Šis straipsnis prieš kelias dienas pasirodė Latvijos rusakalbių naujienų portale vesti.lv, o vėliau išplito tinklaraščiuose.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius neabejoja, kad tokio straipsnio publikavimas nėra nekaltas kvailiojimas, o KGB taikytus metodus primenanti technologija.
„Tai primena aktyvią kagėbistinę priemonę. Tai sovietų laikais buvo populiari manipuliacija. Rusai taiko „žinios įmetimo“ techniką.
Straipsnis pasirodė Latvijos rusakalbių portale vesti.lv, o po to nuvilnijo per tinklaraščius, kilo diskusijos ir lietuviškoje virtualiojoje erdvėje. Ir tai nėra tipinė klastotė. Tai – Rusijos bauginimo taktika“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Davė interviu, bet ne tokį
N.Patruševas išties „Rosijskaja gazeta“ davė interviu – jis publikuotas 2015 metų gruodžio 22-ąją. Tačiau jame – nė žodžio apie grėsmes Baltijos šalims, kaip kad tame, kuris dabar masiškai plinta tinklaraščiuose.
Prie publikacijos vesti.lv nurodomas ir autorius Anatolijus Tarasovas, kuris remiasi esą „Rosijskaja gazeta“ interviu.
„Tai trejopa manipuliacija. Pirma, vaizdu. Prie teksto pateikiama N.Patruševo nuotrauka, tad skaitytojas supranta, kad interviu su tuo žmogumi. Antra, tekstu. Nors straipsnyje neparašyta, kad interviu duoda N.Patruševas, tik pradžioje jis minimas, bet atrodo, kad tai jo žodžiai.
Trečia, kontekstu. Išties N.Patruševas praėjusių metų pabaigoje davė interviu „Rosijskaja gazeta“, bet tas interviu yra kitoks“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Jis sakė, kad tai chrestomatinis Rusijos taktikos pavyzdys, kurį aptars su savo studentais.
Pirmiausia žengtų į Baltijos šalis
Štai keletas citatų iš straipsnio, publikuoto vesti.lv: „Jei Aljansas palaikys Ankarą, logiškas mūsų atsakas – įvedame kariuomenę į Baltijos šalis. Ir visos jos – mūsų. Visiškai be jokių praradimų. Gana greitai. Taip išeina, kad NATO, palaikydama Turkiją, susimoka Baltijos šalių netektimi.“
„Tačiau jei Lenkija įsitrauktų į konfliktą Ukrainoje, turėtume gražų pasiteisinimą įeiti į Baltijos šalis. O Lenkija neturi galimybių ten rimtai veikti. Ji greitai būtų sunaikinta.“
„O jei jie pasiųs ten (į Turkiją) savo karius, pirma, ką mes padarysime, kaip jau sakiau, įeisime į Baltijos šalis. Tad jie turės pasverti: ar jiems verta šitaip padėti Turkijai.“
„NATO juda į Rytus. Įsitvirtina geopolitinėje erdvėje, iš kurios išėjo SSRS ir Rusija. Tai yra tą žalą, kurią mūsų šaliai padarė M.Gorbačiovas, tik dabar pradedama tinkamai suvokti. Maža to, kad dėl jo trumparegystės buvo suskaidyta rusų tauta – 25 milijonai rusų atsidūrė svetimose valstybėse. Iškilo ir mirtinas pavojus Rusijos saugumui. Pirmiausia tai susiję su NATO judėjimu į Rytus.“
Tame pat straipsnyje, kurį publikavo vesti.lv, cituojamas ir Rusijos karo ekspertas Vladimiras Jevsejevas. Jis pasakė, su kuriomis NATO šalimis, jo akimis, galėtų įvykti konfliktas: „Labiausiai reali vieta galėtų būti Baltijos šalys. Ten pastaruoju metu buvo gana daug incidentų dėl pažeistos oro erdvės. Juos lėmė sudėtinga pasienio geografinė padėtis. Tačiau manau, kad po to, kas nutiko danguje virš Sirijos, Baltijos šalys daug atsargiau vertins tokius incidentus.“
Tyčia ar netyčia? Tikrajame interviu, duotame „Rosijskaja gazeta“, kalbama apie naują Rusijos nacionalinio saugumo strategiją iki 2020 metų.
„Vis didesnį pavojų kelia grasinimai, susiję su karine NATO veikla. Kai kurių Vakarų šalių lyderių žodžiai apie tai, kad NATO – gynybinė sąjunga, sukurta, kad būtų užtikrintas saugumas pasaulyje, tik pridengia Aljanso agresyvią esmę“, – „Rosijskaja gazeta“ sakė N.Patruševas.
Vėliau ėmė aiškėti, kad tokį pat interviu, kaip kad publikavo vesti.lv, gruodžio 23 dieną parengė „Svobodnaja presa“. „Svobodnaja presa“ kalbino Maskvos valstybinio tarptautinių santykių universiteto Karo ir politikos tyrimų centro ekspertą Michailą Aleksandrovą.
Vesti.lv redaktorius Vladislavas Užulis portalui lrytas.lt sakė, kad redaktoriams reikėjo korektiškiau parengti šį straipsnį prieš publikuojant. V.Užulis tikino jį pataisysiąs.
