Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vykstant Ukrainos konfliktui viešai kalbėjo apie pasirengimą panaudoti branduolinę ginkluotę ir bet kokia kaina apginti rusakalbių teises.
Estijoje ir Latvijoje gyvena didelės rusakalbių bendruomenės, kurios ne kartą konfliktavo su šių šalių vyriausybėmis. O bet koks ginkluotas konfliktas tarp separatistinių judėjimų ir Baltijos šalių vyriausybių pajėgų taptu pretekstu Rusijos karinei intervencijai.
Ši galėtų išsivystyti į konfrontaciją su NATO ir padidintų branduolinio karo grėsmę.
Estijos tragedijos scenarijus
„The Stimson Centre“ analitikai siūlo įsivaizduoti scenarijų, kurį jie vadina „Eskalacija Estijoje“. Viskas prasidėtų nuo prorusiškų sukilėlių įvykdyto vietos valdžios pastatų užėmimo.
Atsakydama į Estijos prašymą NATO mobilizuotų savo karius prieš sukilėlius ir per sieną netrukus imtų žygiuoti Rusijos kariai.
Pasiryžę užbaigti konfliktą, kol į Estiją neatvyko daugiau NATO pajėgų, Rusija galėtų paleisti dvi branduolines raketas.
NATO savo ruožtu atsakytų smogdama branduolinėmis bombomis Rusijos pajėgoms, esančioms Estijoje. Po tokio apsikeitimo Talinas būtų beveik visiškai suniokotas ir daugiau nei 100 tūkst. žmonių žūtų.
Antras scenarijus – provokacija
Analitinis centras siūlo apsvarstyti ir dar vieną scenarijų. Laikydama NATO susiskaldžiusia ir neryžtinga organizacija, Rusija gali specialiai kurstyti nerimą Baltijos valstybėse, kad pradėtų regioninį karą.
Taip Rusija gali tikėtis atgauti Baltijos regiono kontrolę.
Abi pusės netrukus pradėtų didelio masto mobilizaciją, o Rusijos pajėgos netrukus įsiveržtų į Baltijos šalis.
Siekdama pastiprinti Baltijos valstybių gynybą NATO pasiųstų karius į Lenkiją ir Baltijos valstybes. O tada Rusija griebtųsi branduolinių ginklų.
Po 20 branduolinių sprogimų, anot analitikų, konfliktas paliktų milijoną žuvusių ir ilgalaikes pasekmes regiono gerovei, ekonomikai ir žmonių sveikatai.
Tikslas – sumažinti grėsmę
Nors „The Stimson Centre“ analitikai pripažįsta, kad tokių scenarijų išsipildymo galimybė labai maža, jie teigia, kad grėsmes reikia dar labiau sumažinti. Tam gali padėti dvi iniciatyvos.
Pirma, NATO turėtų stiprinti konvencinius karinius pajėgumus ir jų sugebėjimą greitai judėti į Baltijos regioną. Taip Rusija suprastų, kad neturi galimybės užimti Baltijos valstybių sostinių anksčiau, nei čia atvyktų Aljanso pajėgos.
Pavyzdžiui, kiekvienoje Baltijos valstybėje turėtų būti paruošta įranga šarvuotai brigadai ir nuolatos būti rotuojami batalionai karių, kurie čia atliktų pratybas.
Lenkijoje galėtų būti įkurta JAV karių divizijos būstinė, taip pat jų paramos centrai, galintys padėti Baltijos valstybių karinėms brigadoms.
Be to, Baltijos šalyse ir jų kaimynėse galėtų būti nuolatiniai naikintuvų eskadronai.
Antra, regionų vyriausybės turėtų apsvarstyti galimybę įkurti Baltijos regiono zoną be branduolinių ginklų. Ją įkūrus, anot analitikų, prireiktų panaikinti Rusijos ginklus iš Kaliningrado ir NATO branduolinius ginklus iš Vokietijos.
Nors analitikai pripažįsta tai padaryti sudėtinga, jie mano, kad tokios zonos sukūrimas darytų spaudimą Vakarų ir Rusijos dialogui, kuris ištrauktų Europą iš dabartinės konflikto eskalavimo retorikos. Didelė dalis pasaulio jau yra saugomos tokių zonų be branduolinių ginklų.
