JK premjeras D.Cameronas paskelbė, kad iškovojo britams specialų statusą ir dabar gali agituoti už tolesnę šalies narystę ES. Iš tiesų po ilgų derybų pavyko susitarti dėl daugiausia ginčų keliančių problemų.
Briuselis sutiko, kad JK ribotų socialines išmokas imigrantams iš kitų ES šalių, britai įgis daugiau galių sprendžiant euro zonos problemas, nebus verčiami įsivesti euro, neprivalės siekti vis glaudesnės sąjungos.
Be abejo, tai kompromisinis susitarimas. JK iš pradžių kėlė dar daugiau reikalavimų, o Briuselis, pirmiausia spaudžiant Rytų ir Vidurio Europos šalims, neketino nusileisti, ypač dėl visų ES piliečių lygiateisiškumo principą pažeidžiančių socialinių išmokų.
Sutarta, kad JK specialusis statusas būtų laikomas išimtimi, kuri negali būti taikoma kitoms ES šalims. Tai svarbu, nes baiminamasi, kad ir daugiau turtingųjų ES narių gali panorėti panašių teisių.
Socialinių išmokų ribojimas bus taikomas tik naujai atvykstantiems imigrantams ir ši tvarka 2020 metais turės būti persvarstyta. Tai leido Lietuvos prezidentei D.Grybauskaitei tvirtinti, kad su britais pavyko sutarti nepažeidžiant JK gyvenančių lietuvių interesų.
Abipusės nuolaidos ir kompromisai buvo neišvengiami. Todėl nenuostabu, kad ne visus britus tenkina toks susitarimas.
Vienas populiariausių JK politikų Londono meras B.Johnsonas pareiškė, kad ragins žmones balsuoti už pasitraukimą iš ES. Tokios pat pozicijos laikosi ir D.Camerono ministrų kabineto narys, jo asmeninis draugas teisingumo sekretorius M.Gove’as.
Tai padidina „Brexit“ vadinamo pasitraukimo scenarijaus galimybę, nes apklausos rodo, kad jau kiek daugiau britų linkę atsisveikinti su ES nei joje pasilikti. Netgi vyrauja nuomonė, kad suderėtas specialusis statusas nenulems britų apsisprendimo.
Daugelis žmonių vadovaujasi emocijomis, išankstiniais įsitikinimais ir ne visuomet kreipia dėmesį į racionalius argumentus. Dabar vyks arši narystės ES šalininkų ir priešininkų kova, bet iš esmės bus kovojama dėl maždaug ketvirtadalio neapsisprendusių britų balsų. Jie ir nusvers į vieną ar kitą pusę birželio 23 dieną vyksiančio referendumo rezultatus.
Kiltų klausimas, kaip apskritai galima abejoti didžiausiu pokario metų laimėjimu laikoma Bendrija, kuri garantavo šalims taiką, stabilumą, atviras sienas, nuoseklų ekonominį augimą, socialinį saugumą.
Tačiau net finansinę paramą iš ES gaunančiose Rytų ir Vidurio Europos šalyse nestokoja euroskeptikų, kurie piktinasi ir biurokratija, ir valstybių suverenumo apribojimais. Dar lengviau pakurstyti nepasitenkinimą valstybių donorių visuomenėse.
Nesunku suprasti, kodėl būtent JK pasirodė esanti silpniausia ES grandis. Britai istoriškai jaučiasi kiek atsiskyrę nuo žemyninės Europos, vėliau ir panoro jungtis į Bendriją, juos saisto itin stiprūs transatlantiniai ryšiai su JAV. Tokiomis aplinkybėmis žmonės labiau linkę tikėti, kad JK daug duoda, bet mažai gauna iš narystės ES.
Šengeno erdvei pavojų keliantys Europą užplūdę migrantai iš Afrikos ir Azijos, dar ne visai išspręsta Graikijos skolų krizė, stagnuojanti ES ekonomika sukuria itin palankią dirvą euroskeptiškoms nuotaikoms.
Aišku, gausu argumentų, kodėl narystė ES naudinga ir britams, o pasitraukimas pakenktų tiek JK, tiek Bendrijai. Jei britai nuspręstų palikti ES, jie keltų pavojų net savo šalies vienybei – mat karšti Bendrijos šalininkai škotai grasina, jog tokiu atveju vėl rengtų referendumą dėl nepriklausomybės.
Galima sakyti, jog šį birželį britai turės pasirinkti tarp į ateitį nukreipto vieningos Europos projekto ir nacionaliniu egoizmu grįsto noro likti nuo pasaulio ir jo grėsmių atsitvėrusia sala.
Žinoma, net jei JK nuspręstų palikti ES, šalis, be abejo, pasistengtų išsaugoti glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su Briuseliu, remtųsi panašiu santykių modeliu, pavyzdžiui, kaip Norvegija. Tai kiek sušvelnintų neigiamą poveikį ES ekonomikai ir biudžetui.
Bet žalos vis viena nepavyktų išvengti jau vien dėl psichologinio tokio sprendimo poveikio. Būtų gerokai pakirstas pasitikėjimas ES ateitimi, o tai neigiamai atsilieptų ir akcijų rinkoms, ir eurui.
Lietuvos ekonominiai ryšiai su JK nėra labai išplėtoti, todėl neigiamas galimo britų pasitraukimo pasekmes mūsų šalis pajustų daugiausia dėl visos Bendrijos susilpnėjimo.
Lietuviams jau atsilieps ir JK išsikovotas specialusis statusas, bet tik tiems, kurie dar rengiasi vykti dirbti į šią šalį. Dabar 1215 Lietuvoje gyvenančių vaikų, kurių bent vienas tėvų dirba JK, gauna solidžias britiškas pašalpas. Jiems parama neturėtų mažėti, nes gimtosios šalies išmokų lygis bus taikomas tik naujiems migrantams.
Bet vargu ar socialinės paramos mažėjimas stipriai sumažins lietuvių migraciją į JK. Dauguma mūsų šalies žmonių ten vyksta dirbti ir užsidirbti, o pašalpos tėra antraeilis papildomos traukos šaltinis.
Vilnius suinteresuotas, kad Londonas nesitrauktų iš Bendrijos, nes stipri ES gali garantuoti Lietuvos ekonominį augimą ir saugumą.
