KT.
Gilėja konstitucinė krizė
KT sudėtyje yra 15 teisėjų, renkamų devyneriems metams, o tribunolo sprendimams pagal Konstituciją privalo paklusti visi, net prezidentas.
Tokia KT viršenybė sugalvota tam, kad institucja ribotų valdančiųjų savivalę ir gintų opozicijos bei valdžios institucijomis nusivylusių paprastų piliečių teises.
TTP pareiškė, kad nori vykdyti esmines reformas. O jas ankstesnio Seimo paskirti KT teisėjai esą blokuos, todėl nuspręsta į KT deleguoti penkis naujus teisėjus.
Tai buvo akivaizdus įstatymo pažeidimas, nes gruodžio mėnesį baigėsi tiktai dviejų KT teisėjų darbo sutartis.
Nepaisydamas tokios savivalės prezidentas A.Duda patvirtino penkių naujų teisėjų įgaliojimus dirbti KT, o Seimas nubalsavo už KT pirmininko ir pavaduotojo nušalinimą.
Tiesa, pasiskundus opozicijai KT teisėjų taryba paskelbė tiek Seimo, tiek prezidento sprendimus negaliojančiais.
Be to, KT pareiškė neleisiantis minėtiems penkiems teisėjams nagrinėti bylų – esą jie buvo išrinkti neteisėtai, tad ir jų sprendimai nebus galiojantys.
Tad dabar KT dirba ne penkiolika, o aštuoniolika teisėjų, bet iš jų tik trylika nagrinėja bylas.
Tačiau A.Duda toliau ignoruoja KT sprendimus ir juos netgi ėmė vadinti neprivalomu vykdyti nuomonės išsakymu. Opozicija dabar daro išvadą, kad nuo šiol kiekvieną nenaudingą tribunolo sprendimą TTP atstovai vadins nieko neverta nuomone.
Spėjama, jog TTP specialiai siekė sukelti chaosą KT, kad galėtų paskelbti jo sprendimus negaliojančiais ir tada daryti ką tik nori be jokios kontrolės.
Neatmetama ir tokia galimybė, kad TTP sieks Seime priimti naują KT veiklos įstatymą ir skirs naujais teisėjais vien savo partijos atstovus.
