Taip, gruodžio mėnesį beveik visos didžiausios pasaulio religijos mini įvairias šventes.
Bet nuo tikros Kalėdų karštinės Vakaruose nebeįmanoma pabėgti net ir netikint tuo, kad tą dieną prieš kiek daugiau nei 2 tūkstančius metų gimė Jėzus Kristus.
Tikriausiai todėl Kalėdos jau kuris laikas nebelaikoma vien krikščioniška švente.
Prieš porą metų net trečdalis apklausų bendrovės „Pew Research Center“ apklaustų amerikiečių teigė, kad ši šventė jiems yra kultūrinė, o ne religinė.
Tad ir tradicijos, kurios iš pradžių buvo siejamos tik su Jėzaus gimimo minėjimu, dabar veržiasi ir į kitų religijų išpažinėjų bei netikinčiųjų namus.
Ateistai irgi švenčia
Prieš kiekvieną šventinį sezoną uolius katalikus šiurpina istorijos apie dar viename mieste uždraustą Kalėdų eglutę arba pakeistą šventės pavadinimą.
Tiesa, dalis tokių istorijų vėliau pasirodo iš piršto laužtos.
Bet kai kurie bandymai Kalėdas švęsti nereligingai sulaukia didelio pasipriešinimo.
Antai šiais metais Kolorado ir Šiaurės Karolinos valstijose JAV ateistų asociacija lauko reklamos stenduose iškabino Kalėdų Senelio nuotrauką su užrašu „Nagi, praleiskite tas pamaldas. Tik nepamirškite būti vieni kitiems geri. Linksmų švenčių!“
Kai kuriems amerikiečiams šios reklamos užkliuvo, bet Dievo netikinčius žmones vienijančios organizacijos atstovas Randy Gotovichius atmetė priekaištus.
„Mes tiesiog stengiamės visus įtraukti į Kalėdų šventę ir parodyti, kad tai nėra tik krikščionims svarbi diena“, – CNN paaiškino JAV ateistų asociacijos atstovas.
Kai kurie mokslui pirmenybę teikiantys ateistai netgi mini tai, ką būtų galima pavadinti „Niutonėdomis“ („Newtonmas“) – Isaaco Newtono gimtadienį, kuris pagal senąjį Julijaus kalendorių kaip tik buvo gruodžio 25 dieną.
Tiesa, šią šventę sumąsčiusiems humanizmo gerbėjams nelabai rūpi, kad ir pats anglas mokslininkas tikėjo krikščionišką Dievą.
Islamas nedraudžia linksmybių
Šiais laikais krikščioniškose ar sekuliariose šalyse gyvenantys musulmonai vis dažniau taip pat švenčia Kalėdas.
Net jei nepuošia eglutės, kai kurios JAV musulmonų šeimos susikuria ir savų tradicijų.
„Mokau savo tris vaikus, kuriems teko gimti mišrioje šeimoje, kad mes švenčiame Kalėdas“, – portalui RNS sakė Hjustone gyvenanti Hannah Hawk.
Tiesa, užuot puošusi eglę, jos šeima studijuoja viską, kas Korane yra rašoma apie Jėzų Kristų, aukoja labdarai, kaimynams kepa skanėstus, o visiems aplinkiniams siunčia atvirukus linkėdama linksmų Kalėdų.
„Musulmonai turėtų prisijungti prie savo krikščionių kaimynų ir švęsti šią šventę.
Juk mes taip pat tikime Isa (Jėzumi) ir jis užima svarbią vietą islame“, – paaiškino musulmoniškame Čikagos rajone gyvenantis Rizwanas Kadiras.
Musulmonai nepripažįsta, kad Jėzus buvo nukryžiuotas ir kad jis priklauso Švč.Trejybei.
Bet jie tiki nekaltu prasidėjimu, o Jėzų vadina pranašu ir Mahometo pirmtaku, kuris įžengė į dangų, bet sugrįš Paskutinio teismo dieną. Todėl ir jo gimimą švęsti kai kuriems musulmonams nėra problema.
„Tiesiog užsiimame smagiais dalykais, kuriuos ir kiti daro šiuo metų laiku, pavyzdžiui, žiūrime filmą „Vienas namuose“ („Home Alone“). Vien dėl to netampame krikščionimis“, – pažymėjo R.Kadiras.
