Žurnalistinis atominis užtaisas – taip kai kas vadino „Panamos dokumentų“ skandalą, kurio atgarsiai aidi jau savaitę, rašo „Lietuvos rytas“.
Nuslėpti milijardai, nesumokėti mokesčiai ir nešvarūs sandėriai į tą patį suolą susodino visus: ir tuos pasaulio įtakinguosius, kurie buvo įtarinėjami finansiniais nusikaltimais bei korupcija, ir tuos, kurie riteriškai tvirtino su tuo kovojantys.
Bet atrodo, kad pastariesiems kliuvo labiau. Demokratinėse valstybėse, kur žmonės atvirai piktinosi politikų sąžiningumu, ėmė braškėti patogios valdžios atstovų kėdės. O ten, kur žmonės nusivylę savo politikais ar bijo viešai kalbėti, permainomis po „Panamos dokumentų“ nutekinimo, regis, bent kol kas nekvepia.
Visas šis skandalas nebūtų įsiplieskęs, jei prieš metus vienas atlygio nenorėjęs anonimas nebūtų nutekinęs 11,5 mln. dokumentų paketo Vokietijos dienraščiui „Suddeutsche Zeitung“.
Šiam leidiniui dokumentus padėjo ištirti tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ). Šis centras, tikėtina, paviešins dar daug įdomių paslapčių.
Jautriausiai reagavo islandai
„Krito pirmoji auka“, – taip šią savaitę buvo kalbama apie Islandijos premjerą Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną, kuris dėl „Panamos dokumentų“ skandalo pasitraukė iš posto.
Paaiškėjus, kad premjeras nedeklaravo turto, perkelto į lengvatinių mokesčių įmonę, tūkstančiai islandų išėjo į gatves.
„Panamos dokumentai“ dar nesukėlė tokio skandalo ir politinių pokyčių jokioje kitoje valstybėje. Tai susiję su tuo, kad islandai nuo pat 2008-ųjų krizės ir bankų griūties itin nepasitiki politikais ir finansų institucijomis.
2009-aisiais visuomenės tyrimų kompanijos „Gallup“ darytoje apklausoje valstybės finansinėmis institucijomis nepasitikėjo net 89 proc. žmonių.
Šis skaičius liko beveik nepakitęs iki šiol: praėjusį mėnesį pasirodę kitos „Gallup“ apklausos rezultatai atskleidė, kad vos 12 proc. žmonių pasitiki šalies bankų sistema ir tik 17 proc. atsakė, jog pasitiki valstybės parlamentu.
Baisu pagalvoti, koks procentas islandų teigiamai prabiltų apie valdžią dabar, po „Panamos dokumentų“ nutekinimo.
Šiaip ar taip, islandų išėjimas į gatves akivaizdžiai parodo, kad šios valstybės žmonės nebijo garsiai reikšti nuomonės ir daro didelę įtaką politikams.
„Žmonių reakcija aiškiai parodo, kur yra laisva visuomenė, galinti reaguoti iš karto, nebijodama kokių nors sankcijų, prievartos formų ir panašiai, o kur yra visiškai ciniškai nusiteikusi visuomenė, kurios iš principo nebeveikia tokie skandalai kaip, tarkime, Ukrainoje“, – „Lietuvos rytui“ aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
Britai jau nerimsta
Dabar savo premjerą Davidą Cameroną rūsčiais žvilgsniais varsto jau ir britai.
Dokumentuose buvo įrašyta jo tėvo Iano Donaldo Camerono pavardė: teigiama, jog vyrui priklausė lengvatinių mokesčių įmonė Panamoje, kurioje jis laikė pinigus ir 30 metų nemokėjo mokesčių Jungtinei Karalystei.
Britai iš pradžių neskubėjo teisti premjero, bet kai ketvirtadienio vakarą jis prisipažino turėjęs naudos iš tėvo lengvatinės mokesčių įmonės, žmonės pasipiktino.
