Kai pirmadienio vakarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė pradedantis šalies pajėgų išvedimą iš Sirijos, Vakarai neslėpė nuostabos.
Dar aukščiau kitą rytą kilstelėti antakius privertė tai, kad pažadai iškart buvo ištesėti: iš Chmeimimo karinės oro bazės Latakijos provincijoje pakilo pirmoji Rusijos karinių lėktuvų grupė.
Tuomet pradėta paniškai klausinėti: ką tai reiškia? Kur paslaptis? Juk negali būti, kad V.Putinas tiesiog ims ir išeis iš Sirijos.
Vakaruose net pradėta skambinti pavojaus varpais: jei Maskva liepė savo lėktuvams skristi atgal, tikriausiai orlaivių reikės kokiam nors kitam konfliktui! Iškart prisiminta Ukraina.
Vis dėlto tikrovė, regis, gali būti ir paprastesnė. Juk Kremlius paskelbė: savo tikslus Sirijoje mes jau įvykdėme, todėl čia būti mums nebereikia.
Galbūt šį kartą V.Putino žodžius ir reikia suprasti būtent taip, kaip jis juos pasakė.
Tad kokiuose frontuose Kremlius gali švęsti pergales?
Žengtas strateginis žingsnis
Lygiai taip pat, kaip ir išvykimas, Rusijos karinių pajėgų atvykimas į Siriją buvo netikėtas.
Nors Maskva deklaravo, kad taip prisideda prie pasaulinės kovos prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IV), pirmieji bombardavimai tai aiškiai paneigė: taikytasi į Rusijos sąjungininko Basharo al-Assado režimo priešininkus.
Bet parama Sirijos vyriausybės režimui, nors ir labai naudinga Maskvai, yra tik viena iš priemonių pasiekti kur kas ambicingesnius tikslus.
Pernai rugsėjo 30 dieną į karines bazes Tartuso uoste ir Latakijoje atskraidinti naikintuvai ir vėliau atvykę keli šimtai karių Sirijoje vykdė kur kas svarbesnę misiją.
Analitikų teigimu, svarbiausias tikslas, kurio Rusija siekė per šią operaciją, buvo įtvirtinti savo įtaką Viduriniuose Rytuose ir atsisėsti prie derybų dėl taikos Sirijoje stalo kaip lygiaverčiam žaidėjui, kuris gali diktuoti žaidimo taisykles.
„Pasitraukimas yra dar vienas strategiškai pasvertas ir apgalvotas žingsnis: ne veltui apie jį pranešta tą dieną, kai buvo atnaujintos derybos dėl Sirijos.
Tai yra tai, ką V.Putinas ir pasakė: šalis įvykdė tikslus, gali ramiai trauktis“, – „Lietuvos rytui“ teigė Europos politikos analizės centro Vašingtone vyresnysis analitikas Marius Laurinavičius.
Eksperto teigimu, intervencija Sirijoje, priešingai nei kitos Rusijos agresijos formos ir išraiškos, yra ypač gerai parengta strateginė operacija, prie kurios esą dirbta jau tada, kai visi manė, jog Rusija tik padeda Vakarams susitarti su Iranu.
„O kodėl jiems nepasitraukti? – klausė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius. – Rusai įtvirtino savo pozicijas, o ten toliau sėdėti reiškia tiktai išteklių naudojimą bombardavimams, galimas žūtis ir netektis. Kam to reikia?“
Gąsdino tikru karu
Tiesa, net ir patiems rusams Sirijos operacijos pabaiga buvo netikėta, nors yra apžvalgininkų, kurie dabar giriasi ją numatę jau anksčiau.
Antai tinklaraštininkas Ivanas Čumakovas priminė, kad jis dar kovo 3 dieną, remdamasis šaltiniais Irane, pranešė apie greitą rusų karinės operacijos Sirijoje pabaigą.
Esą tai išdavė Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu kelionė į Iraną, kur buvo tariamasi dėl oro koridoriaus rusams kariams išskraidinti.
O kiti kalba apie tai, kad ilgesnis Rusijos pajėgų užsibuvimas Sirijoje gali reikšti katastrofą.
Majoras Igoris Strelkovas-Girkinas dar vasario mėnesį įspėjo Kremlių, kad Turkija gali netrukus įsiveržti į Siriją ir ten susidurti su Rusijos pajėgomis, o tai virstų tikru valstybių karu.
„Itin svarbu suvokti, kad jokios pergalės nėra ir nebūtų buvę tiesiog dėl to, jog V.Putinas įlindo į karą, kurio neįmanoma laimėti“, – rašė I.Čumakovas radijo stoties „Echo Moskvy“ tinklalapyje.
Rusijos žmonės bijo
Nuo minties apie užsitęsusį karą Sirijoje drebėjo ir pati Rusijos visuomenė. Mat operacija Sirijoje šalies gyventojams niekada nedarė tokio įspūdžio kaip konfliktas Rytų Ukrainoje.
