Tuo tarpu užsienio diplomatai nuo Meksikos iki Pietų Korėjos vis „reiškia nerimą“ dėl D.Trumpo prezidentavimo. Tačiau ne visi ruošiasi neišvengiamam pasauliniam karui.
Ir diplomatinės, ir itin ciniškos priežastys gali lemti, kad dalis lyderių bendradarbiautų su prezidentu tapusiu D.Trumpu ir net galbūt jį pasveikintų. Kokie pasaulio lyderiai gautų daugiausia naudos iš D.Trumpo prezidentavimo?
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi
Per kelionę į Mumbajų netrukus po 2014 metų rinkimų, kuriuose pergalę iškovojo N.Modi, D.Trumpas prasitarė, kad ministras pirmininkas „fantastiškai padirbėjo suburdamas žmones“ ir spėjo, kad „į Indiją dabar paplūs pinigai“.
Jo prielankumas nestebina, mat pats D.Trumpas šioje šalyje turi verslą. Jo teigimu, Indija puikiai laikosi. Net ir nekreipiant dėmesio į pagyrimus, modernios Indijos pragmatiški prekybiniai ryšiai su JAV yra naudingi D.Trumpui.
D.Trumpo prieš musulmonus nukreipta retorika tikriausiai nepaskatins jų sudaryti naujų kontraktų su Amerikos ginklų kūrėjais, kurių pagrindinė paklausa yra Indijoje. Be to, pats N.Modi buvo kaltinamas nusiteikimu prieš musulmonus.
O JAV verslo magnato kryžiaus žygis prieš Kinijos ekonominį įsigalėjimą taip pat būtų naudingas Naujajam Deliui, konkuruojančiam su Pekinu.
Galima prisiminti ir Pakistaną, kurio komplikuotas, tačiau ilgas bendradarbiavimas su JAV kelia nemažai problemų Indijai. H.Clinton, kuri dvigubai daugiau kartų vyko į Pakistaną nei į Indiją, eidama JAV valstybės sekretorės pareigas sunkiai dirbo, kad pabrėžtų Pakistano svarbą prezidentaujant Barackui Obamai.
O štai D.Trumpas Pakistaną įvardijo kita pavojingiausia pasaulio šalimi po Irano.
Egipto prezidentas Abdelis Fattah el-Sisi
Dauguma musulmoniškų šalių lyderių tikriausiai šalintųsi D.Trumpo. Tačiau A.F.el-Sisis pasaulietiškas autokratas, kuris dar kartą sustiprino karinę kontrolę po Egipto revoliucijos, žvelgiant iš D.Trumpo pozicijos, gali tapti geru partneriu.
Kol H.Clinton tvirtino švelniai nesutinkanti su B.Obamos sprendimu nusisukti nuo ilgalaikio JAV sąjungininko Hosni Mubarako, kuris buvo nušalintas per 2011 metų revoliuciją, D.Trumpas tvirtai išreiškė prisidėsiantis prie stiprios Egipto vyriausybės kūrimo.
„Mes turėtumėme palikti H.Mubaraką, o ne išmesti jį kaip šunį“, – 2012 metais kalbėjo milijardierius.
Tačiau D.Trumpas labai gretai pasmerkė Arabų pavasarį, „perversmu“ pavadindamas protestus prieš kariuomenės galios sustiprinimą po revoliucijos.
A.F.el-Sisis sulaukė daug kritikos dėl agresyvaus susidorojimo su Musulmonų brolija, kurios lyderį – Egipto prezidento postą po H.Murabako nuvertimo užėmusį Mohammedą Morsį – jis tada nuvertė.
Tačiau prisimenant, kad A.F.el-Sisi asmeniškai yra paskelbęs karą islamistų grupuotėms Egipte, jis su D.Trumpu galėtų surasti bendrą kalbą dėl pasipriešinimo radikaliam islamui.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu
D.Trumpo ir Izraelio santykių atveju svarbesnis yra pats Izraelis arba bent jau jo lyderiai.
B.Netanyahu vyriausybės rietenos su dabar demokratų valdomais Baltaisiais Rūmais yra gerai žinomos visuomenei, o nesantaiką esą stiprino ir H.Clinton, užimdama JAV valstybės sekretorės postą.