D.Cameronas prisipažino turėjęs savąją dalį patikos fonde, bet ją už 31 tūkst. svarų (38,4 tūkst. eurų) pardavė likus 4 mėnesiams prieš tai, kai 2010 m. tapo Jungtinės Karalystės premjeru.
„Noriu būti kiek galima atviras apie praeitį, dabartį ir ateitį, nes neturiu ko slėpti“, – įraudusiais skruostais tikino politikas.
Tačiau ne visi jo žodžiais patikėjo. Ypač siunta leiboristai, kurie jau siūlo D.Cameronui pasekti Islandijos premjero pėdomis.
Skalbia savo skudurus
Tuo metu kitoje Vakarų valstybėje anapus Atlanto, regis, tvyro ramybė. Daug kam pasirodė keista, kad Amerika ir jos žiniasklaida buvo sąlygiškai tyli ir daugiau rūpinosi tvarka namuose.
„Pirmiausia, sąlygiška tyla žiniasklaidoje dėl „Panamos dokumentų“ susijusi su tuo, kad JAV pirminiai rinkimai yra svarbiausia tema.
Didieji žiniasklaidos atstovai, laikraščiai ir televizija pirmiausia seka pirminius rinkimus.
Antra, pačių amerikiečių dokumentuose neužfiksuota. Bent jau kol kas nėra kokių nors žinomų pavardžių ar politikų. Taigi visa tai, kas vyksta kitur, yra užsienio naujienos, o jos amerikiečiams yra antraeilis dalykas“, – aiškino politologas T.Janeliūnas.
Tiesa, tai nereiškia, kad amerikiečiai tokių įmonių neturi. Jie tiesiog galbūt neturėjo ryšių su pačia „Mossack Fonseca“.
Gali prasidėti peštynės
Tuo metu Rusijoje „Panamos dokumentų“ skandalas apskritai nesulaukė daugiau visuomenės dėmesio.
Žurnalistai iš Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių iš pradžių tylėjo kaip vandens į burną prisisėmę.
Vėliau, kai Kremlius jau šoko gintis, esą visas nutekinimas yra tik ginklas, kuriuo Vakarai nusitaikė į Vladimirą Putiną, tokie teiginiai nuaidėjo ir per valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą.
Pats prezidentas V.Putinas, užvakar susitikęs su žurnalistais iš regionų ir išgirdęs klausimą apie lengvatinių mokesčių įmones, ėmė ilgai vardinti savo draugo violončelininko Sergejaus Roldugino nuopelnus Rusijai.
Rusijos vadovas pasakojo, kad violončelininkas ją garsina, kad perka instrumentų orkestrams už savo pinigus. Tačiau prezidentas netgi neužsiminė, kaip muzikanto sąskaitoje galėjo atsidurti 2 mln. dolerių.
Ekspertai teigia, kad tai, jog rusai neišėjo į gatves su šakėmis, nereiškia, jog Kremliaus viršūnėlės nebus pakratytos.
„Nustebčiau, jeigu skandale paminėtų autoritarinių lyderių aplinkoje neprasidėtų valymai, per kuriuos būtų nužudyti žmonės“, – teigė JAV politologas Ianas Bremmeris.
Jis taip pat įspėjo, kad po „Panamos dokumentų“ paviešinimo gali prasidėti ir peštynės tarp politinio elito.
„Rusijos valdžioje esantys žmonės dabar klausia: „Kodėl krūvas pinigų uždirbo tas violončelininkas, o ne aš?“ Tai gali paskatinti tam tikras rietenas tarp pačių įtakingiausių Rusijos žmonių“, – įspėjo I.Bremmeris.
Violončelininkas Sergejus Rolduginas, senas Rusijos prezidento draugas, padedamas „Mossack Fonseca“ teisininkų, kontroliavo milžiniškus turtus, paslėptus lengvatinių mokesčių kompanijose.
