„Kai čia sėdžiu ir mes išgirstame lėktuvą, kas šiuo metu dažnai nutinka, iš garso galiu suprasti, ar jis yra virš mūsų – tuo metu jis griaudėja garsiausiai. Jei tai rusų lėktuvas, jis nemėto bombų ten, kur mes esame. Tai jis padaro už dviejų ar trijų kilometrų“, – pasakojo Ramis Jarrah.
Siras pasakojo kaip jis atskiria, kuri vyriausybė atakuoja civilius gyventojus Sirijos Alepo mieste.
Anksčiau tai būdavo savaime aišku, bet viskas pasikeitė. Dabar padangę raižo Rusijos, Sirijos ir koalicijos lėktuvai.
Miestas šalia fronto linijos
Vyras teigė, kad kartą Sirijos lėktuvai praskrido taip žemai, kad žmonės galėjo matyti viduje sėdinčius pilotus.
Rusų lėktuvai skraido kur kas aukščiau ir atrodo kaip kryžiukai ar pliusiukai debesyse.
Jie šaudo iš toli, nes tokiu būdu lengviau išvengti priešlėktuvinių kulkosvaidžių šovinių. Šiuos sovietinės eros ginklus prieš Basharą al-Assadą nusiteikę sukilėliai naudoja numušti sraigtasparnius ir lėktuvus. Kartais jiems pasiseka.
R.Jarrah gyveno karo niokojamoje Sirijos pramoninės srities sostinėje. Čia jis fiksuoja pilietinio karo siaubus atvirai naujienų tarnybai „ANA Press“.
Vyras gimė Kipre ir mokėsi Londone. Pirmą kartą jis išgarsėjo 2011 metais Vakarų televizijos kanaluose, kaip angliškai kalbantis tuo metu dar taikaus judėjimo prieš B.al-Assado diktatūrą
Anksčiau R.Jarrah naudojo slapyvardį Alexanderas Page, tačiau jam jo jau nebereikia. Kaip gi su slapyvardžiu apsisaugosi nuo V.Putino lėktuvų?
Per pastaruosius porą metų vyras keliavo į Siriją ir iš jos. Jis sugrįžo į anksčiau buvusį didžiausią šalies miestą ir ten apsigyveno. Dabar šis miestas yra labai arti fronto linijos tarp B.al-Assado pajėgų ir sukilėlių.
„Už 200 metrų nuo šios vietos, kur aš dabar esu, yra režimo kariai“, – kalbėjo jis.
R.Jarrah sakė, kad dėl šios priežasties Sirijos vaikai dabar yra mokomi butuose, nes jų atviras mokyklas subombardavo Rusija.
Šiose laikinose akademijose labiausiai baiminamasi „dramblių bombų“ – režimo „vietinis“ ginklas „žemė-žemė“, kuris gali iššauti 60 ar 70 kartų per dieną.
Žuvo šimtai civilių
R.Jarrah prieš du mėnesius sugrįžo į Alepą, nes norėjo savo akimis pamatyti kai atrodo rusų kišimasis į Sirijos konfliktą. Ar jo tautiečiai melavo apie siaubingą niokojimą ir tai, kad žuvusių civilių skaičius jau darosi didesnis nei nuo režimo kulkų?
Vis dėlto Maskva tikina, kad atakuoja „Islamo valstybę“ ir kitus „teroristus“, o ne vaisių prekystalius, kepyklas ir ligonines.
Rusijos gynybos ministerija dar turi prisiimti atsakomybę už civilių mirtis ir dažnai neigia, kad bombarduoja vietoves, kuriose daug paprastų žmonių, nors įrodymai diktuoja ką kitą.
Vis dėlto, pasak R.Jarrah, pareiškimai apie tokią rusų daromą žalą yra visiškai teisingi.
„Rusija žudo civilius ir dalyvauja informaciniame kare. Noriu, kad tai žinotų kiekvienas šios planetos gyventojas, nesvarbu, ar jie tai pripažįsta, ar ne“, – tvirtino vyras.
Kiti konflikto stebėtojai taip pat su tuo sutinka. Sirijoje veikiančio žmogaus teisių tinklo duomenimis, nuo rugsėjo 30 dienos iki gruodžio 1 dienos rusų bombos pražudė 570 civilių.
Žmogaus teisių stebėtojas užfiksavo, kad Rusija naudoja kasetines bombas ir tokiu būdu pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo tarybos 2139 rezoliuciją, kurią Maskva padėjo priimti ragindama „nebenaudoti ginklų apgyvendintose srityse.“
Trečiadienį „Amnesty International“ išleido pranešimą, kuriame teigiama, kad organizacija ištyrė šešis atskirus rusų antskrydžius ir patvirtino, kad žuvo 132 žmonės, kurie nebuvo kovotojai.
