Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriui Philipui Hammondui užkliuvo sunkiai paaiškinami Rusijos veiksmai Sirijoje.
Nors iki šiol apie tai, kad rusai ten ne kovoja su grupuote „Islamo valstybe“, o bando sutriuškinti opoziciją, daugiau kalbėjo analitikai, Ph.Hammondas dabar tiesiai pareiškė, jog Rusija siekia sukurti alavitų mini valstybę, kurios vadovu liktų Basharas al-Assadas.
Negana to, užsienio reikalų sekretorius atmetė rusų priekaištus dėl „pavojingos dezinformacijos“ ir pridūrė, kad viskam yra ribos – Maskva negali taip ilgai apsimetinėti taikdare, o iš tiesų bombarduoti B.al-Assado oponentus.
„Ar Rusijai tikrai svarbus taikos procesas, ar ji tiktai naudojasi tuo procesu kaip figos lapeliu bandydama iškovoti B.al-Assadui karinę pergalę, kuri leistų Sirijos šiaurės vakaruose sukurti alavitų mini valstybę?“ – klausė Ph.Hammondas.
Jo komentarai rodo ne tik tai, kad Vakarų sostinėse į Rusijos karinę intervenciją žiūrima su vis didesne neviltimi.
Akivaizdu, kad bent jau Londone, o greičiausiai ir JAV, Maskvos oficialiai skelbiami operacijų Sirijoje tikslai vertinami blaiviai.
„Rusai negali sėdėti prie derybų stalo ir vaidinti politinio krizės sprendimo rėmėjų, o tuo pat metu bombarduoti žmones“, – aiškino Ph.Hammondas.
Rengti antskrydžius Sirijoje Vladimiras Putinas įsakė pernai rugsėjį ir iš karto pradėjo labiau sektis B.al-Assado pajėgoms.
Prieš tai sukilėliai jau buvo priartėję prie pagrindinių režimo tvirtovių šalies vakaruose.
Alavitų mažuma Sirijos kontrolę sutvirtino 1970 metais, kai po B.al-Assado tėvo Hafezo surengto perversmo sunitų dauguma buvo nustumta į paraštes. Visą valdžios ir saugumo aparatą sudarė alavitai.
Pagrindinė Sirijos sąjungininkė Rusija tokiais britų priekaištais negali būti patenkinta, nes ekonominės krizės prispausta šalis siekia, kad Vakarai atšauktų sankcijas. Jos Maskvai taikomos dėl Krymo aneksijos ir karinės agresijos Rytų Ukrainoje.
Kremliui nepalanki ir ankstesnė žinia iš Vašingtono. JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris paskelbė apie ketinimą padidinti karines išlaidas.
JAV gynybos biudžetas 2017 biudžetiniams metams sudarys 583 mlrd. dolerių ir viršys bendras kitų aštuonių stipriausių karinių galių pasaulyje išlaidas gynybai. O priemonėms prieš „Rusijos agresiją“ Europoje numatyta skirti 3,4 mlrd. dolerių – keturiskart daugiau nei pernai.
