Baltieji rūmai planuoja kreiptis į Kongresą, kad šis skirtų
daugiau negu 3,4 mlrd. dolerių (apie 3,12 mlrd. eurų) karinėms
išlaidoms Europoje finansuoti, įskaitant papildomos ginkluotės ir
įrangos dislokavimą, pirmadienį laikraštis citavo kelis
neįvardytus pareigūnus. Tokiu atveju tam regionui skiriama JAV
gynybos biudžeto dalis padidėtų beveik keturis kartus: dabartiniame
biudžete ši eilutė sudaro 789 mln. dolerių (725 mln. eurų).
Papildomą ginkluotę ir įrangą naudotų JAV ir kitų NATO
šalių pajėgos, siekiant užtikrinti, kad Aljansas galėtų tame
regione nuolat laikyti visiškai sukomplektuota šarvuotąją kovinę
brigadą, pridūrė „The New York Times“.
Administracijos pareigūnai sakė, kad papildomos NATO pajėgos
turėtų tapti signalu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad
Vakarų šalys vis dar labai įtariai vertina jo planus tame regione,
nors separatistinis konfliktas Ukrainoje pastaruoju metu aprimo.
„Tai nėra atsakas į kažką, kas įvyko praeitą antradienį,
– sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas. – Tai
ilgalaikis atsakas į pasikeitusią saugomo aplinką Europoje. Tai
atspindi naują padėtį, kurioje Rusija tapo keblesne veikėja.“
Kol kas neaišku, kaip Rusija gali reaguoti į pastangas
sustiprinti NATO karinį dalyvavimą savo rytiniame sparne. Po to, kai
praeitais metais buvo pasirašyta Ukrainos paliaubų sutartis,
V.Putino vyriausybė stengėsi sumažinti įtampą su Vakarų
valstybėmis. Pasak pareigūnų, Rusija siekia, kad JAV ir Europos
Sąjungos šalys atšauktų ekonomines sankcijas, todėl tikėtina,
kad Maskva nebus linkusi eskaluoti įtampos dėl naujų NATO karinių
įsipareigojimų.
Tačiau nepriklausomi analitikai buvo nustebinti planuojamo
karinio finansavimo Europoje padidinimo masto. Kai kurie ekspertai
sakė, kad toks Vašingtono žingsnis neabejotinai užrūstins
Rusiją.
„The New York Times“ citavo Pentagono pareigūnus, kurie
sakė, kad karinė įranga ir papildomos pajėgos gali būti
dislokuotos Vengrijoje, Rumunijoje ir Baltijos šalyse.
Nors Europai skirtą karinį finansavimą planuojama reikšmingai
padidinti, administracija siūlo tas lėšas skirti iš atskiros
programos, kuri taip pat turėtų finansuoti operacijas konflikto
krečiamoje Sirijoje ir Irake bei tolesnį Amerikos karinį
dalyvavimą Afganistane. Tikėtina, kad tai reiškia, jog šis
Baltųjų rūmų prašymas yra vienkartinis ir kad tos priemonės
nebūtinai bus vykdomos po 2017 metų, sakė pareigūnai.
„Tai būdas apeiti biudžeto apribojimus“, kuriuos Kongresas
yra nustatęs Pentagonui, sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių
ir tarptautinių studijų centro ekspertas Toddas Harrisonas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad tokie žingsniai galbūt nepadės
padrąsinti NATO sąjungininkių Rytų Europoje, nes sprendimus dėl
tolesnių karinių išlaidų Europoje turės priimti nauja JAV
administracija, kai šių metų pabaigoje bus išrinktas naujas
prezidentas.
„Jeigu norite padrąsinti mūsų sąjungininkus Europoje, reikia
parodyti, kad turite planą ateičiai“, – sakė T.Harrisonas.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas Josephas
Dunfordas prieš dvi savaites dalyvavo NATO
gynybos pasitarime Briuselyje, kuriame Rytų Europos šalys dar kartą
išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos. Estijos, Latvijos ir Lietuvos
atstovai prašė, kad Amerika pasiųstų aiškią žinią, jog NATO
vykdo savo gynybos įsipareigojimus šiame regione, sakė pareigūnai.
„Tai yra žinia, kad mes matome, ką jie (Rusija) yra pajėgūs
padaryti ir ką nusiteikusi daryti jų politinė vadovybė“, –
„The New York Times“ citavo kitą aukštą JAV administracijos
pareigūną.