„Sunku būti mylimam kvailių“
2006 metų vasario 9-osios viršelyje skaitytojai pamatė verkiantį vyriškį.
Tai – pranašas Mahometas. Jis verkia, nes islamo fundamentalistai vis dažniau ir dažniau Alacho vardu elgiasi taip, kaip Koranas elgtis šiaip jau neleidžia.
„Sunku būti mylimam kvailių“, – karikatūroje skundžiasi pranašas.
Tai – ne vienintelė Mahometo karikatūra šiame „Charlie Hebdo“ numeryje. Jame taip pat perspausdintos 2005 metais audrą musulmoniškajame pasaulyje sukėlusios karikatūros iš Danijos laikraščio „Jyllands-Posten“.
Dėl šių karikatūrų spausdinimo konservatyvūs musulmonai padavė „Charlie Hebdo“ į teismą. Savaitraštis kovą dėl žodžio laisvės teisme laimėjo.
„Charia Hebdo“
Pranašas Mahometas ant „Charlie Hebdo“ viršelio vėl puikavosi 2011 metų lapkritį.
„Tie, kas nemirs iš juoko, bus nubausti tūkstančiu botago kirčių“, – karikatūroje teigia Mahometas. Virš jo esantis užrašas „Charia Hebdo“ – aliuzija į šariatą – islamo moralinį bei religinį įstatymą.
Šiuo pirmu puslapiu (kaip ir pačiu numeriu) „Charlie Hebdo“ kritikavo Arabų pavasario revoliucijų suradikalėjimą. 2011 metų spalį parlamento rinkimus Tunise laimėjo islamistiška partija „Ennahda“, o Libijos laikinasis prezidentas Mustafa Abdulas Jalilas paskelbė, kad šalyje priimtas šariatas.
Redakcija sugalvojo ir dar vieną juoką: šio numerio redaktoriumi, neva, buvo pats pranašas Mahometas.
Dėl šių išdaigų Molotovo kokteiliu buvo padegta „Charlie Hebdo“ būstinė, karikatūristams Charbui, Rissui bei Luzui paskirta policijos apsauga.
„Meilė stipresnė už neapykantą“
Šis užrašas puikavosi ant „Charlie Hebdo“ pirmo puslapio praėjus savaitei po būstinės padegimo 2011 metų lapkritį.
Ant jo – imamas, musulmonų dvasininkas, bučiuojasi su savaitraščio karikatūristu.
Šia karikatūra laikraščio redaktoriai norėjo priminti, kad nepaisant visko, ką jie piešia, jie vis vien tiki šūkiu „mylėkite, o ne kariaukite“. Dauguma „Charlie Hebdo“ karikatūristų brendo septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai šis posakis buvo itin populiarus.
„Neliečiamieji 2“
Ant šio 2012 metais išleisto numerio viršelio žydų ortodoksas veža neįgaliojo vežimėlyje musulmoną.
„Neliečiamieji“ – aliuziją į 2011 metų populiariausią Prancūzijos filmą „Neliečiamieji“, kuriame turtingas paralyžiuotas baltaodis pasamdo juodaodį buvusį kalinį, kuris privalo juo rūpintis.
„Charlie Hebdo“ karikatūra komiška, nes, kaip žinia, žydai bei musulmonai nesutaria.
„Nejuokinga“, – būtent dėl to ir taria piešinyje vaizduojamas musulmonas.
Tiesa, ne tai buvo pati kontraversiškiausia numerio karikatūra.
Kitame puslapyje puikavosi nuogas pranašas Mahometas. Prancūzijos valdžia prašė laikraščio nepublikuoti šio piešinio, bet „Charlie Hebdo“ atsisakė.
Po šio numerio išleidimo Prancūzija, dėl saugumo sumetimų, uždarė konsulatus bei ambasadas 20-yje šalių.
„Mano rankų ten nebuvo“
„Charlie Hebdo“ provokavo pasaulį ir po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų JAV.
Tų pačių metų lapkričio 14-osios numeryje ant pirmo puslapio pavaizduotas tuometinis teroristinės organizacijos „al-Qaeda“ vadas Osama bin Ladenas.
