Antradienio debatai specialioje EP sesijoje, skirtoje Lenkijai, vietoj planuotos pusantros valandos užtruko dvigubai ilgiau ir neapsiėjo be aštrių kalbų.
B.Szydlo paneigė kaltinimus, kad naujosios Lenkijos vyriausybės priimtos Konstitucinio tribunolo ir visuomeninių žiniasklaidos priemonių įstatymų pataisos yra nedemokratiškos ir riboja opozicijos teises.
Premjerė arba nuleisdavo negirdomis neparankius klausimus, arba kaip mantrą kartojo žodžius, kad demokratijai Lenkijoje nėra grėsmės, opozicija nėra varžoma, o Lenkijos valdžia gerbia ES nuostatas.
Pasibaigus diskusijoms premjerės kolegos iš šalį valdančios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) Varšuvoje paskelbė, jog debatų nugalėtoja tapo B.Szydlo, neva užčiaupusi kritikus iš EP.
Bet vietos apžvalgininkai, nors ir pripažįstantys, kad B.Szydlo buvo labai gerai pasiruošusi diskusijoms, vis dėlto teigia, jog savo teisumu oponentų ji neįtikino.
Varšuvos spauda primena, kad tai buvo tik pirmas diskusijų etapas, o EP kovo mėnesį planuoja priimti Lenkijos valdžiai nepalankią rezoliuciją.
Ir kritika, ir palaikymas
Debatai buvo emocingi, tačiau ne patys audringiausi iš vykusių EP. Tie, kurie stebėjo diskusijas televizijos ekranuose arba klausėsi radijo transliacijos, galėjo susidaryti klaidingą nuomonę, jog dauguma europarlamentarų palaiko Lenkijos valdžią.
Tai turbūt lėmė EP nuostata, kad per debatus gali savo nuomonę išsakyti po vieną frakcijos atstovą.
Tad nors TTP kritikavo visų didžiųjų frakcijų atstovai, Lenkijos valdžios veiksmus gausiau ir aktyviau parėmė mažųjų frakcijų pasiuntiniai. O jų nuomonė EP reiškia nedaug.
Centro dešiniųjų Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkas ispanas Estebanas Gonzalesas Ponsas pareiškė, kad TTP gali keisti įstatymus, tačiau negali kėsintis į ES vertybes.
Liberalų lyderis Guy Verhofstadtas ragino B.Szydlo nevesti Lenkijos į Rytus ir nepadėti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui skaidyti ES, o žaliųjų atstovė Rebecca Harms perspėjo, kad Lenkijos valdžia gali pavirsti diktatūra.
Tuo metu Varšuvą ryžtingai gynė Europos konservatorių ir reformistų frakcija, prie kurios priklauso ir TTP. Frakcijos lyderis britas Syedas Kamallas ragino leisti Lenkijai pačiai spręsti savo reikalus ir įžeidžiančiu pavadino Lenkijos ir Rusijos valdžių palyginimą.
Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ atstovas Jeanas Lucas Schaffhauseris ir Čekijos konservatorius Petras Machas irgi skandalingu pavadino EP siekį kištis į Lenkijos vidaus reikalus.
O labiausiai EP lyderius kritikavo, žinoma, TTP atstovas Ryszardas Legiutka. Jis apkaltino EP taikant dvejopus stadartus, nes esą vienos šalys ir partijos turi daugiau, kitos – mažiau teisių, o TTP neva kritikuojama dėl siekio vykdyti savarankišką politiką.
Galiausiai EP vadovus savotiškai pribloškė lenkas Januszas Korwinas-Mikke, pareiškęs, kad dabartinė diskusija liudija, jog Bendriją reikia išardyti, nes demokratija yra bloga visuomeninė sistema.
Opoziciją kaltina pasyvumu
Pačioje Lenkijoje politinė interneto svetainė „naTemat“ pareiškė, kad B.Szydlo Briuselyje tikrai nebuvo gėdingai sutriuškinta, o namo grįžta su nugalėtojo laurais.
Liberalių pažiūrų portalas dėl to apkaltino opozicinę Piliečių platformos partiją (PPP), kurios atstovai EP nesugebėjo pasmerkti melagingų B.Szydlo teiginių.
PPP laikinasis lyderis Grzegorzas Schetyna teisinosi, esą partijos kolegos EP norėjo išvengti TTP kaltinimų, kad siekia juodinti savo gimtosios šalies valdžią, ir paprašė PPP vardu kalbėti kitų šalių atstovus. O pastarieji esą nesugebėjo atskleisti B.Szydlo manipuliacijų ir tenkinosi abstrakčia kritika.
Kalbėti debatuose nepanoro ir Vokietijos politikai.
Jie įžvelgė galimybę TTP gauti progą sutrimituoti, esą diskusijas EP sukėlė Lenkijos neklusnumu nepatenkinta Vokietija.
Tad dviejų didžiausių EP frakcijų – dešiniosios Europos liaudies partijos bei kairiojo Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso – vardu nuomonę išsakė ne šių frakcijų lyderiai vokiečiai, o ispanas ir olandas.
Vokietijos politikai nutarė nesikišti reaguodami į Lenkijos teisingumo ministro Zbigniewo Ziobros provokuojantį laišką ES energetikos komisarui Güntheriui Oettingeriui.
Ministras įsižeidė dėl komisaro žodžių, pasakytų vienam Vokietijos dienraščiui, esą Europos Komisija turėtų taikyti Lenkijai specialų kontrolės mechanizmą, leidžiantį patikrinti, ar laikomasi teisės normų.
Užuot dalykiškai atsakęs į kaltinimus teisės normų nesilaikymu, Z.Ziobra pareiškė, kad jis, su naciais kovojusio lenko anūkas, negali nesipiktinti vokiečių pamokslavimu. Pastarieji esą neturi tam moralinės teisės.
Atsivežė ir demonstrantų
Siekdama palengvinti B.Szydlo misiją, TTP į Briuselį nusiuntė kelis autobusus protestuotojų, kurie prie EP rūmų pasirodė su plakatais, raginančiais nesikišti į Lenkijos vidaus reikalus.
Be to, debatų išvakarėse Briuselyje apsilankė Lenkijos prezidentas, TTP garbės narys Andrzejus Duda, kuris įrodinėjo, kad Lenkijos vyriausybė nepažeidžia demokratijos principų.
Galiausiai pirmadienį europarlamentarams buvo įteiktas B.Szydlo laiškas, rašytas penkiomis kalbomis. Premjerė laiške tvirtino, kad Lenkijos vyriausybė ne varžo žiniasklaidos ir Konstitucinio tribunolo darbą, o taiso ankstesnės valdžios klaidas.
Prieš debatus B.Szydlo dar ir susitiko su EP dirbančiais lenkais ir bandė įkalbėti juos vieningai ginti Lenkiją nuo užsieniečių kritikos.
Opozicinių partijų atstovai išjuokė tokį siūlymą ir pareiškė, kad negali prisiimti atsakomybės už TTP vykdomą politiką. Bet jie pažadėjo susilaikyti nuo viešos kritikos, o tai Varšuvos žiniasklaida pavadino taktine klaida.
PPP atstovas, buvęs eurokomisaras Januszas Lewandowskis pripažino, kad Briuselyje buvo kritikuojama ne Lenkija, o ją valdanti TTP. Tad reikėjo drąsiau kalbėti apie autoritarines tendencijas.
