Baltieji rūmai planuoja kreiptis į Kongresą, kad šis skirtų daugiau negu 3,4 mlrd. dolerių (apie 3,12 mlrd. eurų) karinėms išlaidoms Europoje finansuoti, įskaitant papildomos ginkluotės ir įrangos dislokavimą, pirmadienį laikraštis citavo kelis neįvardytus pareigūnus. Tokiu atveju tam regionui skiriama JAV gynybos biudžeto dalis padidėtų beveik keturis kartus: dabartiniame biudžete ši eilutė sudaro 789 mln. dolerių (725 mln. eurų).
Papildomą ginkluotę ir įrangą naudotų JAV ir kitų NATO šalių pajėgos, siekiant užtikrinti, kad Aljansas galėtų tame regione nuolat laikyti visiškai sukomplektuota šarvuotąją kovinę brigadą, pridūrė „The New York Times“.
Administracijos pareigūnai sakė, kad papildomos NATO pajėgos turėtų tapti signalu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad Vakarų šalys vis dar labai įtariai vertina jo planus tame regione, nors separatistinis konfliktas Ukrainoje pastaruoju metu aprimo.
„Tai nėra atsakas į kažką, kas įvyko praeitą antradienį, – sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas. – Tai ilgalaikis atsakas į pasikeitusią saugomo aplinką Europoje. Tai atspindi naują padėtį, kurioje Rusija tapo keblesne veikėja.“
Kol kas neaišku, kaip Rusija gali reaguoti į pastangas sustiprinti NATO karinį dalyvavimą savo rytiniame sparne. Po to, kai praeitais metais buvo pasirašyta Ukrainos paliaubų sutartis, V.Putino vyriausybė stengėsi sumažinti įtampą su Vakarų valstybėmis. Pasak pareigūnų, Rusija siekia, kad JAV ir Europos Sąjungos šalys atšauktų ekonomines sankcijas, todėl tikėtina, kad Maskva nebus linkusi eskaluoti įtampos dėl naujų NATO karinių įsipareigojimų.
Tačiau nepriklausomi analitikai buvo nustebinti planuojamo karinio finansavimo Europoje padidinimo masto. Kai kurie ekspertai sakė, kad toks Vašingtono žingsnis neabejotinai užrūstins Rusiją.
„The New York Times“ citavo Pentagono pareigūnus, kurie sakė, kad karinė įranga ir papildomos pajėgos gali būti dislokuotos Vengrijoje, Rumunijoje ir Baltijos šalyse.
Nors Europai skirtą karinį finansavimą planuojama reikšmingai padidinti, administracija siūlo tas lėšas skirti iš atskiros programos, kuri taip pat turėtų finansuoti operacijas konflikto krečiamoje Sirijoje ir Irake bei tolesnį Amerikos karinį dalyvavimą Afganistane. Tikėtina, kad tai reiškia, jog šis Baltųjų rūmų prašymas yra vienkartinis ir kad tos priemonės nebūtinai bus vykdomos po 2017 metų, sakė pareigūnai.
„Tai būdas apeiti biudžeto apribojimus“, kuriuos Kongresas yra nustatęs Pentagonui, sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Toddas Harrisonas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad tokie žingsniai galbūt nepadės padrąsinti NATO sąjungininkių Rytų Europoje, nes sprendimus dėl tolesnių karinių išlaidų Europoje turės priimti nauja JAV administracija, kai šių metų pabaigoje bus išrinktas naujas prezidentas.
„Jeigu norite padrąsinti mūsų sąjungininkus Europoje, reikia parodyti, kad turite planą ateičiai“, – sakė T.Harrisonas.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas Josephas Dunfordas prieš dvi savaites dalyvavo NATO gynybos pasitarime Briuselyje, kuriame Rytų Europos šalys dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos. Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai prašė, kad Amerika pasiųstų aiškią žinią, jog NATO vykdo savo gynybos įsipareigojimus šiame regione, sakė pareigūnai.
„Tai yra žinia, kad mes matome, ką jie (Rusija) yra pajėgūs padaryti ir ką nusiteikusi daryti jų politinė vadovybė“, – „The New York Times“ citavo kitą aukštą JAV administracijos pareigūną.
