Žydų žudynes aprašęs istorikas sulaukė Lenkijos grasinimų

Lenkijos valdžia ir vėl susilaukė tarptautinės bendruomenės kritikos. Šįkart peikiamas prezidentas Andrzejus Duda, kuris pagrasino atimti iš žymaus mokslininko apdovanojimą už jo darbus, atskleidžiančius nepatogų Lenkijos vaidmenį Holokauste, skelbia „The Associated Press“.

J.T.Grossas užsitraukė Lenkijos valdžios pyktį.<br>AP nuotr.
J.T.Grossas užsitraukė Lenkijos valdžios pyktį.<br>AP nuotr.
AP nuotr.
AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 19, 2016, 10:38 AM, atnaujinta Jun 7, 2017, 1:16 PM

Prezidentūra pareiškė atimsianti Prinstono universitete dirbančio Lenkijos sociologo Jano Tomaszo Grosso 1996 metais gautą ordiną už nuopelnus šaliai.

Šį apdovanojimą akademikas gavo už savo indėlį į istorijos tyrinėjimus ir disidentinę veiklą komunistinėje Lenkijoje.

Tačiau dar daugiau dėmesio J.T.Grossas susilaukė praėjusiais metais, pareikšdamas, kad lenkai Antrojo pasaulinio karo metais nužudė daugiau žydų nei vokiečiai.

Regis, kad šie teiginiai ir papiktino valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją (TTP).

Be to, šiuo metu vyriausybėje yra ruošiamas įstatymas, pagal kurį už frazės „Lenkijos mirties stovykla“ panaudojimą apibūdinant nacių Lenkijoje įkurtas koncentracijos stovyklas, grės 5 metų įkalinimo bausmė.

Ši frazė, kartais naudojama užsienio žiniasklaidoje, prasprūsdavo ir politikams – tarp jų ir JAV prezidentui Barackui Obamai.

Lenkija piktinasi, kad tokios stovyklos kaip Osvencimas buvo įkurtas nacių, o ne lenkų, tad jas vadinti lenkiškomis yra nepriimtina.

Mat Lenkija pati buvo užpulta nacistinės Vokietijos, o jos gyventojai pateko į koncentracijos stovyklas.

Vis dėlto istorijoje galima rasti įrodymų apie lenkus, kurie Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie žydų žudymo.

Tačiau pasipiktinimą sukėlusiose J.T.Grosso knygose apie lenkų vaidmenį kalbama dar atviriau.

Tyrėjas aprašo Jedvabne įvykdytas žudynes, per kurias 1941 metais lenkai žydus gyvus sudegino daržinėje.

Tiesa, liberalesnių pažiūrų lenkai pripažįsta savo tautiečių kaltę Jedvabno skerdynėse ir parėmė viešai išsakytus atsiprašymus.

Tačiau dešiniosios TTP rėmėjai tikina, kad šį nusikaltimą įvykdė Vokietija ir nacių apginkluoti vietos banditai. O Lenkija esą už tai kaltės neturi prisiimti.

A.Dudos grasinimas atspindi pastaruoju metu Lenkijos valdančiosios TTP vykdomą politiką. Vyriausybė aktyviai kovoja su visais istorijos faktais, kurie prieštarauja kuriamam idealizuotam Lenkijos istorijos įvaizdžiui.

Lenkijos akademinė bendruomenė giną mokslininką ir tikina, kad už pradėtas atviras diskusijas apie šalies praeitį jis nusipelno tik pagarbos ir dėkingumo.

Keli Lenkijos istorikai ir kiti akademikai atvirame laiške pabrėžė, kad atimdama iš J.T.Grosso apdovanojimą Lenkijos vyriausybė grasina akademinei laisvei.

Žydų teises ginanti organizacija Simono Wiesenthalio centras antradienį pareikalavo Lenkijos vyriausybės nutraukti akademiko persekiojimą.

„Šis žingsnis primena politiškai motyvuotą bandymą pagrasinti visiems, kurie atskleidžia antisemitizmo istoriją Lenkijoje“, – teigiama organizacijos pranešime.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl Rytų Lietuvoje laimėjo prorusiškas kandidatas?