Tokie klausimai, žinoma, sukasi tik Ispanijos politikos analitikų galvoje – paprasti žmonės, nieko gera nesitikėdami, tiesiog laukia, kas bus toliau.
Tiesa, Socialistų partijos lyderis Pedro Sanchezas jau pradėjo derybas su įvairiomis partijomis dėl vyriausybės formavimo.
Svarbiausias jo tikslas – išvaryti iš posto ministro pirmininko pareigas einantį dešiniosios Liaudies partijos vadovą Mariano Rajoy ir nustumti liaudininkus į opoziciją.
Sukėlė daug dvejonių
Pernai gruodį vykę rinkimai į šalies Kongresą ispanams sukėlė daug dvejonių.
Prognozės skelbė, kad klasikinei dviejų partijų sistemai atėjo galas ir kad šalies laukia didžiuliai pokyčiai.
Pirmoji teorija pasitvirtino – rinkimus laimėjusi Liaudies partija neužsitikrino daugumos, o opozicijoje dirbę socialistai atsidūrė antroje vietoje ir gavo mažiausiai balsų per visą demokratinės Ispanijos istoriją. Trečiąją ir ketvirtąją vietas užėmė visiškai naujos politinės jėgos – radikalūs kairieji iš judėjimo „Podemos“ („Mes galime“) bei neoliberali partija „Ciudadanos“ („Piliečiai“).
Bet nors dvipartystės viešpatavimo era baigėsi, ryškių permainų kol kas nematyti.
Tiksliau, neįvyko nieko – ispanams iki šiol nepavyko surinkti sudėtingos dėlionės ir nulipdyti naujojo ministrų kabineto.
M.Rajoy atsisakius formuoti vyriausybę, antradienį Ispanijos karalius Felipe VI pasiūlė imtis valdžios vairo socialistų lyderiui P.Sanchezui. Pastarasis neatsisakė.
Bet socialisto laukia labai sudėtinga, anot kai kurių ekspertų, beveik neįmanoma užduotis – suvienyti skirtingų politinių krypčių partijas dėl bendro tikslo.
Negana to, pagrindinis socialistų tikslas šį sykį, atrodo, yra tiesiog nuvyti Liaudies partiją nuo sosto.
Neįmanoma misija?
Dvi kadencijas iš eilės Ispaniją valdę dešinieji nuvargino visuomenę milžiniškais korupcijos skandalais ir nesugebėjo nuraminti Katalonijoje spurdančių separatistų.
Galiausiai jie neįtikino žmonių, kad ekonomika atsigauna ir krizė jau baigėsi.
Todėl dabar P.Sanchezas turi pakankamai pagrindo teigti, kad Ispanijos visuomenė nusipelnė geresnės valdžios.
Tačiau socialistų lyderio užduotis labai sudėtinga. Atrodo, kad P.Sanchezas bandys ieškoti abiejų visiškai priešingų politinių pažiūrų partijų – „Podemos“ ir „Ciudadanos“ – paramos.
Abi naujokės pabrėžia, kad jos kartu valdyti tikrai negalės – esą pernelyg skiriasi šių dviejų partijų politinės programos.
„Podemos“ kilo iš socialinių gatvės judėjimų, norinčių susidoroti su politiniu elitu ir ieškančių radikalių sprendimų, o „Ciudadanos“ ryžtingai remia neoliberalią ekonomiką ir daugeliu aspektų yra liaudininkų politikos ramstis.
Be to, radikaliai skiriasi partijų požiūris į Katalonijos klausimą.
„Podemos“ į savo rinkimų programą įtraukė referendumą Katalonijos atsiskyrimo klausimu (ir laimėjo rinkimus Katalonijoje. – Red.), o Katalonijoje susikūrusi „Ciudadanos“ griežtai priešinasi bet kokiai minčiai apie Katalonijos atsiskyrimą.
Todėl atrodo, kad P.Sanchezui teks rinktis vieną iš dviejų ir ieškoti trūkstamų deputatų kitur – pavyzdžiui, „Jungtinėje kairėje“, Baskų nacionalistinėje partijoje ar Kanarų koalicijoje.
Jei derybos vyks tokiu tempu, mes pražilsime, kol suformuosime kabinetą. „Podemos“ lyderis P.Iglesiasas.
Kliūtys darbui su „Podemos“
„Podemos“ lyderis Pablo Iglesiasas tvirtina, kad partija tikrai nedirbs kartu su „Ciudadanos“.
Negana to, esą bus priešinamasi neoliberalų ir socialistų koalicijai, o kadangi „Podemos“ per rinkimus laimėjo daug vietų Kongrese, tokios didelės jėgos nuomonė svarbi.
Aišku, P.Sanchezas galėtų bandyti burtis į koaliciją būtent su „Podemos“. Tačiau jam trukdo dvi didelės kliūtys.
