Visa tai niekaip nesiderina su vis didesnėmis abejonėmis, kad ES iš esmės neturi santykių su Rusija strategijos. Politinį blaškymąsi ir pasimetimą, nors ir pridengiamą garsiomis frazėmis, sunku pavadinti strategija. Šįkart apie sankcijas Rusijai nediskutuojama: šis klausimas bus svarstomas Europos Vadovų Taryboje. Bus birželio mėnuo.
O kaip dėl Krymo? Europos išorės veiksmų tarnybos atstovas konstatuoja, kad Minsko susitarimas neįgyvendinamas. Rusijoje ir toliau tildomas pilietinės visuomenės balsas, nesilaikoma teisinės valstybės principų, išlieka labai bloga situacija žmogaus teisių srityje, visa tai puikiai atspindi Ukrainos karo pilotės N. Savčenko teismas. Santykiai su Rusija niekuomet nebuvo lengvi, tačiau dabar jie yra itin sudėtingi dėl Rusijos taikomų vienašalių reikalavimų, pavyzdžiui, skrydžių per Sibirą papildomas apmokestinimas, manipuliavimas fitosanitariniais reikalavimais ES prekėms.
Kas nors naujo pasakyta? Nieko.
Atmosfera Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete dar labiau užkaista, kai ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja F. Mogherini pristato penkis principus, kurių ES turi laikytis Rusijos atžvilgiu.
Kokie tie principai?
Visapusiškas Minsko susitarimo įgyvendinimas. Būtinybė ES stiprinti santykius su Rytinėmis kaimynėmis ir Centrinės Azijos šalimis. ES atsparumo stiprinimas energetinio saugumo, kibernetinių grėsmių ir organizuotos dezinformacijos srityse. Selektyvių santykių kūrimas su Rusija ten, kur veiksmai atitinka ES politiką: Artimųjų Rytų politika, Iranas, Sirija, klimato kaita, migracija ir kt. Ir dar: didinti paramą Rusijos pilietinei visuomenei, švietimo galimybes Rusijos jaunimui. Gražu, bet su realybe prasilenkiama.
Energetinis saugumas? Rusijos „Gazprom“ giriasi, kad šiemet ES vartotojams pardavęs 40 procentų daugiau dujų nei pernai. Daugiau dujų pirko Vokietija, Italija, Didžioji Britanija.
ES atsparumas dezinformacijai? Europos Taryba yra nurodžiusi ES vyriausiajai įgaliotinei F. Mogherini sukurti komitetą kovoti su Rusijos propaganda, hibridinėmis grėsmėmis, dezinformacija. Komitetas įkurtas. Jame dirba 8 žmonės. Tai rodo visišką ES nesupratimą ir nepasirengimą bet kokiems Rusijos veiksmams.
Ar ES yra parengusi planą B tuo atveju, jei Minsko susitarimas nebus įgyvendintas? Ar selektyvių santykių su Rusija principas neiškraipo ES deklaruojamos vienybės principo?
Europos Komisijos atstovų atsakymas: selektyvūs santykiai nėra kažkas naujo. Rusija yra sudėtingas veikėjas ir tarptautinėje, ir ES arenoje. Ir toks jis išliks ateityje. Tačiau net ir esant tokiam sudėtingam veikėjui, reikia rūpintis, kas mums patiems yra naudinga. ES turi bendrauti su Rusija ir esant šioms sudėtingoms aplinkybėms.
Dėl plano B, jei Minsko susitarimas nebus įgyvendintas, Europos Komisija neslepia: tokio plano B nėra, nes ES tikslas yra pilnai siekti A plano įgyvendinimo. ES tai mato kaip vienintelį realiai galimą politinį situacijos sprendimą.
Kai nėra plano B, ko vertas planas A?
Rusija yra ne tik sudėtingas, bet ir labai gudrus žaidėjas, kuris žaidžia ES dvejonėmis ir laukia kompromisų ES sąskaita. Politinė ES santykių su Rusija selekcija vis labiau primena žaidimą pagal Rusijos taisykles.
Ir todėl ES nuolat lieka nustebusi dėl Rusijos veiksmų. 2008-aisiais – dėl Rusijos įsiveržimo į Gruziją, prieš dvejus metus – dėl Krymo aneksijos, veiksmų Rytų Ukrainoje, pernai – dėl veiksmų Sirijoje. O dabar nustebusi, kad Rusija išveda kariuomenę iš Sirijos. Tokia nuolat pasipildanti nustebusios ES kolekcija.
Nustebusi ES tik parodo, kad nelabai supranta ar nenori suprasti, su kuo susiduria.
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys
