Pirmoji moteris tapusi Brazilijos prezidente D.Rousseff sugebėjo būti išrinkta antrai kadencijai, tačiau jos įsivėlimas į įvairius korupcijos skandalus sparčiai sumažino jos palaikymo reitingus.
Prezidentė kaltinama, kad prieš jos perrinkimą 2014 metais ji nuslėpė tikruosius biudžeto deficito skaičius ir nelegaliai skolinosi pinigus iš valstybinių bankų tam deficitui padengti. Ji taip pat apkaltinta savo rinkimų kampanijos finansavimu nelegaliomis pinigų aukomis.
Dėl to D.Rousseff ir jos vyriausybė buvo laikomi fiskalinių ir konstitucinių principų nepaisymu, nes 2014 metų Brazilijos apskaitoje buvo rasta įvairių neatitikimų, kurių suma viršijo net 32,4 mlrd. eurų.
D.Rousseff taip pat kaltinama dėl skaudžios recesijos: šalies ekonomika pernai susitraukė 3,8 proc. Brazilija taip pat praranda investicijas dėl pablogintų kreditavimo reitingų.
Korupcija ir oportunizmas
Specialioji parlamento komisija pirmadienį balsų dauguma (38 už, 27 prieš) nusprendė, kad egzistavo visos teisinės ir politinės sąlygos apkaltos prieš prezidentę procesui pradėti.
Kitas žingsnis šiame procese bus balsavimas Deputatų Rūmuose: sekmadienį apkaltos procesui pritarus dviem trečdaliams deputatų šis klausimas galės būti iškeltas ir Senate.
Senatas turės galimybę trumpam – iki šešių mėnesiu – iš pareigų pašalinti D.Rousseff, kol vyks teisinis procesas, dėl kurio ji gali visam laikui netekti savo posto, jei tokį sprendimą palaikys du trečdaliai senatorių.
Prezidentės Darbininkų partija visą apkaltos procesą vadino opozicinės, neseniai iš koalicijos su ja išėjusios, PMDB partijos mėginimu perimti valdžią.
Jei būtų pašalinta D.Rousseff, prezidento pareigas iki 2018 metų pabaigos eitų viceprezidentas Michelis Temeris, kuris taip pat yra centristinės partijos PMDB vadovas.
Nuolatiniai skandalai
Tačiau D.Rousseff jau kurį laiką Brazilijos piliečių akyse yra susijusi su korupcija. 2015 metų balandį milijonai žmonių protestavo jos tariamas sąsajas su naftos įmonės „Petrobras“ skandalu.
Per skandalą paaiškėjo, kad įvykdyti kontraktus didžiausios Brazilijos statybos įmonės iš „Petrobras“ reikalavo žymiai daugiau pinigų nei įprasta, o dalis tos sumos buvo pervesta naftos įmonės valdininkams bei įvairiems politikams.
Manoma, kad Darbininkų partijos kampanijos taip pat iš dalies galėjo būti finansuojamos tokių „dėkingumo mokesčių“.
Nors nebuvo rasta jokių įkalčių dėl prezidentės įsitraukimo į šį politinį skandalą, dalis šalies gyventojų vis dar yra įsitikinę D.Rousseff įsivėlimu, nes ji buvo viena iš „Petrobras“ direktorių tarybos narių 2003-2010 metais.
Vienas iš asmenų sulaikytų „Petrobras“ skandalo metu buvo Darbininkų partijos iždininkas, todėl nenuostabu, kad korupcijos šešėlis dėl šių įvykių krenta ir ant prezidentės, ypač atsiradus naujiesiems kaltinimams dėl biudžeto deficito nuslėpimo.
D.Rousseff taip pat sulaukė daug kritikos dėl prieštaringai vertinamo sprendimo Brazilijoje statyti daugiau hidroelektrinių užtvankų. Tokie projektai neigiamai paveikė aplinką, vietines gentis ir darbininkus, kurie buvo verčiami dirbti nežmoniškas valandas.
2012 metais sustabdyti tris savaites streikavusių 17 tūkst. Žirau užtvankos darbininkų buvo iškviesta kariuomenė.