Tiesa, D.Trumpo kampanijos metu jo ne itin stiprūs ryšiai su Amerikos žydų bendruomene buvo plačiai aptariami, tačiau tai lėmė Izraeliui gan palankus JAV politikos kontekstas.
2013 metais D.Trumpas paskelbė palaikantis pritarimą B.Netanyahu ir pavadino jį „nuostabiu vyruku ir nuostabiu lyderiu“.
Praėjusiais metais B.Netanyahu viešai paprieštaravo D.Trumpo nusistatymui prieš musulmonus, bet neatsisakė nukelti planuoto susitikimo su juo Izraelyje. Tiesa, vėliau tą kelionę atidėjo pats D.Trumpas.
D.Trumpui, norinčiam palaikyti gerus santykius su Izraeliu, yra naudingas žodžiu išreikštas pasipriešinimas susitarimui su Iranu dėl branduolinės programos sustabdymo, kurį B.Netanyahu pavadino „istorine klaida“, o H.Clinton – aktyviai palaikė.
Kyla klausimas, ar B.Netanyahu gali gerai sutarti su prezidentu tapusiu D.Trumpu. Aišku tik tai, kad jo santykiai jau negali būti blogesni, nei buvo su B.Obama.
Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa
Atrodytų, kad Lotynų Amerika yra pats netinkamiausias dešiniojo Amerikos verslo magnato rėmėjas. Tačiau nuo tada, kai Venesuelos lyderis Hugo Chavezas nebedalyvauja politikoje, Bolivijos lyderio ateitis miglota ir net Kuba yra atvira JAV idėjoms, šiam judėjimui yra reikalinga visa galima parama.
Praėjusią savaitę R.Correa teigė, kad D.Trumpas turbūt atnaujins ideologinę kovą jo regione.
„Jeigu D.Trumpas laimės, mūsų regione gali padaugėti progresyviai mąstančių. Tai būtų didžiausia nauda iš D.Trumpo pergalės“, – teigė R.Correa.
Jis taip pat atviravo, kad H.Clinton pergalė labiau užtikrintų pasaulio taiką, tačiau jo vyriausybė ginčijasi su lyderiais abiejose JAV partijose, ypač dėl narkotikų politikos.
Sunku išgirsti suprantamą žinią neaiškiuose D.Trumpo komentaruose apie karą prieš narkotikus, bet jis bent jau aptakiai užsiminė, kad galėtų nutraukti ilgai JAV dominavusią jų draudimo politiką.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas
Pasak D.Trumpo, Šiaurės Korėjos trečiosios kartos despotas turbūt yra pamišėlis ir dar maniakas, bet jis aiškiai turi tvirtą vadovaujantį veidą.
„Jį reikėtų gerbti“, – yra teigęs D.Trumpas, pagirdamas Kim Jong-uno negailestingai įtvirtintą lyderystę.
Tačiau jei Kim Jong-unas galėtų įžvelgti giliau, nei siekia D.Trumpo įžeidinėmai, jis pamatytų lyderį, kuris rimtai žvelgia į Amerikos saugumo įsipareigojimų Azijoje persvarstymą.
D.Trumpas kelis kartus kirto Japonijai už tariamai iš Amerikos piliečių atimtas darbo vietas ir skundėsi, kad dešimtmečių senumo karinė JAV apsauga yra neteisingai vienpusė.
„Jei mus užpuls, Japonija neprivalės mums padėti“, – skundėsi jis.
Pietų Korėja, D.Trumpo manymu, panašiai naudojasi gera JAV valia.
„Jie turtingi tik mūsų dėka“, – pareiškė D.Trumpas.
Jis nori, kad Pietų Korėja mokėtų už tai, kad šalyje yra dislokuotos JAV karinės pajėgos.
„Mes giname juos nuo Šiaurės Korėjos ir tai darome už dyką“, – piktinosi milijardierius, net ir nekreipdamas dėmesio į tai, kad iš tikrųjų už tai moka pats Seulas.
Tad net ir „pamišėlis“ Pchenjane turbūt susiprastų džiaugtis prezidentu, kuris žada įvesti naujus apribojimus ir taip jau braškančiai Amerikos gynybos sistemai Azijoje ir sumažinti paramą šalims, kurios yra didžiausios Šiaurės Korėjos priešininkės.
