BBC dalijasi pasakojimais apie tris žmones, kurie rizikavo savo gyvybe, buvo pažeminti, tačiau dabar pradėjo naują gyvenimo etapą.
Skausmingas kadras pakurstė užuojautą
Laithas Majidas buvo nufotografuotas laikantis savo vaiką ant rankų ir verkiantis – šią migranto emociją fotografas rugpjūtį užfiksavo Koso saloje, kur vyras išsilaipino po kelionės per Viduržemio jūrą.
„Norėčiau niekada gyvenime nebematyti šitos nuotraukos,“, – prisipažįsta L.Majidas.
Jo fotografija tapo simboliu agonijos, kurią daugybė migrantų patiria pakeliui į Europą. Pamatęs savo nuotrauką L.Majidas dar kartą pravirko.
„Ji primena kančią, kurią patyriau, kai mano žmona ir vaikai beveik žuvo, – ašarų netramdė L.Majidas. – Jausmas buvo toks, lyg mirtis būtų neišvengiama. Tai neapibūdinama žodžiais. Mes ėmėme skęsti, jautėmės silpni. Mes manėme, kad mirštame kartu su vaikais“.
Nuotraukoje buvo užfiksuotas skausmas, siaubas, kurį vyras patyrė kelionėje į Europą, ir palengvėjimas išgyvenus. Nuotrauka taip palietė žmonių širdis, kad net ir dabar L.Majidą praeiviai atpažįsta Vokietijoje, kur jis įsikūrė su savo šeima.
„Visur, kur einame, žmonės jam sako: „Mes prisimename tave, tu buvai toje nuotraukoje. Mes tikimės, kad dabar jautiesi saugus ir laimingas“, – pasakoja L.Majido žmona Neda.
Toks dėmesys stebina migrantą: „Aš nebūčiau pagalvojęs, kad dėl savo nuotraukos sulauksiu tokios užuojautos Vokietijoje ir pasaulyje. Vienu metu jaučiuosi laimingas, kad įgijau draugų iš viso pasaulio, tačiau kartu man pasidaro labai liūdna, kai pamatau tą nuotrauką“.
Pora turi keturis vaikus. Jauniausias vis dar negali ramiai užmigti – vaikas pernelyg sukrėstas vos tragiškai nepasibaigusios kelionės ir smurto, kurį matė Irake.
L.Majidas ten dirbo mechaniku ir turėjo savo parduotuvę. O jo žmona buvo mokytoja. Kai gauja nusikaltėlių jiems ėmė grasinti, šeima nutarė, kad nėra kito pasirinkimo – tik išvykti iš šalies.
„Jie norėjo pagrobti mano vaiką, o aš jau du kartus buvau sumokėjęs pinigų, kad jie to nepadarytų“, – pasakojo L.Majidas.
Neda pasakojo, kad nusikaltėliams šeima jau buvo sumokėjusi 4 mln. Irako dinarų (3,4 tūkst. eurų), kad šie paliktų juos ramybėje.
„Tačiau jie neatstojo. Kartą pasakė: „Duokite savo pinigus. Jei nemokėsite, aš sudeginsiu jūsų namą. Nužudysiu tavo vyrą ir pagrobsiu vieną vaiką“, – pasakojo Neda.
„Čia, Vokietijoje, aš jaučiuosi saugus, o žmonės su mumis labai gražiai elgiasi“, – pasakoja L.Majidas.
Šeima gyvena senose kareivinėse kartu su šimtais kitų pabėgėlių ir migrantų. Kiekviena šeima čia turi savo kambarį.
L.Majidas pasakoja, kad norėtų iš Irako čia atsivežti ir savo motiną, nes ten jai nesaugu. Tačiau ir pačių Majidų šeimos likimas nėra aiškus.
Jų dokumentai nesutvarkyti ir šeima baiminasi, kad negavę prieglobsčio turės grįžti į Iraką, kur jų lauks pavojus.
„Mes neturime jokio pasirinkimo. Jei Vokietija pasakys „ne“, turėsime grįžti į savo namus“,- nerimavo L.Majidas.
Pažemintas operatorės džiaugiasi laisve
Ossama Abdul Mohsenas buvo žmogus, kuriam bėgančiam su vaiku ant rankų vienos Vengrijos televizijos operatorė Petra Laszlo pakišo koją.
„Dabar aš beveik pamiršau šį įvykį ir rūpinuosi savo šeimos ateitimi. Tačiau iš pradžių aš buvau labai piktas“, – teigė O.A.Mohsenas.