Trimitavo apie puolimą
Apie tai, kaip V.Putino draugų vardu pinigai keliavo per lengvatinių mokesčių jurisdikcijas, išsamiai pranešė opozicinis laikraštis „Novaja gazeta“.
O valstybinė žiniasklaida daugiau kalbėjo tiktai apie tai, kaip skandalą nušvietė Vakarai.
„Rusijos visuomenė jau pripratusi prie to, kad korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose neišvengiama“, – sakė politologas T.Janeliūnas.
Tiesa, į Rusijos pusę stojo ir „WikiLeaks“, kuriai vadovauja jau kelerius metus Ekvadoro ambasadoje Londone gyvenantis Jullianas Assange’as.
JAV diplomatines ir karines paslaptis viešinusi organizacija savo „Twitter“ paskyroje skundėsi, kad jos aktyvistų prieš šešerius metus paviešintas dokumentų paketas – nors ir pusantro tūkstančio kartų mažesnis – yra nepalyginti svarbesnis žurnalistikai, nes iškart buvo paviešintas visam pasauliui.
Be to, pasigirdo ir puolimų prieš patį Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų projektą (OCCRP), kuris dirbo su paviešintais duomenimis.
„Išpuolis prieš V.Putiną buvo suorganizuotas George’o Soroso ir OCCRP, kuris taikosi į Rusiją ir buvusias SSRS šalis“, – tėškė „WikiLeaks“ savo pranešime.
JAV filantropas G.Sorosas iš tiesų remia tarptautinį tiriamosios žurnalistikos centrą ICIJ, tad Maskva greitai gali reaguoti dar aštriau.
I.Bremmerio nuomone, Rusija sieks nubausti tiek JAV, tiek G.Sorosą: „Šis skandalas Rusijos politiką padarys dar priešiškesnę JAV.“
Neigė išdavęs rinkėjus
Maskva gynėsi, kad „Panamos dokumentai“ tebuvo dar vienas Vakarų ginklas prieš V.Putiną, bet, regis, jo šūvių kliuvo ir vienam aršiausių jo priešininkų – Petro Porošenkai.
Ukrainos prezidentas į Panamos skandalą įkliuvo dar labiau nei V.Putinas, nes pastarojo vardas tiesiogiai dokumentuose neminimas.
O P.Porošenkai teko gintis, kodėl neištesėjo rinkėjams duotų pažadų laimėjus prezidento rinkimus parduoti savo šokolado imperiją „Roshen“.
Šalies lyderis tikino, kad jo atvejis labai skiriasi nuo Rusijos ar Islandijos. Ir netgi rado tam argumentų: tvirtino, kad lengvatinių mokesčių įmonę turėjo sukurti, kad galėtų perkelti savo turtą į patikos fondą per investicinį banką „Rothschild“.
„Tai normali procedūra, ir manau, jog tai mano skirtumas nuo visų kitų politinių veikėjų, išvardytų Panamos sąraše“, – teisinosi Kijevo lyderis.
O kompanijos Ukrainos prezidentas tikino nepardavęs vien dėl to, kad tuo metu neatsirado kliento, norinčio ką nors pirkti iš šalies, kuri yra draskoma karo. Tik, regis, apie tai rinkėjams taip pat neatsirado laiko pranešti.
Tiesa, ir Ukrainos parlamento nariai labiau patikėjo kita versija: neparduota, o tik į fiktyvias kompanijas perkelta šokolado imperija P.Porošenkai padėjo nuslėpti mokesčius.
„Turėsime rimtai įvertinti viską. Prezidentas turi būti pasiruošęs“, – grasino Aukščiausiosios Rados narys Mustafa Nayemas.
Gruzija prisiminė turtus
Netoli nuo Ukrainos nutolusioje Gruzijoje – panašios kalbos. „Panamos dokumentai“ šešėlį metė ant ekscentriško milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio, kuris prieš pradėdamas vadovauti vyriausybei neatskleidė lėšų, laikomų vienoje įmonėje Mergelių Salose.
