Amerikiečiai asmenį, kuris pakeis aštuonerius metus Baltuosiuose rūmuose praleidusį prezidentą Baracką Obamą, sužinos tik lapkričio pradžioje.
Bet jau pirmąją vasario dieną, pirmadienį, Ajovos demokratai ir respublikonai nuspręs, kas atstovaus jų partijoms rinkimuose.
Pirminiai rinkimai atsakys į daug klausimų.
Iki šiol vienintelis rodiklis, kuriuo galėjo kliautis ateitį prognozuojantys amerikiečiai, buvo visuomenės nuomonės apklausos.
Tačiau nuo kitos savaitės pradės aiškėti, ar favoritais laikyti politikai išlaikys lyderių pozicijas ir prasidėjus tikram balsavimui.
Nesprogęs sėkmės burbulas
Vienas tokių respublikonų – verslo magnatas Donaldas Trumpas.
Vos paskelbęs apie savo kandidatavimą jis šovė į populiarumo viršūnę, nuo kurios jo negalėjo nustumti net ir pareiškimai, kurie bet kurį kitą politiką būtų seniai palaidoję. Savo neliečiamumą jaučia ir pats milijardierius.
„Galėčiau atsistoti vidury Penktojo aveniu (Niujorke. – Red.) ir ką nors nušauti, bet vis tiek neprarasčiau nė vieno rinkėjo. Rimtai, tai neįtikėtina!“ – prieš savaitę gyrėsi D.Trumpas.
Daugeliui kitų respublikonų vis dar neužgesusi, o galbūt ir toliau ryškiai spindėsianti D.Trumpo žvaigždė kelia nerimą.
Jo varžovai baiminasi, kad tokiu atveju, jei D.Trumpas liepos mėnesį būtų pasirinktas visos Respublikonų partijos atstovu rinkimuose, demokratams atsivertų tiesus kelias į pergalę.
Mat D.Trumpo galimybės nugalėti kovojant su pagrindine demokratų favorite Hillary Clinton nėra tokios nuostabios.
Visose apklausose paprašius pasirinkti tarp šių dviejų kandidatų vidutiniškai 2,7 proc. pirmauja buvusi JAV valstybės sekretorė.
Tačiau Respublikonų partijos stovykloje milijardierius tiesiog karaliauja. Naujausių visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, D.Trumpas vidutiniškai 17 proc. lenkia kitą artimiausią partijos kandidatą.
Ekspertai jau nuo vasaros nuolat žada, kad D.Trumpo žvaigždė blykstelės tik kampanijos pradžioje, o vėliau užges. Bet jau kelis mėnesius jie vis dar to nesulaukė.
Vis dėlto D.Trumpo sėkmė kol kas matuojama tik visuomenės nuomonės apklausomis.
Ajovos valstijoje jį remia keli įtakingi evangelistai, bet kol kas nė vienas rinkėjas dar nespėjo atsakyti į klausimą, ar tikrai milijardieriui pavyks „vėl paversti Ameriką didžia“ – taip skelbia jo kampanijos šūkis.
Sąmyšis respublikonų štabe
Be D.Trumpo, dėl Ajovos rinkėjų simpatijų kausis dar net dešimt respublikonų.
Šiame chaotiškame ansamblyje geriausios galimybės šiuo metu yra žadamos Tedui Cruzui.
Teksaso valstijai Senate atstovaujantis politikas gali pasigirti neblogais reitingais, nemažai rinkėjų turėtų pritraukti ir jo uolus krikščioniškas požiūris į politiką Ajovoje.
T.Cruzas iki šiol vengė stoti į atvirą žodžių dvikovą su aršiausiu savo konkurentu.
Tačiau D.Trumpas jį dažnai kaltino nervingumu ir kėlė abejones, ar Kanadoje gimęs meksikiečių kilmės politikas iš viso gali tapti prezidentu.
Nekilnojamojo turto magnatui taip pat užkliuvo ir tai, kad T.Cruzas tik 2014 metais atsisakė savo antrosios – Kanados – pilietybės.