Suvienijo keista tradicija
Žydams per Kalėdas dar sunkiau. Neseniai atšventę Chanukos šventę, jie Kalėdų dažniausiai nemini.
Net ir Jėzus žydų nėra laikomas mesiju, tad jo gimimo diena dažniausiai praeina be iškilmių. Bet ką veikti, kai visi miestiečiai su šeimomis tądien sėdi prie stalo?
Antai Niujorko žydai jau keliasdešimt metų laikosi gana keistos tradicijos – per Kalėdas eina pietauti į kinų restoranus.
Kinai ir žydai buvo didžiausios nekrikščionių imigrantų grupės Niujorke jau nuo praėjusio amžiaus pradžios. Juos dar labiau suvienijo tai, kad šių bendruomenių gyvenimas per Kalėdas visai nesustoja.
„Žydai į kinų restoranus pradėjo eiti, nes per gruodžio šventes visos kitos maitinimo įstaigos mieste uždaromos. Be to, kinų patiekalai yra arčiausiai to, ką galima pavadinti košeriniu maistu“, – „The Atlantic“ teigė vieno kinų restorano Niujorke savininkas Edas Shoenfeldas.
Pagal žydų papročius draudžiama maišyti pieno ir mėsos produktus, o kinų maiste pieno produktų iš viso nėra.
Tradicija įsitvirtino maždaug prieš keturiasdešimt metų ir tapo kone Niujorko žydų kultūros simboliu.
Prieš penkerius metus Aukščiausiojo teismo teisėja Elena Kagan per Senate surengtą patvirtinimo klausymą nesutriko, kai jos buvo pasiteirauta, ką ji veikė per pastarąsias Kalėdas.
„Kaip ir visi teisingi žydai, tikriausiai su šeima valgiau kinų restorane“, – juoko bangą Senato komitete sukėlė E.Kagan.
Greito maisto žavesys
Kol Niujorke žydai per Kalėdas eina į kinų restoranus, kitoje Ramiojo vandenyno pusėje japonai tuo pat metu traukia į amerikietiškąjį greito maisto restoraną.Ir ne bet kurį – per Kalėdas laisvų vietų nelieka restoranuose „Kentucky Fried Chicken“ (KFC).
Tiesa, už tai reikia dėkoti ypač sėkmingai reklamos kampanijai, kuri aštuntajame dešimtmetyje pripratino japonus prie gruodžio 25-osios su vištienos pilnais kibirėliais.
Kalėdos Japonijoje nėra nacionalinė šventė, o tik vienas procentas šalies gyventojų save laiko krikščionimis.
Tačiau tai – amerikietiškos kultūros, kurią nuolat norisi kopijuoti, atspindys. Amerikiečiai kerta kalakutus, o šių paukščių mėsos Japonijos salose neįmanoma gauti.
Kalakutienos neradusiems užsieniečiams Japonijoje KFC vištiena tapo artimiausiu pakaitalu, o vėliau išpopuliarėjo ir tarp pačių japonų.
Dabar ištisos šeimos traukia į restoranus kalėdinės vištienos vakarienės. Staliuką reikia rezervuoti iš anksto, tačiau ant jo dabar patiekiama ir šampano, ir pyrago.
Specialiai kepamas ir kalėdinis pyragas. Baltas biskvitinis pyragas su braškėmis Japonijoje žinomas jau seniai, tačiau ši jo versija ilgą laiką buvo laikoma prabangos preke.
Mat jam paruošti reikia cukraus, pieno ir sviesto, kurie ilgą laiką iki Antrojo pasaulinio karo Japonijos salose buvo tikra retenybė.
Dabar net ir pyrago išvaizda yra simboliška – jis yra Japonijos vėliavos spalvų.
Kalėdiniai pyragai iš parduotuvių išgraibstomi iki gruodžio 25 dienos, o ilgiau lentynose užsistovėję kepiniai vėliau parduodami su nuolaida.
Tokia tradicija Japonijoje davė pagrindą ir naujam pokštui.
Daugiau nei 25 metų sulaukusios, bet dar neištekėjusios moterys pravardžiuojamos „kalėdiniais pyragais“.