„Panašu, kad kai kurie Rusijos išpuoliai iš oro buvo nukreipti prieš civilius ar objektus, kuriuose yra civilių. Jie atakavo gyvenamąsias sritis, kuriose nėra jokio akivaizdaus karinio taikinio ir net medicinines įstaigas. Dėl šių išpuolių civiliai mirė ar patyrė sužalojimų“, – teigė Philipas Lutheris, kuris yra „Amnesty International“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktorius.
Atsakydama į tai Rusijos gynybos ministerija pareikalavo atskleisti vietovėje esančius nevyriausybinės organizacijos šaltinius ir pagrasino, kad kitokiu atveju ministerija pati juos suras.
Bombarduoja visą parą
Sirijos-Amerikos aktyvistas Kenanas Rahmanis didžiąją lapkričio dalį praleido Sirijos šiaurės vakaruose esančioje Idlibo srityje, kur taip pat nuolat lyja rusų bombomis.
Jis teigė, kad Maarato an Numano mieste „jie bombardavo vos už pusės kilometro nuo mano buvimo vietos ir užmušė tris vaikus mokykloje. Maarato an Numano gyventojai jau priprato prie sprogmenų prikrautų statinių.“
Tokio tipo sprogmenis mėto Sirijos sraigtasparniai.
„Bet šios bombos galėdavo sunaikinti mažesnį plotą. Rusų bombos sugriauna daugiau pastatų ir sumažina viduje besigūžiančių žmonių šansus išgyventi. Tai tokia pati kolektyvinės bausmės forma. Jei žmonės nori gyventi opozicijos kontroliuojamuose regionuose, tokios yra pasekmės“, – pasakojo K.Rahmanis.
Pastarąsias 10 dienų išpuoliai Alepo mieste tapo itin intensyvūs. Anksčiau šį mėnesį miestą bombarduodavo tris ar keturis kartus per dieną, o dabar net iki 20. Bombos Alepe krenta ir dieną ir naktį.
Tai kita Rusijos karo iš oro ypatybė: B.al-Assado lėktuvai antskrydžius rengdavo tik dienos metu, o rusai nepailsta visą parą.
Be to, rusų lėktuvai atskridę ir numetę bombas nenurūksta tolyn savais keliais. Pasak R.Jarrah, kartais jie keletą kartų sugrįžta ir vėl bombarduoja tą pačią vietą ir dažnai pataiko į taip vadinamos Civilinės gynybos ar Baltųjų šalmų narius, kurie skuba traukti aukas iš griuvėsių po pirmosios atakos.
„ANA Press“ vaizdo medžiagoje užfiksavo, kad tarp jų būna ir moterų bei vaikų.
Karo taktika
Gruodžio 15 dieną Rusijos karo lėktuvai bombardavo vietovę prie centrinės Alepo turgavietės.
„Jei bomba būtų nukritusi dešimt metrų labiau į dešinę, ji būtų pataikiusi tiesiai į turgų ir užmušusi 200-300 ten buvusių žmonių. Atakos nėra tokios tikslios“, – sakė R.Jarrah.
Iš pradžių vyras jautėsi sutrikęs, kodėl rusai rizikuoja nužudyti tiek daug žmonių. Bet tuomet jis prisiėmė B.al-Assado režimo žudymo logiką revoliucijos pradžioje.
„Šauk į vieną žmogų proteste ir jis pabėgs. Tuomet kitą dieną ateis daugiau. Tada jau reiks nušauti penkis žmones, kad pasiektum tą patį tikslą. Rusai nori nužudyt daug žmonių išsyk, kad vėliau netektų žudyti dar daugiau. Turgus yra lyg miesto vena. Jei ją prakirsi – miestas nukraujuos“, – kalbėjo R.Jarrah.
Bet kol kas Alepo gyventojai neketina palikti miesto. Vyras teigė, kad taip yra ne dėlto, kad jie yra patriotai ir bebaimiškai stovi prieš brutalų puolimą.
Taip yra dėl to, kad daugybė jų jau paliko savo namus Sirijos kaimuose ir atvykę į šį miestą apsigyveno apleistuose būstuose bei susikonstravo prekystalius iš išteklių, kurie anksčiau nebuvo jiems pasiekiami.
R.Jarrah sakė, kad čia gimę miestiečiai vis dar gyvena istoriniame Alepo senamiestyje, tačiau „moderniuose“ rajonuose gyvena tik 20 proc. žmonių, kurie yra iš šio miesto.
„Visi likę yra skurdžiausi Sirijos žmonės. Jei jie iš čia išvyks – neturės kur eiti“, – aiškino R.Jarrah.
