Psichoanalitikas Hansas Joachimas Maazas turi neįprastą paaiškinimą: esą A.Merkel, kaip ir daugeliui galingųjų, būdingas savęs pervertinimas, tai suteikia jai atsparumo kritikai.
Šis specialistas išgarsėjo 1990 m., kai paskelbė Rytų Vokietijos psichogramą pavadinimu „Jausmų sankaupa“, kur apie šalyje vyravusį auklėjimo principą rašė taip: „Ašaros būdavo išjuokiamos, užgniaužiamos arba užmaskuojamos linksmumu.“
A.Merkel atveju H.J.Maazas daro nerimą keliančią išvadą – esą jos politika visiškai iracionali. Įtakingiausia pasaulio moteris greičiausiai nebepripažįsta jokios kritikos, o nelankstus kanclerės elgesys atsiskleidžia tiek jos kalbose, tiek kūno laikysenoje.
Vengė sudėtingų sprendimų
Kalbėdamas su „The Huffington Post Deutschland“ psichoanalitikas netgi pareiškė manantis, kad A.Merkel gali kelti pavojų Vokietijai.
– Jau praėjusį spalį kalbėjote, kad A.Merkel paliko visos gerosios dvasios. Bet nuo to laiko pabėgėlių krizė nepaprastai paaštrėjo. Kokia dabar jūsų nuomonė?
– Viskas dar blogiau. Kanclerės elgseną pavadinčiau visiškai neracionalia, nes ji neatsižvelgia į realius sunkumus, atsiradusius dėl pabėgėlių krizės.
Pernelyg dideli reikalavimai įstaigoms, izoliacija Europoje, visuomenės susiskaldymas, jos partijos kolegų kritika – visa tai jai, regis, nerūpi. Ji tvirtai, tiesiog užsispyrusi laikosi savo pozicijos.
A.Merkel elgiasi iracionaliai, neišmintingai, neįžvalgiai – tarsi būtų praradusi ryšį su realybe.
– Kaip tai paaiškintumėte?
– A.Merkel priklauso žmogaus, kuris giriamas ir keliamas į padanges, tipui. O jos pagrindinė problema – narcisizmas.
– Ką tai reiškia?
– A.Merkel ilgą laiką buvo vadinama įtakingiausia pasaulio moterimi. Jos partija ja žavėjosi, nes ji išdrįso protestuoti prieš Helmutą Kohlį.
Ji buvo vadinama Tautos Motina. Kai kurie norėjo, kad jai būtų skirta Nobelio taikos premija.
Visi šie vertinimai nėra pagrįsti tikra stiprybe ar A.Merkel kompetencija. Jai ilgą laiką neteko priimti jokių sudėtingų sprendimų. Ji niekada nebuvo lyderė, ji visada reagavo, o ne veikė. Tai byloja apie netvirtumą, nepasitikėjimą savimi ir savivertės stygių.
Bet problema dar ir tai, kad ir A.Merkel mano, jog ji yra įtakingiausia pasaulio moteris. Dėl šio dirbtinai išpūsto savęs vertinimo atsiranda užsispyręs elgesys – kaip per šią pabėgėlių krizę.
Nemato, kad padėtis pasikeitė?
– Kodėl manote, kad pagyros apsuko A.Merkel galvą?
– Dėl to, kad ji priima emocinius sprendimus, nors to nedarė daug metų. Ir už tai vokiečiai ją mylėjo.
Jos pirmasis emocinis sprendimas: atsisakyti branduolinės energijos po Fukušimos atominės elektrinės avarijos – ji žinojo, kad ją palaikys didžioji piliečių dalis.
Antrasis emocinis sprendimas – sienų atidarymas pabėgėliams pernai rudenį. Visas pasaulis tai vertino kaip žmogišką gestą. Bet nebuvo apgalvota, kokios vėliau bus šio sprendimo pasekmės.
Šiais dviem įvykiais ji dar labiau įsisąmonino savo pervertinimą. Žinoma, situacija visiškai pasikeitė, bet to ji veikiausiai nebemato.
– Taigi ji nemato realaus gyvenimo. Ar tai negalėtų vėl pasikeisti?
– Nemanau. Narcisizmo problema dažniausiai turi negražių pasekmių. Žmonės, turintys menkavertiškumo kompleksą ir nepasitikintys savimi, dažnai užsimoja atlikti pernelyg didelius darbus, kad pelnytų sėkmę ir pripažinimą. Jei po to tai kiti pripažįsta, tikslas pasiektas.
Problemų atsiranda, kai pripažinimo staiga nebelieka ir pasipila kritika, – kaip dabar A.Merkel atveju. Žinome ir pramogų verslo žvaigždžių, kurioms panašiai nutiko. Tada užklumpa vienišumas, galbūt alkoholizmas, pakrinka psichika.
– Ar tokį pavojų įžvelgiate ir A.Merkel?
– Taip, kodėl jai turėtų būti kitaip nei daugeliui kitų svarbias pozicijas užimančių žmonių? Dabartinėje situacijoje iš tikrųjų reikia būgštauti dėl psichinio ar psichosomatinio sutrikimo.
Narcizai nepripažįsta klaidų
– Ar A.Merkel dvasinį gyvenimą atspindi ir jos kūno kalba?
– A.Merkel rankų ir pirštų laikymo būdą viešumoje (vadinamąjį A.Merkel rombą. – Red.) laikau nepasitikėjimo savimi, netvirtumo ženklu. Ji laiko pirštus tvirtai sudėjusi, bet šis gestas sustingęs.
Rombas – nelankstus judesys. Įtakingiausia pasaulio moteris negali rodyti netvirtumo, nepasitikėjimo savimi.
– Aišku, A.Merkel savo politikos kurso veikiausiai nepakeis. Ar dabartinę padėtį ir A.Merkel narcisizmą dėl to laikote pavojingu Vokietijai?
– Taip, toks elgesys pavojingas, nes labai prisideda prie visuomenės skaldymo.
A.Merkel laikosi pozicijos, kuriai pritaria vis mažiau piliečių.
– Ar manote, kad A.Merkel galiausiai atsisakys savo pozicijos ar savo noru pasitrauks iš kanclerio pareigų?
– Nemanau taip. Gal palyginimas per griežtas, bet man A.Merkel primena buvusį Rytų Vokietijos vadovą Erichą Honeckerį, kai jis lipa į lėktuvą, skrendantį į Čilę, ir atsisveikina pakeltu į viršų kumščiu.
Prisipažinti suklydus reiškia suabejoti ankstesniu gyvenimu. Taip pasielgti narcizai negali.
„The Huffington Post Deutschland“ ir „Lietuvos rytas“ inf.