4,4 mlrd. eurų turtą – bene trečdaliui 2015 metų Gruzijos bendrojo vidaus produkto prilygstančią sumą – valdantis buvęs premjeras niekada ir nevengė puikuotis prabanga.
Gruzinų neišgąsdino nei virš Tbilisio iškilęs stiklinę veiksmo filmų blogiuko irštvą primenantis vyro namas, nei jo egzotiškų gyvūnų ir meno kolekcija.
O dabar atsirado ir tokių, kurie puolė ginti buvusio premjero.
„Patarčiau žurnalistams viską tikrinti. O jei tai ir tiesa, B.Ivanišvilis pinigus leidžia šalies gerovei. Būtų puiku, jei Gruzija turėtų daugiau bidzinų ivanišvilių“, – kalbėjo šalies parlamento vicepirmininkė Manana Kobachidzė.
Laukia dar netikėtumų?
Nuo „Panamos dokumentų“ paviešinimo praėjo tik savaitė, bet per ją pasauliui paaiškėjo tikrai nemažai.
Šis skandalas tapo savotišku pilietinio aktyvumo testu: kol vakariečiai plūdo į gatves ir reiškė pasipiktinimą, Ukrainoje valdžios tvirtovė tik vos subraškėjo, o Rusijoje, regis, nė lapelis nesujudėjo.
Tačiau dokumentų viešinimo procesas dar nesibaigė.
„Manau, tie dokumentai dar ilgai cirkuliuos ir iš tikrųjų dar bus įvairių naujienų, – prognozavo VU TSPMI politologas T.Janeliūnas. – Tačiau mastas, kurį matome jau iš pirmųjų atskleistų dokumentų, yra įspūdingas.“
Šie nematomi finansinio pasaulio užkulisiai išties dar klaidesni. Juk „Mossack Fonseca“ – ne vienintelė bendrovė, teikianti lengvatinių mokesčių įmonių kūrimo paslaugas.
Tačiau bene labiausiai dalį žmonių šią savaitę nuvylė tai, kad tokioje pinigų slapstymo schemoje dalyvavo politinio elito atstovai, kurie iki šiol atrodė patikimi.
„Mes vis kalbame apie autoritarinių valstybių vadovų piktnaudžiavimą valdžia ir pinigų siekimą. Bet nuo to neapsaugoti ir demokratinių šalių atstovai. Korupcija arba pinigų slėpimas vis dar yra visuotinė problema“, – įsitikinęs T.Janeliūnas.
Lietuvių pėdsakai kol kas nežymūs
„Panamos dokumentuose“ buvo paminėtos 33 lengvatinių mokesčių įmonės, turėjusios sąskaitas Lietuvos bankuose, 2 su Lietuva susiję klientai, 3 pelno gavėjai ir 26 akcininkai.
Buvęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius dalyvavo Mergelių Salose registruotos įmonės „Pallas First Investments“ veikloje. L.Varanavičius BNS sakė tiksliai neprisimenantis prieš dešimtmetį vykusio projekto finansinės dalies.
Vis dėlto vyras pripažino, kad dalyvavimas „Pallas First Investments“ veikloje buvo susijęs su Vilniaus koncertų ir sporto rūmų bei aplinkinės teritorijos plėtros projektu, kurį ketino įgyvendinti Vladimiro Romanovo kontroliuota Ūkio banko investicijų grupė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, paklaustas apie nutekintuose dokumentuose minimas kai kurių lengvatinių mokesčių bendrovių sąskaitas Ūkio ir „Snoro“ bankuose, tikino nemanantis, kad tai Lietuvoje gali būti rimta problema. „Tai daugiau praeities dalykas. Tarptautinė aplinka yra pasikeitusi – bankai įpareigoti keistis informacija, pažinti savo klientą. Nemanau, kad naudojimasis lengvatinių mokesčių struktūromis būtų masinis reiškinys Lietuvoje“, – teigė V.Vasiliauskas.