„Atėjo laikas jam arba susitvarkyti su problema, kurią sukelia faktas, kad jis yra gimęs Kanadoje ir buvo Kanados pilietis, arba pasitraukti iš rinkimų“, – įprastu sau tiesmuku stiliumi socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D.Trumpas.
Tačiau T.Cruzas rinkėjams ramiai paaiškino, kad jo motina yra amerikietė, tad jis pagal įstatymus turi teisę tapti JAV prezidentu.
Aišku, yra ne tik D.Trumpas ir T.Cruzas.
Antai respublikonų „juoduoju arkliuku“ vadinamas Marco Rubio likus mažiau nei dviem savaitėms iki pirminių rinkimų sulaukė palaikymo iš įtakingiausio valstijos dienraščio „Des Moines Register“.
Laikraštis yra vertinamas kaip rimtas pergalės pranašas, nes nuo 1996 metų visi leidinio paramą gavę respublikonai vėliau iškovodavo ir partijos kandidato rinkimuose nominaciją.
Viliojo gera sveikata
Pirmadienio vakaras Ajovoje turėtų būti įdomus ir demokratų stovykloje.
Mat visoje šalyje tvirtai pirmaujančiai H.Clinton čia ant kulnų lipa Vermontui atstovaujantis senatorius Bernie Sandersas.
Žilas socialistu savęs nebijantis pavadinti jaunimo numylėtinis Ajovoje nuo buvusios pirmosios JAV ponios vidutiniškai apklausose atsiliko vos mažiau nei 1 proc.
O mažytėje Naujojo Hampšyro valstijoje, kurioje po savaitės vyks antri pirminiai JAV prezidento rinkimai, jis spėjo H.Clinton ir aplenkti.
Tiesa, Ajovoje rinkėjai galės savo balsą atiduoti ir trečiajam Demokratų partijos atstovui.
Bet Martino O’Malley pavardė žiniasklaidoje linksniuojama retai, o ir jo palaikymas šalyje nesiekia nė dviejų procentų.
Tačiau jis, kaip ir kiti du demokratų kandidatai, paskutinę savaitę praleido klajodami po visą Ajovos valstiją ir bandydami į savo pusę palenkti kuo daugiau rinkėjų.
O 74 metų B.Sandersas, kuris sėkmės atveju taptų vyriausiu išrinktu JAV prezidentu, nusprendė nuraminti susirūpinusius savo sveikatos būkle.
Per pirmadienį Ajovoje surengtus demokratų debatus Vermonto atstovas Senate prisiminė, kad jo pradinės mokyklos krepšinio komanda laimėjo Bruklino rajono čempionatą, o jis pats kadaise užėmė trečiąją vietą Niujorke organizuotose vienos mylios bėgimo lenktynėse.
„Buvau labai geras ilgų distancijų bėgikas. Ne puikus, bet tikrai geras“, – apie savo sporto laimėjimus prabilo B.Sandersas.
Kol kas sunku nuspręsti, ar šie jo žodžiai įtikins Ajovos gyventojus pasirinkti gana radikaliu kairuoliu vadinamą demokratą.
Todėl kol kas dar neįmanoma prognozuoti, kuris iš šių politikų sėkmingai pradės pirminių rinkimų maratoną per visas JAV valstijas.
Kalta rinkimų sistema
Tačiau net ir pergalė Ajovoje gali nieko nereikšti. Čia pirmuosiuose rinkimuose nugalėję politikai per ankstesnius JAV prezidento rinkimus dažnai vėliau neiškovodavo partijos nominacijos.
Be to, svarbi ir klampoka pirminių rinkimų sistema. Tokiose valstijose kaip Ajova visuotinio balsavimo, kuriame biuletenis yra tiesiog įmetamas į balsadėžę, nėra: užsiregistravę vienos iš dviejų didžiųjų partijų rinkėjai tiesiog susirenka diskutuoti.
Tokia amerikietiška demokratija Ajovą užvaldys jau poryt. Aktyviausi rinkėjai kelioms valandoms ginčų susės daugiau nei 1,7 tūkst. vietų visoje valstijoje – bibliotekose, bažnyčiose, kavinėse.
