229 puslapių ataskaitoje „Adolfo Hitlerio asmenybės analizė“ H.Murray apibūdino A.Hitlerį kaip „visiškai žlugusį“, paranojos apsėstą žmogų, kuriam „buvo svetimi normalūs santykiai“.
„Visiškai neįmanoma tikėtis iš jo sulaukti gailestingumo arba žmoniško elgesio“, – rašė Harvardo profesorius.
Siekė prieš visus dominuoti
A.Hitlerį kankino nepakeliamas nevisavertiškumo kompleksas, daugiausia kylantis dėl trapios ir liguistos išvaizdos vaikystėje.
Jis atsisakydavo eiti į mokyklą, nes būdavo gėda: palyginti su bendraklasiais, jis buvo neturtingas mokinys. A.Hitlerio motina nusileido: jam buvo leista mesti mokslus.
„Jis niekados nedirbo fizinio darbo, niekados nesportavo ir buvo paskelbtas kaip visiems laikams netinkamas šaukti į Austrijos kariuomenę“, – ataskaitoje rašė H.Murray.
A.Hitleris savo nevisavertiškumą suvaldė garbindamas „gyvulišką stiprumą, fizinę jėgą, negailestingą dominavimą ir užkariavimą“.
Net meilės santykiuose A.Hitleris buvo apibūdintas kaip „gerai išsivystęs mazochistas“, kuris žemindavo moteris ir prieš jas smurtaudavo.
Turėjo Edipo kompleksą
Būdamas vaikas A.Hitleris turėjo Edipo kompleksą, kuris išsivystė netyčia pamačius besimylinčius tėvus, teigė H.Murray. Edipo kompleksą turintys žmonės myli motiną ir rodo neapykantą tėvui.
A.Hitleris buvo nuolankus ir pagarbus tėvui, bet jį laikė priešu, kuris valdė šeimą „su tironišku griežtumu ir neteisingai“.
Ataskaitoje buvo minima, kad A.Hitleris pavydėjo savo tėvui vyriškos galios ir svajojo jį pažeminti, kad galėtų iš naujo atkurti „sutryptą motinos garbę“.
Pirmus 16 gyvenimo metų A.Hitleris neparodė jokių ambicijų, nes tėvas jau buvo miręs, o būsimam tironui dar nepavyko rasti naujo priešo.
Jautėsi praradęs vyriškumą
„Jam nepavykdavo normaliai mylėtis“, – apie A.Hitlerio vyriškumo trūkumą pasakojo buvusios A.Hitlerio meilužės.
„Šį trūkumą turime laikyti dalyku, pažadinusiu jo milžinišką norą jaustis viršesniam už kitus. Negalėdamas moterims parodyti savo vyriškos galios, jis buvo priverstas tai kompensuoti rodydamas nepralenkiamą galią prieš visus pasaulio vyrus“, – apie A.Hitlerį rašė H.Murray.
Kai A.Hitleriui pavykdavo turėti lytinių santykių su moterimi, jis elgdavosi mazochistiškai.
Buvo manoma, kad A.Hitleris turėjo bent kelias partneres, tačiau ilgainiui susituokė su ilgalaike meiluže Eva Braun, kelios valandos prieš jiems abiem nusižudant tirono bunkeryje Berlyne.
Nemokėjo atlaikyti spaudimo
Net tada, kai turėjo daugiausia galios, A.Hitleris kentėjo nuo dažnų emocinių sunkumų, nes jį graužė sąžinė.
„Dėl kaltės jausmo jam sapnavosi košmarai. Dažnai energija, pasitikėjimas savimi ir galia priimti sprendimus jį palikdavo“, – rašė H.Murray.
Pasak H.Murray, iškilus problemai A.Hitlerio jausmų ciklas nuo visiškos nevilties iki atomazgos būdavo visada toks pats.
Iš pradžių A.Hitleris emociškai pratrūkdavo, kildavo pykčio priepuolis ir jis pasipiktinęs visus kaltindavo – tai baigdavosi ašaromis ir savęs gailėjimu.
Tada ateidavo laikas, kai jis būdavo inertiškas, išsekęs, melancholiškas ir negalėdavo priimti sprendimų. Iškart po to A.Hitleris jausdavosi prislėgtas, sapnuodavo nerimastingus košmarus.
Tačiau po kelių valandų jis atsigaudavo, vėl būdavo pilnas pasitikėjimo ir tvirtai priimdavo sprendimus.
H.Murray ataskaitoje rašoma, kad šis A.Hitlerio penkių žingsnių ciklas galėdavo tęstis nuo dienos iki kelių savaičių.
Gėdijosi maišyto kraujo
A.Hitleris vertino „gryną, nemaišytą ir nesugadintą vokiečių kraują“, kurį siejo su aristokratija ir grožiu, teigė H.Murray.
Harvardo universiteto profesorius pateikė paaiškinimą, dėl kurio A.Hiterlis galėjo taip mąstyti.
Dvylikametis A.Hitleris buvo prigautas atliekantis lytinį bandymą su mergaite ir jam vėliau išsivystė sifilio fobija – jis bijojo nuo moterų užsikrėsti krauju plintančiomis ligomis.
Beveik tiksliai nustatyta, kad ši neracionali A.Hitlerio baimė kilo iš dalies dėl to, kad seksualumą susiejo su tuštinimusi. A.Hitleris į lytinius santykius žvelgė kaip į neapsakomai purviną aktą.
A.Hitleris neigė daug apie šeimą sklandančių gandų: kad jo tėvas turėjo dvi nenusisekusias santuokas, kad jo senelis ir krikštatėvis buvo žydai ir kad viena jo sesuo buvo turtingo žydo meilužė.
H.Murray aiškino, kad žydai buvo tinkamiausia grupė, ant kurios A.Hitleris galėjo išlieti asmenines frustracijas ir nesėkmes, nes jie „ginasi ne su kumščiais ir ginklais“.
Žydai buvo lengvas, nesukarintas taikinys ir A.Hitleris juos galėjo kaltinti dėl absoliučiai visko, įskaitant dėl pražūtingų Versalio sutarties pasekmių.
Antisemitinės karikatūros taip pat susiejo žydus su keliais A.Hitlerio nemėgstamais dalykais, įskaitant verslą, materializmą, demokratiją, kapitalizmą ir komunizmą. Jis taip pat nekantravo iš kai kurių žydų atimti turtą ir galią.
Šnekėdamas tarsi hipnotizuodavo
Nors negailestingas nacių lyderis silpnai spausdavo ranką „drėgnu ir lipniu“ delnu ir kalbėjo nerangiai, pasak H.Murray, jis žmones tarsi hipnotizuodavo.
A.Hitleris dažnai sulaukdavo komplimentų dėl pilkšvai melsvų akių, nors ataskaitoje jos buvo apibūdintos kaip „apmirusios, bejausmės ir nematančios“.
H.Murray taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad A.Hitleris buvo žemesnis nei vidutinio ūgio, turėjo plinkantį pakaušį, plonas lūpas ir „stebėtinai geros formos rankas“.
Pasak šaltinių, susitikimuose su žmonėmis A.Hitleris dažnai būdavo drovus arba paniuręs ir nemokėdavo gestikuliuoti. Jis taip pat buvo išrankus maistui.
