Vilniuje su šeima iš giminaitės paveldėtame bute gyvenantis meno kolekcininkas ir ekspertas 56 metų M.Tamoikinas šiomis dienomis yra nusiminęs. Lankytis Ukrainoje jam tapo nesaugu, rašo „Lietuvos rytas“.
Praėjusių metų rugpjūtį Kijevo centre vyrui buvo papurkšta dujų į akis ir ant galvos užmautas maišas. Jis buvo nuvežtas į katerį ir nuplukdytas į jachtą, plūduriuojančią Dniepre.
„Kažin ar būčiau likęs gyvas, jei nebūčiau slapta išsiėmęs dirbtinio žandikaulio ir jo kraštu nenubrūžinęs virvės, kuria buvau pririštas“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo kijevietis.
Karatė juodąjį diržą nešiojantis sportiškas vyras įstengė apgauti sergėtojus – įšokęs į vandenį, jis nėrė po laivu ir ėmė plaukti ne kranto link, o į upės vidurį. M.Tamoikinas plaukė kelis kilometrus iki salos Dniepre. Ten jam padėjo žvejai.
Vyras kelis kartus buvo užpultas ir anksčiau – kai tik ėmė Ukrainos vidaus reikalų ministerijoje pernelyg aktyviai domėtis, kada vertingoji kolekcija bus pasiūlyta visuomenei.
Prieš Maidano įvykius buvusiam Ukrainos premjerui Mykolai Azarovui M.Tamoikinas yra siūlęs kuo greičiau įteisinti bendrą materialių kultūros vertybių klasifikacijos sąvadą, kuriame įvairių specialistų išvados apie objektą būtų pateiktos vienoje sistemoje, o ne išmėtytos po atskirus katalogus.
Specialistas buvo įsitikinęs, kad sisteminė klasifikacija gerokai apsunkintų vertingų meno kūrinių vagystes iš Ukrainos kultūros objektų.
Domėjosi visu pasauliu
Bet spalvingos biografijos M.Tamoikino aktyvumas nepatiko nei ankstesnei valdžiai, nei po Maidano įvykių ją pakeitusiems funkcionieriams.
Jo tėvas Jurijus Tamoikinas dirbo Sovietų Sąjungos geologijos ministro pavaduotoju ir važinėdamas po pasaulį ėmė kaupti meno kūrinius. Juos jis vežė į Vilnių seseriai, ištekėjusiai už lietuvio.
Sūnus Michailas tėvo verslu susidomėjo gerokai vėliau. Iš pradžių jis baigė okeanologijos studijas Kaliningrade ir 1999 metais emigravo į Kanadą. Ten įgijo tarptautinės teisės diplomą, kūrė verslą, bankrutavo.
Vėliau dalyvavo Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) organizuotose ekspedicijose po Afriką. Senegalo universitete jis įgijo filosofijos daktaro laipsnį, tada grįžo į Ukrainą ir Kijevo tarptautiniame verslo universitete gavo materialiosios kultūros vertintojo diplomą.
Vadovavo ekspertų grupei
Prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikais kartu su kitais meno kūrinių ekspertais M.Tamoikinas buvo pakviestas ištirti, ko verta Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Organizuoto nusikalstamumo skyriaus pareigūnų aptikta nelegali meno dirbinių kolekcija.
Ji priklausė privatiems kolekcininkams, kurie buvo įsigiję iš Ukrainos kultūros objektų dingusių paveikslų, ginklų, skulptūrų, aukso dirbinių, buities rykų, knygų, laiškų, senovinių rankraščių.
M.Tamoikinas buvo paskirtas tyrėjų vadovu. Aštuonių ekspertų grupė devynis 2012 metų mėnesius dirbo Nacionalinio Ukrainos banko saugyklose.
Specialistai, kuriuos akylai prižiūrėjo ginkluoti sargybiniai, tyrė, ar meno vertybės iš įvairių istorinių laikotarpių nėra klastotės ir ar jos atitinka įvairių mokslinių institutų pateiktas charakteristikas.
Konsultuotasi ir su specialistais iš Lietuvos – archeologu Vilniaus universiteto profesoriumi Aleksiejumi Luchtanu ir Prano Gudyno restauravimo centro darbuotojais.
Kai įvairialypę meno kolekciją baigta tikrinti, ekspertams buvo prižadėta, kad jie bus pakviesti padėti įrengti ekspoziciją Ukrainos vidaus reikalų ministerijos muziejuje.
Slaptos žymos – pavojingos
„Įvertinę kiekvieną eksponatą, mes pažymėdavome jį specialia žyma. Kad ir kur atsidurtų meno kūrinys, grupės ekspertai galėtų nustatyti, ar jis nėra pavogtas iš kolekcijos, kurią tikrinome“, – pasakojo M.Tamoikinas.
