34 metų sraigtasparnio pilotė praėjusį antradienį Rusijos pasienio miesto Donecko teisme išgirdo nuosprendį – 22 metai kalėjimo.
Vakaruose sutartinai pasmerktas teismo procesas priminė farsą. Net pati N.Savčenko į jį reagavo kaip į ilgą teatro spektaklį.
Antai teisėjui paraginus visus, kuriems juokinga, palikti teismo salę, Ukrainos karo pilotė tarstelėjo: „Man juokinga.“
Teisėjas nepamiršo ir vyšnios ant torto: nurodymo sumokėti 30 tūkst. rublių (393 eurų) baudą už nelegalų Rusijos sienos kirtimą.
Tiesa, šią sieną N.Savčenko, beveik be abejonių, kirto ne savo iniciatyva, o buvo pergabenta ją sulaikiusių prorusiškų separatistų. O tada sulaukė kaltinimų žmogžudyste.
Lygina su kankine
Prokurorai tikino, kad ukrainietė 2014-ųjų liepą perdavė koordinates Kijevo pajėgoms, kurios apšaudė Rusijos valstybinės televizijos žurnalistus.
„Separatistai pataikė į du šarvuotus transporterius ir tanką. Mes priėjome pažiūrėti, ar niekas nėra sužeistas“, – po suėmimo Maskvos televizijai pasakojo N.Savčenko.
Pati N.Savčenko neigia turinti ką nors bendra su ataka, o jos advokatai pateikė ir to įrodymų.
Telefono ryšio duomenys rodo, kad tuo metu, kai buvo vykdomas antskrydis, pilotė jau buvo sulaikyta prorusiškų separatistų, todėl koordinačių perduoti nebegalėjo.
Šis ir daugelis kaltinimų, kurie buvo pareikšti N.Savčenko, neįtikino nei Kijevo, nei Vakarų.
Ir Europos Sąjungos, ir JAV vadovai seniai kritikuoja Maskvą dėl šio teismo proceso.
Antai Barackas Obama pareikalavo, kad V.Putinas paleistų N.Savčenko remdamasis Minsko susitarimais.
Tačiau JAV prezidentas greitai gavo Rusijos atkirtį: kištis į kitos šalies vidaus reikalus ir teismo procesus negražu.
O iš užsienio toliau aidi skambūs palyginimai.
Nobelio premija praėjusiais metais apdovanota Baltarusijos rašytoja Sviatlana Aleksijevič pavadino N.Savčenko „ukrainiečių Jeanne d’Arc“, o žurnalas „The Economist“ – „šiuolaikine kankine“.
Tačiau Maskvai ji vis tiek liko pilote, kuri padėjo Ukrainos pajėgoms paleisti artilerijos smūgį, kuris nužudė Rusijos korespondentą Igorį Korneliuką ir garso prodiuserį Antoną Vološiną.
„Jie mane apkaltino žmogžudyste, tačiau aš to nedaryčiau iš principo. Niekada nešaudyčiau į neginkluotą asmenį“, – kelios savaitės po mįslingo suėmimo kalbėjo N.Savčenko.
Norėjo tapti pilote
1981 metais gimusi N.Savčenko dar būdama 16-os nusprendė tapti pilote.
Ukrainietė įstojo į kariuomenę, mokėsi būti radijo operatore ir parašiutininke.
Kai Ukraina nusiuntė beveik 1,7 tūkstančio karių, kurie parėmė JAV karinę operaciją Irake, tarp jų buvo vienintelė moteris – N.Savčenko.
„Esu įsitikinusi, kad karininku galima tapti tik tada, kai esi savanoris, paragavęs tikro mūšio ir užuodęs parako dvelksmą“, – dar 2005 metais kalbėjo karė.
Vėliau ji tapo pirmąja moterimi, priimta į prestižinę Karinių oro pajėgų mokyklą Charkove.
Baigusi mokslus ji ėmėsi pilotuoti karinius sraigtasparnius.