„Mano rankų ten nebuvo“, – karikatūroje taria O.bin Ladenas tarsi džiūgaudamas, kad teroristines atakas šiais laikais galima atlikti bet kur, bet kada ir bet kam.
Kunigai tvirkintojai
„Charlie Hebdo“ mėgdavo pasijuokti ne tik iš pernelyg jautrių musulmonų.
Šis numeris išėjo 2012 metais, pačiame katalikų kunigų pedofilijos skandalo sūkuryje. Joje tuometinis popiežius Benediktas XVI prašo kardinolo nufilmuoti panašių filmų į tuos, kuriuos kuria amerikiečių režisierius Romanas Polanskis.
R.Polanskis jau daugiau nei 30 metų Europoje slapstosi nuo JAV teisėsaugos, mat jis kaltinamas pedofilija. Pasak liudininkų, jis 1977 metais išprievartavo trylikametę mergaitę.
Karikatūra susieti dažni kaltinimai nepilnamečių tvirkinimu R.Polanskiui ir katalikų bažnyčiai.
Katalikų bažnyčios kunigai taip pat vis įsipainioja į panašius skandalus. Popiežiaus Benedikto XVI metais daug šių skandalų iškilo į viešumą.
Vaikų tvirkinimas vyko ir Bavarijos bažnyčiose, kai to Vokietijos regiono kardinolu buvo Benediktas XVI.
„Popiežius peržengė ribas“
Šiame 2012 metais išleistame numeryje popiežius Benediktas vaizduojamas mišių metu su prezervatyvu, o ne eucharistija, rankose.
Popiežius karikatūroje sako, kad prezervatyvas yra „jo kūnas“.
Savaitraštis nusprendė publikuoti šį piešinį po to, kai Benediktas XVI savo knygoje labai dviprasmiškai pasisakė apie tai, kada galima naudotis kontraceptinėmis priemonėmis
Daugelio ekspertų nuomone, Benediktas XVI pritarė kontraceptinių priemonių naudojimui norint sustabdyti ŽIV plėtrą. Tai – didžiulis pokytis, nes prieš tai Bažnyčia pasisakydavo prieš bet kokią kontracepciją.
„Taip burkai viduje!“
Ši karikatūra atsirado ant „Charlie Hebdo“ pirmo puslapio 2010 metais po to, kai Prancūzijos valdžia nusprendė uždrausti burkų nešiojimą viešumoje.
Burka – tai musulmonių naudojamas visą kūną uždengiantis rūbas.
Savaitraštis šį draudimą palaikė, mat jis save dažnai mato, kaip visiško sekuliarizmo gynėją.
Karikatūroje vaizduojama nuoga moteris, kuri dėvi burką „kita puse“ – viduje.
Šalia jos – nuo moters ekspresyvumo parblokštas musulmonas.
„Žudikas vis dar laisvėje“
Tai – paskutiniojo, vakar išleisto „Charlie Hebdo“ numerio viršelis. Jame vaizduojamas Dievas, su kalašnikovu. Taip parodoma, kad religinis fanatizmas, kuris įkvėpė žudynes 2015 metų sausio 7-ąją, vis dar gajus.
Ši karikatūra parodė, jog savaitraštis po visko, ką jam teko patirti, išlieka toks pat provokuojantis ir tiesmukiškas.
Pirmasis šio numerio puslapis jau kelia aistras. Konservatyvūs įvairių religijų žmonės kritikuoja karikatūrą dėl to, jog ja parodoma, kad religija vienareikšmiškai kalta dėl įvairių teroristinių išpuolių.
„Viskas atleista“
Šiuo metu turbūt garsiausias „Charlie Hebdo“ numeris buvo išleistas praėjus savaitei po 2015 metų sausio 7-osios išpuolio, kuomet žuvo didžioji dalis savaitraščio darbuotojų.
Nuo viršelio žvelgė ašarojantis pranašas Mahometas. Jo laikomas užrašas „Je suis Charlie“ – solidarumo su atakos aukomis bei žodžio laisve simbolis.
Virš karikatūros buvo parašyta, kad „viskas atleista“.
Laikraštis išleistas Prancūzijoje rekordiniu 7,95 milijonų egzempliorių tiražu.
Tiesa, dėl pranašo Mahometo vaizdavimo musulmoniškose šalyse įvyko nemažai naujų protestų akcijų.
