Avialinijų „FlyDubai“ lėktuvas „Boeing 737-800“ šeštadienio paryčiais iš pirmo karto nesugebėjo sėkmingai nutūpti Pietų Rusijos mieste.
Blaškomas uraganinio vėjo lėktuvas net dvi valandas suko ratus ore ir laukė tinkamo momento nusileisti.
Tačiau antrasis bandymas nutupdyti lėktuvą baigėsi tragedija: orlaivis rėžėsi į žemę, subyrėjo į gabalus ir užsidegė. Žuvo visi laineriu skridę žmonės – 55 keleiviai ir 7 įgulos nariai.
Rusijos lėktuvo katastrofos tyrime vis dar liko daug neatsakytų klausimų. O pirminiai duomenys gąsdina: regis, šios nelaimės tikrai buvo galima išvengti.
Bandė leistis dukart
Po nepavykusio pirmojo bandymo nusileisti lėktuvas maždaug dvi valandas suko ratus virš oro uosto. Kol kas nežinoma, kas dėjosi lėktuvo salone: ar buvo kilusi panika, ar keleiviai ramiai laukė nusileidimo.
Užfiksuota, kad po dviejų valandų skraidymo ratais lėktuvas iš pradžių ėmė kilti į viršų, tada staigiai leidosi žemyn. Jo žemėjimo greitis buvo 6,4 tūkst. metrų per minutę – 103 metrai per sekundę.
Šalia oro uosto įrengtos apsaugos kameros užfiksavo, kad lėktuvas staigiai rėžėsi į žemę ir užsiliepsnojo.
Būtent ši aplinkybė glumina labiausiai. Kodėl pilotams buvo duotas leidimas leistis siaubingu oru ir jie nebuvo nukreipti, kaip visi kiti tą dieną Rostove prie Dono turėję tūpti lėktuvai, į už 300 kilometrų esantį Krasnodaro oro uostą?
„Faktas, kad lėktuvas dvi valandas suko ratus laukdamas galimybės leistis, liudija, kad pilotai laukė orų pagerėjimo.
Bet per tas dvi valandas buvo galima nuskristi labai toli“, – pabrėžė Rusijos aviacijos saugumo agentūros vadovas Sergejus Melničenka.
Pradėjo tirti duomenis
Lėktuvas sudužo vos pora šimtų metrų nuo pakilimo tako, išmušdamas milžinišką kraterį.
Sekmadienį, kol gelbėtojai dirbo nelaimės vietoje, oro uostas buvo uždarytas, bet jau vakar vėl pradėjo darbą.
Į didžiausią pietinio Rusijos regiono oro uostą savaitgalį plūdo tūkstančiai žmonių su gėlėmis ir žvakėmis.
„Atėjau čia pagerbti žuvusiųjų atminimo. Pats esu iš Rostovo prie Dono ir, nors asmeniškai nepažinojau aukų, žinojau jų vardus. Juk tai nedidelis miestas“, – sakė vietos gyventojas Borisas.
Maskvoje tyrėjai iš Jungtinių Arabų Emyratų, Rusijos ir Prancūzijos pradėjo nagrinėti juodosiomis dėžėmis vadinamus skrydžio duomenų įrašymo prietaisus.
Tiesa, tai gali būti sunkus uždavinys, nes prietaisai nelaimės metu buvo smarkiai apgadinti.
Todėl juodosiose dėžėse įrašytiems duomenims iššifruoti gali prireikti ir daugiau laiko.
Tyrėjų laukia ilgas darbas, kol bus nustatyta nelaimės priežastis. Kol kas neaišku ir tai, ar pigių, tačiau patikimomis laikomų avialinijų „FlyDubai“ lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. 2011 metais pagamintas orlaivis šio sausio pabaigoje buvo nuodugniai patikrintas.
Galėjo žūti daugiau
Lėktuvo pilotai buvo laikomi gana patyrusiais. Skrydžio kapitonas ir antrasis pilotas buvo skraidę beveik 6 tūkst. valandų.
