Duomenys pateikti ministerijos parengtame ekologinės apsaugos iki 2025 metų strategijos projekte. Jame pažymima, kad užterštu oru dabar kvėpuoja kas septintas šalies gyventojas, vandentiekis įrengtas tik 77 proc., o kanalizacija – tik 73 proc. Rusijos gyvenamųjų būstų.
Padėtis – arti varganos. Mat aiškėja, jog be paprasčiausių patogumų – tualeto ir vandentiekio – žmonės nuo seno gyvena ne tik atkampiuose kaimuose ir gyvenvietėse.
Praėjusiais metais inžinierių sąjunga taip pat atliko 164 Rusijos miestų gyvenamųjų namų ir komunalinio ūkio infrastruktūros tyrimus ir išsiaiškino, jog beveik 20 proc. būstų neturi karšto vandens, 11 proc. – vandentiekio, 12 proc. – kanalizacijos.
8 proc. būstų neįrengtas centrinis šildymas, o daugiau nei 30 proc. iki šiol neaprūpinti degiosiomis dujomis. Ir visa tai šalyje, kur per televizijos kanalus nuolat skamba reklama: „Gazprom“ – Rusijos turtas!“
Prasti net aprūpinimo elektros energija reikalai. Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, 27,5 proc. rusų šeimų susiduria su elektros tiekimo problemomis, o 37 proc. piliečių apskritai neturi elektros dažniau nei kartą per savaitę.
Aišku, nemažą tokios netvarkos dalį sudaro sovietinis palikimas. Žemiausias komunalinių patogumų lygis – Altajuje. Čia gerai sutvarkyti tiktai 13,2 proc. būstų.
Kalmukijoje – 24,2 proc., Buriatijoje ir Dagestane – 31 proc., Čečėnijoje – 33,3 proc., o Sachaline – 33,7 proc.
Bet tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų Rusijoje iš esmės neįrengta naujų komunalinių tinklų. O senieji spėjo nusidėvėti vidutiniškai 70 proc. Pavyzdžiui, Sankt Peterburge bendras komunalinių tinklų nusidėvėjimas siekia 30 proc.
Gamtinių išteklių ir ekologijos ministerijos parengtame ekologijos apsaugos projekte teigiama, jog kasmetiniai ekonominiai nuostoliai dėl pablogėjusios aplinkosaugos sudaro 4–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Per pastaruosius trejus metus cheminių medžiagų poveikį patyrė 90 mln., o biologinių – 60 mln. rusų. Kad rodikliai priartėtų prie normos, dokumento autoriai siūlo jau nuo kitų metų išlaidas ekologijai padidinti nuo 0,8 proc. iki 1,5–2 proc. BVP.
Bet ekonominės ekspertų grupės narė Aleksandra Suslina nemano, kad apie tai bus susimąstyta kriziniais metais.
„Iškelti teisingi uždaviniai, bet tiek pinigų ekologijai nėra ir nebus“, – skeptiškai nusiteikęs ir politologas Dmitrijus Oreškinas.
