Osama bin Ladenas gimė 1957 m. kovo 10 d. Saudo Arabijos sostinėje Er-Rijade. Jis buvo dešimtos savo tėvo žmonos vaikas, iš viso turėjęs 51 brolį ir seserį.
Osamos tėvas, Mohammadas bin Ladenas, valdė milžinišką statybos imperiją. Pats pradėjęs nuo paprasčiausio, menkai apmokamo kroviko darbo, buvęs vargeta sugebėjo sukurti ir išplėtoti pelningą verslą bei tapti turtingiausiu šalyje žmogumi po karališkos Saudo Arabijos šeimos.
Žinoma, didžiuliam būriui palikuonių šalies statybų magnatas stengėsi suteikti tinkamą išsilavinimą bei pasirūpinti jų gerove, tad po tėvo žūties 1967 m. bendrovės lėktuvo katastrofoje dešimtmetis Osama paveldėjo dalį palikimo – milžinišką turtą, akcijas, verslo bendroves kone visuose žemynuose. Kartu jis mokėsi elitinėse mokyklose, o vėliau – karaliaus Abdel Azizo vardo universitete.
Manoma, kad būtent čia, paveiktas iš nuosaikesnių musulmoniškų šalių išvytų, nepakantų islamą propaguojančių dėstytojų, Osama bin Ladenas užsikrėtė džihadistinėmis idėjomis. Maždaug tuo pat metu jis pradėjo palaikyti ryšius su radikaliai nusiteikusių bendratikių grupelėmis, kurių viduje buvo šventai tikima, kad susimokę Vakarai siekia pavergti musulmonų pasaulį ir sunaikinti Pranašo religiją. Vienintelė kova su pavergėjais galinti būti tik ginkluota!
Ir tokia proga netrukus pasitaikė. Tiesa, ne su Vakarais, o su Sovietų Sąjunga. Viename interviu Osama bin Ladenas pripažino, kad Maskvos intervencija į Afganistaną jį gerokai sukrėtė, tad nieko nelaukdamas turtingasis fanatikas pradėjo aktyviai remti su sovietais kovojančias jėgas.
Yra liudijimų, kad O.bin Ladenas asmeniškai vadovavo keliems tūkstančiams karo veiksmuose dalyvavusių sukilėlių, tačiau pagrindinė jo veikla buvo organizacinė ir šelpiamoji: ginklų tiekimas, sukilėlių rėmimas pinigais, savanorių paieška musulmonų kraštuose, jų verbavimas bei apmokymas lauko stovyklose. Tuomečiai būsimojo teroristo santykiai su specialiosiomis JAV tarnybomis migloti. Vieni ekspertai teigia, kad Jungtinės Valstijos tiekė ginklus sukilėliams tiesioginiais Osamos bin Ladeno kanalais, kiti tvirtina, kad amerikiečiai kontaktų su juo nepalaikė ir veikė per kaimyninio Pakistano tarnybas.
2011 m. buvęs CŽV darbuotojas, Džordžtauno universiteto profesorius Michaelis Scheueris pripažino, kad JAV puikiai žinojo apie O.bin Ladeno veiklą prieš sovietus ir jam netrukdė, tačiau antiamerikietiškos pastarojo nuostatos Jungtinių Valstijų žvalgybai taip pat buvo puikiai žinomos.
Beje, žymios teroristinės organizacijos „Al Qaida“ užuomazgos tiesiogiai dalyvaujant O.bin Ladenui prasidėjo būtent per karą Afganistane. Sovietams pasitraukus, pirmuoju jos taikiniu tapo „Vakarų imperializmas“ su JAV priešakyje.
1991 m. pradžioje, kai Saddamo Husseino Irakas okupavo Kuveitą, išsigandęs tokio pat savo krašto likimo Saudo Arabijos karalius Fahdas sutiko įsileisti amerikiečių kariuomenę. Šį valdovo žingsnį O.bin Ladenas viešai paskelbė išdavyste ir savanoriška valstybės okupacija, už ką buvo išgrūstas iš šalies ir ilgainiui neteko jos pilietybės.
Kurį laiką Osama gyveno Sudane, po to prieglobstį rado pas Afganistano talibus. Iš ten jis kvietė į „šventą musulmonų kovą prieš judėjus ir kryžiuočius“ visame pasaulyje. Ne tik kvietė, bet rėmė daugelį radikalių islamistinių grupuočių.
1998 m. rugpjūtį Kenijoje ir Tanzanijoje buvo susprogdintos amerikiečių pasiuntinybės (224 žuvusieji). Dėl šių teroro išpuolių JAV apkaltino O.bin Ladeną, nors pats jis niekada nepripažino, bet ir nepaneigė savo kaltės. Prieš tai O.bin Ladeno vadovaujamos „Al Qaidos“ smogikai buvo kaltinami 1993 m. surengę sunkvežimio sprogimą Pasaulinio prekybos centro garaže, kurio metu žuvo šeši žmonės. Buvo numatyta, kad bokštas grius, tačiau tąkart pastato konstrukcijos atlaikė.
2001 m. rugsėjo 11 d. visiems laikams įrašyta į JAV istoriją. Dviem lėktuvams įsirėžus į abu Pasaulio prekybos centro bokštus, o trečiam – į Pentagono pastatą, žuvo beveik 3000 žmonių. Iš pradžių „teroristas Nr. 1“ lyg ir paneigė savo prisidėjimą prie šių teroro atakų, tačiau vėliau pasveikino mirtininkus, o dar po kiek laiko išplatintame pranešime atvirai pareiškė, kad būtent jis organizavo kruvinus išpuolius.
Kaip atsakas į Rugsėjo 11-osios terorą prasidėjo karinė Jungtinių Valstijų kampanija Afganistane ir milžiniškos O.bin Ladeno paieškos. Pagaliau dešimtmetį sėkmingai slapstęsis teroristų vadeiva buvo susektas ir nušautas Pakistano teritorijoje 2011 m. gegužės 2 d.
O.bin Ladeno kūnas sraigtasparniu pristatytas į amerikiečių lėktuvnešį „Carl Vinson“ ir, atlikus visas reikiamas atpažinimo procedūras, nugramzdintas Arabijos jūros vandenyse.
Apie asmeninį O.bin Ladeno gyvenimą žinių ne itin daug. Tai buvo liesas, aukštas (193 cm) ryškiai rytietiškų bruožų vyras. Barzdą O.bin Ladenas pradėjo auginti dar būdamas jaunuoliu, kadaise garsėjo kaip geras dziudo kovotojas, buvo įgijęs aukštąjį ekonomisto (pagal kitus šaltinius – statybos inžinieriaus) išsilavinimą.
Pasak aplinkinių, Osama išsiskyrė savo pamaldumu ir vahabitiškai suvokiamu dorybingumu. Būsimoji marti kartą prisiminė, kad O.bin Ladenas nedrįso pažvelgti į atidengtą sūnaus sužadėtinės veidą. Sakoma, kad jis turėjo rašytojo talentą, anksti keldavo ir vėlai guldavo, į bet kokį organizacinį darbą kibdavo su darboholiko įkarščiu.
Kaip teigė pats O.bin Ladenas, jis turėjo tris žmonas, su kuriomis susilaukė septyniolikos vaikų. Žinios apie daugelio jų gyvenimą po tėvo mirties miglotos ir gana prieštaringos.