Liūdina ir tai, kad abu jie greitai turėjo tapti tėvais.
Lėktuvo kapitonas 38-erių kiprietis Aristos Sokratous su žmona laukė gimstant jųdviejų pirmojo vaikelio, o metais jaunesnio kolegos iš Ispanijos Alejandro Alavos žmona laukiasi dvynukų.
Be to, kipriečiui A.Sokratoui, kuris nelaimės metu valdė lėktuvą, tai turėjo būti paskutinė kelionė su šia bendrove. Pilotas jau šią savaitę turėjo pradėti dirbti pigių skrydžių kompanijoje „Ryanair“.
Lėktuvo įgulą taip pat sudarė Rusijos, Seišelių, Kolumbijos ir Kirgizijos piliečiai.
Negana to, tragedijos mastas galėjo būti dar didesnis – 180 vietų laineriu „Boeing 737-800“ skrido tik trečdalis keleivių. Dauguma jų – Rusijos piliečiai. Orlaiviu taip pat keliavo aštuoni ukrainiečiai, du indai ir uzbekas.
„FlyDubai“ vadovas Ghaithas Al Ghaithas sekmadienį aukų artimiesiems pažadėjo pirmines 17 tūkst. eurų kompensacijas.
Lėktuve žuvo ir keli separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos regionų gyventojai.
Per karą jiems artimiausias Donecko oro uostas buvo beveik sulygintas su žeme, tad dabar dauguma keliautojų per sieną vyksta į Rostovo prie Dono oro uostą. (AP, BBC, CNN, LR)
Rusijoje įvykusios aviakatastrofos
2013 metų lapkričio 17 dieną Totorijos oro linijų lėktuvas „Boeing 737-500“ sudužo leisdamasis Kazanės oro uoste. Iš Maskvos skridęs lėktuvas pirmuoju bandymu nepataikė į tūpimo taką, mėgino vėl pakilti, tačiau tada nosimi rėžėsi į žemę. Žuvo visi 44 keleiviai ir 6 įgulos nariai.
2012 metų rugsėjo 12 dieną Kamčiatkos Petropavlovsko avialinijų lėktuvas „Antonov An-28“ sudužo miškingame kalno šlaite, tūpdamas Palanos oro uoste. Žuvo 8 iš 12 lėktuvu skridusių keleivių, o likę 4 buvo rimtai sužeisti. Tyrimas atskleidė, kad abu pilotai buvo neblaivūs, o orlaivis – nukrypęs toli nuo kurso.
2011 metų rugsėjo 7 dieną oro bendrovės „Yak-Service“ lėktuvas „Jakovlev Jak-42“ nuvažiavo nuo kilimo tako, trenkėsi į elektros stulpą ir sudužo du kilometrai nuo Jaroslavlio oro uosto ant Volgos upės kranto. Per lėktuvo katastrofą žuvo 44 lėktuve buvę žmonės, tarp jų – visi Jaroslavlio ledo ritulio komandos „Lokomotiv“ nariai.
2006 metų liepos 9 dieną iš Maskvos skridęs oro linijų „S7 Airlines“ lėktuvas „Airbus A310-300“ sudužo Irkutsko oro uoste. Nesustojęs ant leidimosi tako orlaivis čiuožė dar kelis šimtus metrų, kol trenkėsi į betoninę užtvarą ir užsidegė. Žuvo 125 žmonės. Iš pradžių manyta, kad dėl tragedijos kaltas stabdžių gedimas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad katastrofą sukėlė piloto klaida.
2006 metų gegužės 3 dieną Armėnijos oro bendrovės „Armavia“ lėktuvas, skridęs iš Jerevano į Sočį, sudužo Juodojoje jūroje. Antrąkart nusileisti mėginusiam orlaiviui dispečeriai įsakė netūpti dėl žemai kybančių debesų, tačiau pilotai į jų įspėjimus nereagavo. Žuvo visi 113 lėktuvu skridusių žmonių.