O prasidėjus neramumas Rytų Ukrainoje 2014 metais N.Savčenko buvo atvykusi į savanorių batalioną „Aidar“.
Tiesa, vėliau ukrainietė patikslino, kad pas „Aidar“ kovotojus apsilankė tik per atostogas ir ten būdama nei skraidė, nei šaudė.
Beje, šį savanorių batalioną kritikavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių apsaugos komitetas, o „Amnesty International“ kaltino „Aidar“ kovotojus įkaitų kankinimu.
Paskelbė bado streiką
Kai kalėjo Rusijos kalėjime ir skelbė vieną bado streiką po kito, N.Savčenko buvo išrinkta į Aukščiausiąją Radą su buvusios premjerės Julijos Tymošenko bloku. Jos rėmėjai tikėjosi, kad mandatas pagreitins ukrainietės paleidimą, tačiau rinkimai atėjo ir praėjo nepalikdami jokio pėdsako N.Savčenko byloje.
Praėjusį gruodį sulaikytoji paskelbė bado streiką.
Nustojusi valgyti ji prarado 20 kilogramų, bet po 83 dienų badavimo dėl suprastėjusios sveikatos streiką teko nutraukti.
Vėliau, artėjant nuosprendžio paskelbimo laikui, ji paskelbė naują streiką.
Šį kartą ukrainietė atsisakė gerti ir vandenį. Tačiau ir šį sausą bado streiką nutraukė prastėjanti moters sveikata.
„Nepripažįstu jokios kaltės. Nepripažįstu nei teismo, nei sprendimo. Jei būsiu pripažinta kalta, neteiksiu apeliacijos, – savo baigiamojoje kalboje sakė N.Savčenko. – Aš noriu, jog visas demokratiškas pasaulis suprastų, kad Rusija yra trečiojo pasaulio valstybė, kurios totalitariniam režimui vadovauja smulkus diktatorius, spjaunantis į tarptautinę teisę ir žmogaus teises.“
Juokėsi iš teismo
Ukrainietė per visą teismo procesą aiškiai parodė, kad tai tėra cirkas, ir pati per posėdžius nevengdavo keiktis, demonstruoti nepadorių gestų ar – kaip padarė jau skaitant nuosprendį – užtraukti patriotinės ukrainiečių dainos.
Tačiau ir tai nesutrukdė Rusijos teismui nuteisti jos 22 metams kalėjimo – vienais mažiau, negu prašė prokurorai.
N.Savčenko advokatai jau seniai kalbėjo, kad neketina teikti apeliacijos.
„Tai buvo deklaruota jau prieš kurį laiką. Jei būtų einama šiuo keliu, pati apeliacija įteisintų teismą ir jo sprendimą, – pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. – Jos ir teisininkų strategija – apskritai neigti patį procesą.
Ji save laiko ne kaltinamąja, o pagrobtąja.“
Be to, dar prieš teismo sprendimą Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad yra pasiruošęs išmainyti N.Savčenko į du Ukrainoje sulaikytus Rusijos karius.
Tačiau šį sprendimą dėl mainų gali priimti tiktai pats V.Putinas. Tikėtina, kad jis norės atgauti daugiau nei tik du savo kariškius.
„V.Putinas tikisi didesnio prizo, ir šiuo atveju gali būti svarstomi įvairūs variantai, pavyzdžiui, sankcijų sušvelninimas“, – pažymėjo N.Maliukevičius.
Politologo nuomone, sprendimas, ar suteikti malonę, yra tiktai Rusijos prezidento rankose.
Bet dabar gali įsikišti ir Vakarai. Vis daugiau palaikymo sulaukia planas sudaryti sąrašą, pagal kurį sankcijos būtų pritaikytos visiems veikėjams, dalyvavusiems teismo procese.
„Vakarai taip pat galėtų aktyviai dalyvauti derybose dėl jos mainų į Ukrainą, – sakė N.Maliukevičius. – Derybose dalyvauti reikia, nes jose bus sprendžiamas žmogaus likimas, ir Vakarai čia irgi gali suvaidinti savo vaidmenį.“