Iš Sirijos į Europą atvykęs futbolo treneris kartu su savo sūneliu Zaidu bėgo nuo policijos prie Vengrijos pasienio, kai operatorė jam pakišo koją.
P.Laszlo tikino, kad tai padarė netyčia, tačiau vaizdo įraše, kuris žaibiškai išplito internete, panašu, kad moteris siekė pargriauti vyrą.
O.A.Mohsenas tuo metu teigė niekada neatleisiantis moteriai, tačiau dabar į įvykį žvelgia atlaidžiau. Operatorė prarado savo darbą, o O.A.Mohsenui buvo pasiūlyta dirbti viename Ispanijos futbolo klube bei suteiktas būstas.
Madrido futbolo klubas „Real“ taip pat pakvietė sūnų ir tėvą pažiūrėti savo varžybų, o mažasis Zaidas netgi įžengė į aikštę už rankos vedamas futbolo žvaigždės Christiano Ronaldo.
„Tai buvo lyg svajonių išsipildymas, – prisiminė O.A.Mohsenas. – Mano sūnus klausė: „Nejaugi įmanoma, kad sutikau tikrą Ronaldo?“ O po mačo Ronaldas Zaidui padovanojo savo marškinėlius“.
Dabar Ossama įsikūręs Madride su dviem savo sūnumis. Jo žmona ir dar du vaikai įstrigę Turkijoje. Vyras tikisi, kad Ispanijos valdžia ir kitiems jo šeimos nariams pasiūlys prieglobstį.
O.A.Mohsenui pats ryškiausias Europos bruožas yra laisvė: „Minčių laisvė, visiška išraiškos laisvė. Būti laisvam yra labai gražus jausmas. Buvau nustebintas šilto ispanų sutikimo. Jie visi norėjo padėti ir patarti. Tai labai pakeitė mano gyvenimą“.
Įstrigęs stotyje nutarė eiti pėsčiomis
Rugsėjį Mohammadas Zatareyhas ir tūkstančiai kitų buvo uždaryti Budapešto Keleti traukinių stotyje, kai Vengrija uždraudė jiems keliauti per šalį.
„Po to, kai keturias dienas ten kentėjau, sugalvojau, kad eisiu pėsčiomis“, – prisimena 26-erių migrantas iš Sirijos, kuris įtikino dar tūkstantį žmonių kartu eiti 180 kilometrų iki Austrijos.
„Pasakiau jiems: „Nebijokite. Mes galime šiandien eiti aštuonias valandas ir kitą dieną dar aštuonias. Galėsime sustoti kiekvieną kartą, kai pasijusite pavargę“, – savo žodžius prisiminė M.Zarareyhas.
Keliauti kartu migrantas pakvietė tris televizijos operatorius. Anot jo, policija ir vyriausybės pareigūnai nebūtų galėję jų skriausti, nes visa tai būtų parodę per televiziją.
Ši beveik piligriminė kelionė nuskambėjo visoje Europos žiniasklaidoje. Galiausiai neatlaikę spaudimo vengrai atsiuntė autobusus, kuriais migrantai užbaigė savo kelionę.
Mohammadas dabar gyvena Vokietijoje ir laukia, kol jam bus išduoti dokumentai, kurie leis jam šioje šalyje dirbti ir pradėti naują gyvenimo etapą.
Nepaisant dažnai pasigirstančių priešiškų kalbų migrantų atžvilgiu, M.Zarareyhas netiki, kad Vokietija pakeis savo politiką.
„Jiems reikia daugiau žmonių, nes čia daug vyresnio amžiaus gyventojų. Vokietija nori žmonių, kurie galėtų dirbti. Norėčiau čia kurti savo ateitį, dirbti, turėti namus, vesti“, – svarstė Mohammadas.
Siras taip pat teigė, kad nuo vaikystės svajojo čia atvykti, nes labai domisi automobiliais ir jam labai patinka BMW ir „Mercedes“ markių mašinos. Vyras ir dabar svajoja apsilankyti šių automobilių gamyklose.
Paklaustas, kaip jaučiasi dėl pavasarį suorganizuoto masinio žygio į Austriją, siras kalbėjo pakiliai.
„Aš didžiuojuosi savimi. Šią nuotrauką aš galbūt vieną dieną parodysiu savo vaikams. Parodysiu, ką padarė jų tėvas ir jie manimi didžiuosis“, – viltingai kalbėjo vyras.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