Visa bėda – niekas nežino, kiek žmonių susirinks pareikšti nuomonės dėl mėgstamiausio savo partijos kandidato.
„Ajovos pirminiai rinkimai yra nenuspėjami, nes jų rezultatas labai priklauso nuo rinkimuose dalyvaujančių žmonių“, – sakė Amerikos universiteto politikos istorikas Allanas Lichtmanas.
O žmonių į rinkimų debatus snieguotą žiemos vakarą susirenka ne tiek ir daug. Mat pastangų reikia kur kas daugiau – būtina dalyvauti diskusijose. Tiesiog biuletenyje padėti kryžiuką neužtenka.
Pavyzdžiui, 2012 metais pirminiuose rinkimuose dalyvavo tiktai vos daugiau negu penktadalis Ajovos gyventojų. Ši mažuma – karščiausiai politika besidomintys piliečiai, o tai atsispindi ir rinkimų rezultatuose.
Įprasta, kad Ajovoje laimi kraštutinių pažiūrų konservatoriams įtinkantis krikščionis respublikonas. Nuosaikesni politikai čia dėmesio sulaukia mažiau.
Religingas ir daugiausia iš baltaodžių sudarytas valstijos elektoratas dažnai kritikuojamas ir dėl to, kad neatspindi visos šalies gyventojų sudėties.
Ajova – tik pirma stotelė, tad ir balsavimo šioje valstijoje rezultatai nepateiks tokių aiškių išvadų.
Rinkimų traukinys įsibėgės po truputį, o pati įdomiausia bus pirmoji pavasario diena.
Ji dar vadinama Superantradieniu, nes tądien pirminiai rinkimai vyks net 14 valstijų.
Vis daugiau valstijų išdalinus savo balsus, ryškės ir galimos didžiųjų partijų kandidatūros.
Tad kai kurie kandidatai, pavyzdžiui, Jebas Bushas, net nesivargina rengti atkaklios kampanijos Ajovoje.
Akivaizdu: nors pirminiai rinkimai prasidės jau poryt Ajovoje, patikimų ir ne vien į skirtingas puses rodančių visuomenės nuomonės apklausų rezultatų teks palaukti iki vėlyvo pavasario.
Rinkimų sistema – sudėtingesnė nei Europoje
* JAV rinkimai prasideda nuo pirminių rinkimų, kurie vyksta atskirai kiekvienoje valstijoje. Jie būna dviejų tipų: kai valstijos favoritas iškeliamas tos valstijos partijos – Respublikonų ar Demokratų – narių susirinkimo metu („caucus“) ir kai kandidatas tos valstijos gyventojų išrenkamas slaptu visuotiniu balsavimu metant biuletenius į urnas („primary“).
* Vėliau išrinkti valstijų atstovai dėl visos partijos kandidato rinkimuose sprendžia visuotiniame partijos suvažiavime. Tiek demokratai, tiek respublikonai galutinę kandidato nominaciją patvirtins liepos mėnesį vyksiančiuose suvažiavimuose.
* Galutinai balsuojama lapkričio 4 dieną (nuotr.), tačiau ir tada rinkimai neprimena bendros šalies sistemos – už prezidentą kiekviena valstija balsuoja atskirai, o vėliau šie rezultatai sudedami.
* Amerikiečiai balsuoja už prezidentą, bet jį išrenka rinkimų kolegijos nariai, kurių skaičius yra lygus atitinkamos valstijos senatorių ir atstovų Kongrese skaičiui.
* Dėl to daugiausia gyventojų turinti Kalifornijos valstija turi 55 kolegijos balsus, o mažosios Delavero ar Aliaskos valstijos – vos po tris balsus. Iš viso rinkikų kolegiją sudaro 538 atstovai, tad prezidentu tampa kandidatas, surinkęs mažiausiai 270 šių rinkėjų balsų.
* Teoriškai rinkikų kolegija neprivalo balsuoti už tą kandidatą, kuriam rinkėjai savo valstijoje atidavė daugiausia balsų, tačiau taip įvyksta bene kaskart.
