„Greitai man sukaks 90 metų, – F.Castro sakė per vieną ilgiausiai trukusių viešų pasirodymų pastaraisiais metais. – Greitai būsiu toks pats kaip ir visi kiti. Laikas ateis mums visiems, bet Kubos komunistų idėjos išliks kaip įrodymas šioje planetoje, kad dirbant uoliai ir oriai, galima sukurti materialinio ir kultūrinio turto, kurio reikia žmonėms, tad turime kovoti nenuleisdami rankų, kad tai pasiektume.“
F.Castro šią kalbą pasakį po to, kai vyriausybė paskelbė, kad jo brolis Raulis liks Kubos komunistų partijos aukščiausiame poste kartu su savo pavaduotoju, griežtosios linijos šalininku.
Šis pranešimas, kartu su Fidelio Castro kalba, pasiuntė aiškią žinią, kad salos revoliucionierių karta liks valdžioje, nors jos nariai sensta ir išmiršta, santykiai su Jungtinėmis Valstijomis normalizuojasi, o visuomenėje didėja nepasitenkinimas dėl prastos šalies ekonomikos būklės.
Vyriausybės naujienų portalai nurodė, kad 84 metų Raulis Castro liks partijos pirmuoju sekretoriumi, o Jose Ramonas Machado Ventura toliau užims antrojo sekretoriaus postą bent jau dalį antros penkerių metų kadencijos. R.Castro šiuo metu taip pat užima prezidento pareigas.
Šis sprendimas reiškia, kad R.Castro galės toliau likti Komunistų partijos vadovo poste, kuris yra ne mažiau svarbus negu prezidento, net jeigu jis pasitrauktų iš vyriausybės 2018 metais.
Fidelis Castro surengė retą pasirodymą Komunistų partijos suvažiavime ir buvo sutiktas ovacijomis, nurodė valstybinė žiniasklaida, kuri rodė suredaguotą ir pavėlintą dienos įvykių vaizdo transliaciją.
Valstybinė televizija transliavo retus vaizdus, kuriuose 89 metų buvęs lyderis sėdintis tribūnoje Havanos suvažiavimų rūmuose, vilkintis languotus marškinius ir sportinį švarką. Jis kalbėjo stipriu, nors kai kada drebančiu balsu, retkarčiais padarydamas pauzę, kad pasitikrintų išspausdintą savo kalbos tekstą.
Griežtas vykdytojas
85 metų J.R.Machado Ventura žinomas kaip komunistas ortodoksas, pasisakantis prieš kai kurias svarbiausias pastaruoju metu Kuboje vykdytas ekonomikos reformas. Jis kovėsi kartu su Rauliu ir Fideliu Castro per 1959-ųjų revoliuciją, nuvertusią diktatorių Fulgencio Batistą.
Raulio sprendimas likti valdžioje kartu su savo pavaduotoju, kurį net jis pats kritikavo dėl sustabarėjimo, vainikavo keturias dienas trukusį Komunistų partijos suvažiavimą, garsėjantį slaptumu ir akivaizdžiu diskusijų stygiumi – ypač dėl reikšmingų naujų reformų, kurios galėtų išjudinti stagnuojančią planinę salos ekonomiką. Net aukšto rango vyriausybės pareigūnai spėliojo, kad per 7-ąjį partijos suvažiavimą J.R.Machado Ventura gali būti pakeistas kuriuo nors jaunesniu veikėju, siejamu su laisvosios rinkos reformomis, kurias pradėjo pats R.Castro.
Per suvažiavimą taip pat buvo išrinktas įtakingas 15 narių partijos Politinis biuras, kuriame beveik nebuvo naujų veidų, atstovaujančių partijos jaunesnei kartai. Penki biuro nariai buvo nauji, bet nei vienas iš jų nelaikomas įtakingu reformų šalininku.
Komunistas intelektualas Estebanas Moralesas, kuris anksčiau skundėsi dėl suvažiavimo slaptumo, palankiai įvertino R.Castro sprendimą pateikti tūkstančio delegatų patvirtintas gaires viešam aptarimui po fakto. Jis prognozavo, kad pirmasis ir antrasis sekretoriai liks savo postuose, kol R.Castro pasitrauks iš prezidento pareigų 2018-aisiais, o vėliau, jo nuomone, bus reikalingas pereinamasis laikotarpis..
Gydytojo išilavinimą turintis J.R.Machado Ventura 6-ame dešimtmetyje organizavo sukilėlių lauko ligoninių ir klinikų tinklą Siera Maestros kalnuose, dalyvaudamas kautynėse kaip medikas ir partizanas per R.Castro vadovaujamą revoliuciją prieš F.Batistą. Po revoliucijos jis tapo sveikatos apsaugos ministru, o vėliau dirbo labiau politinėse pareigose Komunistų partijoje. Nuo 1975 metų jis taip pat buvo Politinio biuro narys.
J.R.Machado Ventura užėmė viceprezidento pareigas nuo Raulio Castro paskyrimo prezidentu 2008 metais iki 2013-ųjų, kai tą postą perėmė Miguelis Diazas-Canelis. Pastarasis daugelio yra laikomas potencialiu naujuoju valstybės vadovu.
2011 metais J.R.Machado Ventura buvo paskirtas partijos antruoju sekretoriumi, o tas žingsnis buvo laikomas mėginimu nuraminti griežtosios linijos šalininkus bei suteikti jiems daugiau galių.
J.R.Machado Ventura dažnai tapdavo brolių Castro pagalbininku, vykdydamas įsakymus atkurti drausmę ten, kur ji pakrikdavo. Pastaruoju metu jis važinėjo po šalį, tramdydamas privačius vaisių, daržovių ir kitų žemės ūkio produktų pardavėjus. Nors Raulis Castro atvėrė žemės ūkiu pagrįstą braškančą Kubos ekonomiką privačiam verslui, vyriausybė kaltina naują privačių ūkininkų klasę dėl kylančių kainų ir imdavosi griežtų priemonių prieš vadinamąjį lupikavimą.
„Jis reiklus! Labai reiklusL – R.Castro sakė apie savo pavaduotoją 2008 metais. – Atvirai kalbant – aš pats asmeniškai esu tai sakęs – jis savo reiklumą išreiškia ne pačiomis geriausiomis priemonėmis.“
