Lenkija pradeda raganų medžioklę?

Lenkijoje šeštąsias prezidentinio lėktuvo katastrofos metines vainikavo skandalas. Šalies valdžia ragino ieškoti Smolensko tragedijos kaltininkų, pasigirdo ir siūlymų juos bausti mirtimi.

J.Kaczynskis šeštadienį per ceremoniją prie prezidentūros paminėjo šeštąsias dvynio brolio Lecho žūties metines.<br>R.Butrimo nuotr.
J.Kaczynskis šeštadienį per ceremoniją prie prezidentūros paminėjo šeštąsias dvynio brolio Lecho žūties metines.<br>R.Butrimo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas

Apr 12, 2016, 6:59 AM, atnaujinta May 29, 2017, 1:34 PM

Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos raginimai tautai ir politikams susitaikyti liko neišgirsti.

Sekmadienį, kai šalis minėjo šeštąsias Smolensko tragedijos metines, valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis prezidento žodžius atmetė ir paragino atgaivinti tyrimą dėl 2010 m. Rusijoje įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo 96 žmonės. Tarp jų buvo ir J.Kaczynskio brolis dvynys, tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis.

J.Kaczynskis sekmadienį pareiškė, kad lenkai dažnai klydo per lengvai atleisdami ir kad ankstesnė vyriausybė „už tragediją atsakinga bent morališkai“.

Tokius TTP lyderio žodžius valstybinėje televizijoje „TVP Info“ pratęsė radikalių nacionalistinių pažiūrų žurnalistė Ewa Stankiewicz, paraginusi grąžinti mirties bausmę ir ja nubausti ankstesnius šalies vadovus.

E.Stankiewicz įvardijo asmenis, kurie, anot jos, arba prisidėjo prie katastrofos, arba trukdė jos tyrimui. Ji paminėjo buvusį prezidentą Bronislawą Komorowskį, buvusius premjerus Donaldą Tuską bei Ewą Kopacz, taip pat ankstesnius užsienio reikalų ir gynybos ministrus Radoslawą Sikorskį ir Bogdaną Klichą.

Vėliau žurnalistė kartu su bendraminčiais dalyvavo mitinge prie Rusijos ambasados Varšuvoje. Čia žmonės laikė plakatus, kuriuose buvo užrašyti šokiruojantys raginimai pakarti ankstesnės vyriausybės vadovus, kurie neva kartu su Maskva suplanavo ir įvykdė teroro aktą.

Apkaltino fašizmu

Buvęs kultūros ministras, garsus sovietmečio opozicionierius Andrzejus Celinskis pareiškė, kad tokiais žodžiais J.Kaczynskis tautą veda į pražūtį ir į fašizmo glėbį.

J.Kaczynskis įsitikinęs, jog katastrofa įvyko ne dėl prasto oro ir pilotų kaltės, o dėl sąmokslo: esą katastrofa įvyko dėl lėktuve įdėtų sprogmenų bei ore išpurkštos dirbtinės miglos. Teroro akto versija, kaip ir anksčiau, tvirtai tiki 20 proc. lenkų. Tačiau sparčiai daugėja savo nuomonės šiuo klausimu neturinčių asmenų: dabar net 40 proc. lenkų teigia nežinantys, dėl kokių priežasčių įvyko katastrofa, – TTP sugebėjo pasėti abejonę.

A.Celinskis paragino tautą „vienytis prieš šį melą ir fašizmo pavojų“.

Melas vardan valdžios?

Daug Varšuvos politologų spėja, jog TTP lyderis J.Kaczynskis ir pats netiki teroro akto versija, bet ją skelbia, kad sutelktų savo partijos narius bei sąmokslo teorijų šalininkus.

Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ šeštųjų šių įvykių metinių išvakarėse apkaltino TTP, kad partija sąmokslo teoriją apie teroro aktą pavertė valstybine propaganda.

Prieš pusmetį laimėjusi Seimo rinkimus TTP žiniasklaidoje, Seimo tribūnoje bei prezidentūroje ėmė skelbti, kad lėktuvas sudužo dėl teroro akto.

Tai, anot dienraščio, kelia pavojingą sumaištį tautiečių galvose, nes vis daugiau jų ima abejoti oficialiomis tyrimo išvadomis ir tikėti sąmokslo teorijomis.

TTP skelbiamą versiją, kad lėktuve buvo padėta bomba, o pilotus suklaidino dirbtinis rūkas virš oro uosto, išjuokė ir pasaulio aviacijos ekspertai.

Pažemino prezidentą

J.Kaczynskis neseniai pareiškė, kad centrinėje Varšuvos gatvėje privalo iškilti du paminklai: vienas – bendrai visoms katastrofos aukoms, o kitas – jo broliui L.Kaczynskiui.

Konservatorių vadovas taip pat paragino Lenkijos gatvėms ir aikštėms suteikti L.Kaczynskio vardą, nors jau dabar šalyje yra 72 objektai, skirti velioniui atminti.

Mokslininkai kalba, kad J.Kaczynskis brolio atminimą puoselėja liguistai arba naudoja kaip politinę priemonę – remdamasis jo vardu stiprina savo partiją.

Politologai taip pat atkreipė dėmesį, kad per sekmadienio minėjimą J.Kaczynskis savotiškai pažemino prezidentą A.Dudą.

Prezidentui pareiškus apie atleidimo ir vienybės būtinybę, J.Kaczynskis neplojo po jo kalbos, todėl neplojo ir niekas iš šalia stovėjusių ministrų.

Vėliau sakydamas savo kalbą J.Kaczynskis atmetė prezidento raginimus susitaikyti ir paskatino nubausti ankstesnę valdžią.

Tokie jo pareiškimai opozicijos lyderiams, kurie net nebuvo pakviesti į katastrofos minėjimo iškilmes, tapo dar vienu įrodymu, kad politinio gyvenimo gaires nustato ne premjerė Beata Szydlo su prezidentu, bet J.Kaczynskis.

O šio politiko, vis dar nesugebančio išeiti iš gedulo būsenos, veikla esą yra neprognozuojama, liguista ir prieštaraujanti demokratijos principams.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.