Iš viso ekspertai šitaip užkodavo 2,5 tūkst. kolekcijos eksponatų.
„Dirbome Nacionalinio banko saugyklose akylai prižiūrimi ginkluotos apsaugos ir periodiškai apklausiami tardytojų, kurie tyrė bylą. Kiekvieno eksponato ekspertizės pažymos 2 egzempliorius nešdavau pasirašyti vidaus reikalų ministro pavaduotojui generolui majorui Vasilijui Farinikui.
Vieną egzempliorių įsegdavau į dokumentų segtuvą, o kitą pasilikdavau sau“, – prisipažino M.Tamoikinas.
Per 9 darbo mėnesius buvo surašyta daugiau nei 2 tūkst. pažymų, jos sudarė net 42 tomus.
Savuosius egzempliorius kijevietis saugojo namuose ir dabar nesigaili, kad elgėsi būtent taip.
„Nujaučiau, kad kolekcijos eksponatais gali susidomėti ne tie asmenys, ir norėjau turėti įrodymų, kokios vertybės joje buvo. Dabar paaiškėjo, kad mano nuojauta buvo teisinga“, – sakė M.Tamoikinas.
Pėdsakai išlindo Austrijoje
Prasidėjus Maidano įvykiams daugelyje ministerijų buvo pakeisti darbuotojai. Taip atsitiko ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose įstaigose.
„Buvo labai keista girdėti, kad apie kolekcijos likimą jie nieko nežino ir nekviečia ekspertų toliau ja rūpintis. Ministerijos valdininkai aiškino, kad per Maidano įvykius sudegė archyvas, todėl jie nieko negali mums pasakyti“, – ironizavo M.Tamoikinas.
Galutinai ekspertą pribloškė nuotrauka, kurią jam atsiuntė vienas profesorius ir meno ekspertas iš Austrijos.
„Savo akimis mačiau tą eksponatą Kijeve. Apsirikti buvo neįmanoma: tai buvo dirbinys iš mūsų vertintos kolekcijos“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino specialistas.
Per tą laiką ne vienas kolekciją vertinęs ekspertas patyrė įvairių išpuolių – žmonės buvo stebimi, prie namų jų laukdavo neaiškūs tipai, naktimis skambindavo anonimai.
Išsiuntė į Kanadą 42 tomus
2014 metais vienas pažįstamas milicijos darbuotojas M.Tamoikiną perspėjo: esi sekamas. Kitąsyk namo apsaugininkas įspėjo vyrą, kad lankėsi tardytojas ir prašė paskambinti, kai tik Michailas pasirodys namuose.
Prieš tai buvo sudegintas jo automobilis. M.Tamoikinas nebuvo tikras, ar tai atsitiktinių chuliganų darbas, ar perspėjimas jam, kad visiems laikams užmirštų slaptąją kolekciją.
„Kadangi Vilniuje turiu paveldėtą mirusios tetos butą, naktį susisodinau šeimą į automobilį ir atvežiau į Lietuvą.
Kijeve tapo nesaugu gyventi, o į valdžią atėję funkcionieriai dar labiau korumpuoti nei buvusieji“, – sakė kijevietis.
42 tomus pažymų apie kolekcijos kūrinių vertę iš Vilniaus jis išsiuntė paštu į Kanadą. Ten gyvena du jo sūnūs iš pirmosios santuokos.
Be to, tebeveikia šeimai priklausanti bendrovė „Tamoikins Museum“, rengianti parodas ir prekiaujanti meno dirbiniais.
Trakų muziejuje Tamoikinų bendrovė yra surengusi parodą „Ukrainos auksas nuo skitų iki šių dienų“.
Norėtų gyventi Lietuvoje
Verslą Lietuvoje ir Kanadoje įregistravusio vyriškio likimą dar labiau sukomplikavo Lietuvos sprendimas šalyje leisti nuolat gyventi tik tiems užsienio verslininkams, kurie įstengia įdarbinti tris Lietuvos piliečius.
„Mano verslas – parodų organizavimas ir konsultacijos, bet tam nereikia nuolatinių darbuotojų. Mokėti nuolatinį atlyginimą trims žmonėms nėra lengva, ypač kai jie dirbs tik retsykiais.
Teks vykti į Kanadą, kur jau buvau emigravęs, tačiau tada dar neišmaniau verslo reikalų ir po kelerių metų grįžau.
Mielai gyvenčiau Lietuvoje, bet keliami finansiniai reikalavimai yra per sunkūs.
Vaikai jau lanko čia mokyklą. Labai gaila vėl viską keisti“, – kalbėjo M.Tamoikinas.
Šeima turi prašmatnų butą Kijeve, bet negali jo parduoti, nes įstatymai neleidžia valiutos pervesti į sąskaitas užsienio bankuose.