Pirmoji – faktas, jog „Podemos“ yra vienintelė partija, remianti referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės idėją.
Savo ruožtu socialistai referendumo, kaip ir apskritai viso Katalonijos nepriklausomybės klausimo, bijo kaip velnias kryžiaus.Stambios ir senos socialistų žuvys partijos lyderių susirinkime sekmadienį įspėjo P.Sanchezą, kad jis nežaistų su ugnimi ir nekviestų į koaliciją su separatistais.
Nors vyriausybės sudarymo kortų malkoje tokia galimybė yra, pasak socialistų baronų, sąjungos su „Podemos“ atveju „mūsų partija nusižudytų“.
Kita kliūtis – vėlgi socialistų veteranų nuomonė, esą „Podemos“ yra potenciali konkurentė jų partijai, todėl stiprinti radikalių kairiųjų nereikėtų.
Tikisi nepražilti
Tiesa, ir dešinioji Liaudies partija tvirtina vis dar nesitraukianti iš politinės arenos ir nepasiduodanti.
Bet P.Sanchezas iki šiol nereagavo į M.Rajoy pasiūlymą sudaryti didžiąją kairiųjų ir dešiniųjų koaliciją.
Anot ekonomikos ekspertų, tokios koalicijos trokšta didžiosios Ispanijos korporacijos.
Radikalia antikapitalistine retorika pagarsėję „Podemos“ aktyvistai gąsdina šalies verslo kunigaikščius – stambiųjų įmonių vadovai ragina jokiais būdais neprileisti radikalių kairiųjų prie valdžios.
Vis dėlto faktas akivaizdus: „Podemos“ yra vienintelė partija, pateikusi socialistams konkretų pasiūlymą kartu valdyti šalį.
„Nuo dienos, kai pasiūlėme socialistams kartu valdyti, praėjo jau 10 dienų. Atsakymo kol kas negavome.
Jei derybos vyks tokiu tempu, mes pražilsime, kol suformuosime kabinetą“, – juokavo „Podemos“ lyderis P.Iglesiasas.
Sunkiausia – dėl Katalonijos
Politologai šiomis dienomis abejojo, ar P.Sanchezui pavyks sudaryti vyriausybę. O jei ir pavyks, kaip jam seksis valdyti?
Juk Ispanijos vyriausybės laukia daugybė sudėtingų iššūkių – kova su šalį krečiančia korupcija, vis dar labai dideliu, 21 proc. siekiančiu nedarbo lygiu, nuovargiu po užsitęsusios ekonominės krizės ir bendru visuomenės nepasitikėjimu politikais.
Tačiau pagrindinė ir sunkiausia naujosios vyriausybės užduotis būtų atsiskirti nuo Ispanijos norinčios Katalonijos klausimo sprendimas.
Iki šiol valdę liaudininkai vis apsimesdavo, kad problema apskritai neegzistuoja, ir visus katalonų bandymus eiti nepriklausomybės link apskųsdavo Ispanijos konstituciniam teismui.
Į Ispanijos Kongresą išrinkti atsiskyrimą remiantys Katalonijos politikai, parlamente iš viso turintys 17 deputatų, kol kas jaučiasi ignoruojami.
„Socialistai mus ne tik ignoruoja, bet ir vetuoja. Juk jie oficialiai paskelbė, kad jokių derybų su mumis neves. Kol kas jokių tiltų tarp centrinės vyriausybės ir katalonų nematome“, – Katalonijos televizijai TV3 konstatavo kairiųjų respublikonų deputatas Kongrese Joanas Tarda.
„P.Sanchezas turėtų gimti iš naujo, kad pripažintų Katalonijos žmonių teisę į apsisprendimą dėl krašto ateities“, – visas viltis dėl derybų referendumo tema praradęs liūdnai juokavo J.Tarda.
Gali balsuoti dar kartą
Nė vienas įtakingesnis Ispanijos politinis veikėjas šiuo metu neatmeta ir pakartotinių rinkimų tikimybės. Visi sutinka, kad tai nebūtų geriausia išeitis, bet visi žino ir tai, jog galimybė balsuoti iš naujo – didelė.
Kaip skelbia apklausos, balsuojant dar sykį rinkėjai jau kryptų į kraštutinumus – „Podemos“ greičiausiai laimėtų dar daugiau vietų Kongrese.
O socialistus pakartotinių rinkimų galimybė gąsdina – rinkėjai juos turbūt nubaustų, nes kaltintų nesugebėjimu susitarti dėl vyriausybės formavimo.
Tuo metu labiausiai pokyčių ištroškę ispanai dabar bijo vieno – kad P.Sanchezui pavyks sudaryti vyriausybę, tačiau nepavyks nieko pakeisti.