Maskvoje įsikūrusio Jurijaus Levados analitinio centro atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė nemenką rusų nerimą. 40 proc. apklaustųjų teigė bijantys, jog įtampa, tvyranti tarp Rusijos ir Sirijos opozicijos pajėgų, gali virsti kariniu susidūrimu su Vakarais.
Arba netgi tikru kariniu konfliktu su Turkija – dėl tokio scenarijaus nuogąstavo 43 proc. apklaustųjų.
J.Levados centro direktorius Levas Gudkovas tikino, jog Kremlius, pradėdamas karinę operaciją Viduriniuose Rytuose, tikėjosi suskaldyti Vakarus ir taip sušvelninti sankcijas Rusijai.
„Sėkmės, kaip matome, tai neatnešė. O mūsų šalies žmonės taip ir nesuprato, kodėl Rusija įsitraukė į šį karą“, – gūžtelėjo pečiais sociologas.
Regis, kalbos, kad po konflikto Ukrainoje Rusijai Vakarų įvestos sankcijos galėtų būti panaikintos, šalyje skamba dažnai.
„Vis dėlto įdomu, į ką V.Putinas iškeitė B.al-Assadą. Į dalies sankcijų panaikinimą? Ar į ką kita?“ – klausė opozicijos politikas ir Valstybės Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas.
Ir jau kitą dieną gavo atsakymą. Rusijos atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje Andrejus Kelinas pareiškė: „Maskva dalinio savo oro pajėgų išvedimo iš Sirijos nesieja su galimu sankcijų atšaukimu Rusijai.“
Nors sankcijų pančių kol kas tikrai nesiruošiama atlaisvinti, to be galo trokštanti Maskva dabar padarys viską, kad galėtų greičiau juos nusimesti.
„Rusija siekė sušvelninti tarptautinę politinę situaciją ir grįžti prie įprasto bendravimo su Vakarais. Dabar Kremlius neva parodė savo gerą valią Sirijoje, baigė karą, dėl kurio Vakarai labai rūpinosi, ir neva konstruktyviai dalyvauja derybose“, – aiškino M.Laurinavičius.
Netiki operacijos sėkme
Tačiau net ir pačioje Rusijoje ne visi patikėjo V.Putino kalbomis apie pasiektus tikslus.
Kai kam užkliuvo tai, kad iš Sirijos neišvedami visi kariai, – čia jų liks iki 1 tūkst.
Be to, Rusija karinėse bazėse palieka pagrindinę ginkluotę, dalį savo aviacijos.
„O ką gi išvedame, jeigu išvesti visų karių iš Latakijos ir Tartuso bazių nereikia? O ką iš tikrųjų įvedė, ar kas nors žino?“ – sarkastiškai klausė televizijos žurnalistas Maksimas Ševčenka.
Politologo Andrejaus Piontkovskio nuomone, Rusijos valdžios atstovai, pranešdami apie operacijos pabaigą, atrodė nevykusiai.
„Pamėginkite palyginti jų bejėgišką mekenimą su tuo, kuo Kremliaus propaganda įtikinėjo mus visą pastarąjį pusmetį.
Juk prieš tai ant kojų stojančiai Rusijai jie aiškino, kad pagrindinis šios operacijos tikslas buvo sustabdyti IV teroristus toli nuo šalies sienų ir neleisti jiems įžengti į mūsų šalį“, – priminė A.Piontkovskis.
Tiesa, kad ir kaip garsiai Rusija apie tai skelbėsi, jos lėktuvai IV pozicijų visai nesusilpnino.
„O štai dabar valdžia praneša, kad per visą tą laiką žuvo tik 17 džihadistų lauko vadų. Mūsų misija atlikta ir kariai aukštai pakelta galva sugrįžta į tėvynę.
O kaip dėl likusių, be visų šių septyniolikos?
Kas juos dabar pasitiks toli nuo Rusijos sienų? Ar jie visi įžengs į mūsų šalį?“ – klausė politologas.
Įdomu tai, kad jau kitą dieną po pranešimo apie atsitraukimą iš Sirijos Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas pareiškė, kad IV džihadistų gretose kariauja apie 1,8 tūkst. šalies piliečių. Didžioji jų dalis vėliau esą grįžta namo ir įsikuria Šiaurės Kaukaze.
Geriausia ginkluotės reklama
Rusijos pajėgoms Sirijoje pavyko ne tik pakeisti situaciją fronte, bet ir surengti tikrą ginkluotės šou. O tai gali būti dar svarbiau. Mat netgi palyginti nedaug kainavusią – V.Putinas ketvirtadienį paskelbė, kad operacija atsiėjo 420 mln. eurų, bet suma gali būti ir didesnė – misiją vis tiek reikėjo finansuoti.
Todėl atgauti šias lėšas dabar bus galima iš padidėjusio Rusijos ginkluotės pardavimo visame pasaulyje.
M.Laurinavičius sutinka. Esą nors nafta ir dujos vis dar sudaro didžiausią šalies pajamų dalį, ginklų eksportas taip pat yra be galo svarbus.
Be to, ekonomikos koncentravimas karinėje pramonėje dabar yra pažymėtas net ir naujoje nacionalinio saugumo doktrinoje.
„Joje rašoma, kad ekonomika turi būti plėtojama karinio pramoninio komplekso pagrindu. Tokiu atveju tai, kas įvyko Sirijoje, yra net Rusijos ekonomikos stiprinimas“, – tvirtino analitikas.
Tuo metu L.Jonavičius pabrėžė, kad intervencija Sirijoje Rusijai buvo naudinga ne tiktai kaip ginkluotės reklama, bet ir jos išbandymas.
„Šiurkščiai kalbant, tai buvo pratybos. Rusija pasitikrino pajėgumus, kaip veikia technika, radarai, nutaikymo įranga.
Be to, pavyko atsikratyti ir tam tikros pasenusios ginkluotės, išmėtyti nekontroliuojamas bombas“, – vardijo tarptautinių santykių ekspertas.
Į Ukrainą neperbėgs
Suprantama, kad tuo metu, kai Rusija į 5 tūkstančių kilometrų kelionę aplinkkeliais atgal į savo karines bazes išsiuntė karo lėktuvus, kilo klausimas: o ką jie dabar darys?
Pasigirdo net pasvarstymų, esą baigus antskrydžius Sirijoje dabar bus galima sutelkti dėmesį į Ukrainą.
To baiminasi ir I.Čumakovas, svarstydamas, kad Kremlius dabar mėgins atsigriebti kituose regionuose, kurie ir Rusijos pajėgoms, ir strategams yra saugesni.
„Operacija Sirijoje padėjo Kremliui kvailinti gyventojus nuo 2015-ųjų rugsėjo. Bet dabar, kai jų dėmesio nėra kaip nukreipti, teks iš tikrųjų pradėti kovoti su krize namuose arba sukelti naują konfliktą.
Dėl tautos gerovės, žinoma, niekas nesistengs. O sukurti naują karinės įtampos židinį Kremliui visai prie širdies“, – samprotavo apžvalgininkas.
Vis dėlto L.Jonavičius „Lietuvos rytui“ teigė nematantis jokių galimybių, kad Ukrainoje karo veiksmai galėtų suaktyvėti.
„Nematau tam prasmės, nes situacija yra susijusi su sankcijomis, o negeri veiksmai tik į dar tolesnę ateitį nustumtų jų panaikinimą, kuris, atrodo, visai artėja“, – paaiškino politologas.
„Derybos Sirijoje visada buvo parankios Rusijai tuo, kad padeda atitraukti dėmesį nuo Ukrainos. Tačiau Rusija Ukrainoje siekia taikos ir Donbaso grąžinimo – tiesa, Maskvos sąlygomis, su kuriomis Kijevas nesutinka“, – pridūrė M.Laurinavičius.
Rusijos tarptautinių reikalų tarybos vadovas Andrejus Kortunovas įžvelgė ir kitą Kremliaus siekių pusę.
„Operacija Sirijoje sukūrė precedentą, nes pasibaigus Šaltajam karui niekas, išskyrus JAV ir NATO, negalėjo sau leisti vykdyti karinių operacijų toli už savo valstybės sienų.
Tai rodo, kad mes galime būti rimtas veikėjas pasaulio politinėje arenoje, nors mus ir bando izoliuoti“, – pareiškė A.Kortunovas.
Tokie pareiškimai verčia suklusti: o kas, jei Maskvai vis dėlto patiks toks konfliktų sprendimo būdas?
Rusijos operacija Sirijoje: skaičiai
Operacijos trukmė: 2015 m. rugsėjo 30 d.–2016 m. kovo 14 d. Iš viso antskrydžiai buvo vykdomi 167 dienas.
Pajėgos: 4000 karių, 7 karo laivai, 25 strateginiai bombonešiai, 20 taktinių bombonešių, 12 atakos bombonešių, 8 naikintuvai, 2 žvalgybiniai lėktuvai, antžeminės priešlėktuvinės raketų sistemos ir kita ginkluotė.
Žūtys ir praradimai: 5 žuvę Rusijos kariai (1–2 iš jų – ne kovos veiksmų metu), 1733 žuvę civiliai. Tokius duomenis pateikia Sirijos žmogaus teisių stebėjimo agentūra, o Rusijos valdžia civilių žūtis neigia.
Operacijos kaina: V.Putino teigimu, operacija kainavo 33 mlrd. rublių (420 mln. eurų), o didžiąją dalį lėšų tam skyrė Gynybos ministerija. Antskrydžiai atsiėjo 2–3,5 mln. eurų per dieną. Metinis Rusijos biudžetas 2015 metais: 3,1 trln. rublių (44 mlrd. eurų).
