Taisyklėms nusižengę jakudzos – Japonijos mafijos klanų – nariai nusipjauna viršutinį mažojo piršto narelį ir šitaip save paženklina visam gyvenimui: visi Japonijoje žino, kad tai yra nusikaltėlio ženklas.
Buvę mafiozai dažnai atskiriami visuomenės, daug sunkiau susiranda darbą ir išėję iš nusikalstamo pasaulio šešėlio nelengvai integruojasi.
Tačiau japonė kūno dalių protezų gamintoja Yukako Fukushima surado būdą padėti šiems Japonijos gangsteriams, kurie nori pradėti naują gyvenimą ir paslėpti savo tamsią praeitį.
Dešimtys buvusių jakudzos narių, įsigijusių Y.Fukushimos pirštų protezus, sugebėjo susirasti naujus darbus, susituokė ir susikūrė naują gyvenimą.
Detalios pirštų kopijos
Osakoje esančioje kūno dalių protezų įmonėje „Kawamura Gishi“ kiekvienas piršto protezas ruošiamas kruopščiai, tartum meno kūrinys.
Net iš arčiau pažvelgus į Y.Fukushimos pagamintus pirštų protezus sunku suvokti, kad jie – netikri.
Kiekviena smulkmena – nagas, neryškios kraujagyslės, išlinkimai ir piršto atspaudas – yra kruopščiai formuojami iš silikono.
Tačiau detalus darbas tuo nesibaigia. Protezų meistrė taip pat privalo tobulai įvaldyti spalvų gamą, kad atkurtų konkrečią kliento rankos spalvą.
Ji turi parinkti tinkamą toną protezui iš daugiau nei tūkstančio odos atspalvių.
Be to, vieno dirbtinio piršto neužtenka: žiemai sukuriami šviesesni pirštų protezai, o vasarai – tamsesni, kad derėtų su įdegusia oda.
Tokios pastangos būtinos, nes dirbtiniai pirštų nareliai turi idealiai atitikti kliento ranką, kad jis nejustų diskomforto, o kiti žmonės nepastebėtų, jog žmogaus pirštas kažkuo kitoks.
Baigti pirštų protezai patogiai užsimauna ant jakudzos narių rankų ir gali tarnauti nuo penkerių iki dešimties metų.
Visuomenė neužjaučia
„Aš neketinau tuo užsiimti visą gyvenimą, norėjau ieškotis kito darbo, tačiau man buvo pasakyta, kad esu vienintelis žmogus Japonijoje, darantis tokius protezus“, – tvirtino Y.Fukushima, sulaukusi daug kritikos iš artimųjų, kad padeda buvusiems nusikaltėliams.
Atrodytų, keista, kad toks mažas dalykas kaip nukirstas pirštas žmogui gali tiek daug pakenkti. Tačiau būtent ši trauma Japonijoje yra glaudžiai susijusi su nusikalstama veikla.
Skolų negrąžinimas, boso įžeidimas ir šimtai kitokių nusižengimų taisyklėms lemia, kad jakudzos narys privalo nusipjauti dalį mažojo piršto. Tiktai taip jis esą įrodo, kad atgailauja.
„Jeigu netenki piršto per avariją, žmonės tave užjaučia, – tvirtino du vyriausybės apdovanojimus už jakudzos narių reabilitavimą gavusi Y.Fukushima. – Tačiau visai kitaip manoma apie jakudzos narius. Dauguma žmonių negali nekreipti dėmesio į jų tatuiruotes ar nukapotus pirštus.“
Smurtas verčia trauktis
Regis, artimiausiu metu protezuotoja darbo nepritrūks: Japonijos policija pranešė, kad didžiausias organizuotų nusikaltimų sindikatas „Yamaguchi-gumi“ pradėjo kariauti su nuo jakudzos atskilusia gangsterių grupuote „Kobe Yamaguchi-gumi“.
Kaip ir kiekviename konflikte, atsiras norinčiųjų išvengti smurto ir pasitraukti į ramesnį gyvenimą.
Nusikaltėlius permąstyti savo prioritetus dažnai priverčia ir valdžios veiksmai.
Antai 1992 metais Japonijoje buvo priimtas įstatymas, dėl kurio organizuoti nusikaltėliai tapo itin akylai sekami policijos.
Tuo pat metu užklupusi ekonominė krizė nusikaltėlių gyvenimą padarė ypač sunkų, jų skaičius kiek sumenko.
2009 metais susilpnėjo nusikaltėlių veikla, nes grupuotės „Yamaguchi-gumi“ gangsterių sumažėjo nuo 80 tūkst. iki 53 tūkst.
Daugybė jų atsiribojo nuo mafijos, kiti buvo pasodinti į kalėjimą. Visa tai padėjo buvusiems jakudzos nariams rasti kelią pas Y.Fukushimą.
„Žinios tarp jakudzos narių plinta greitai, ypač tuomet, kai jie sėdi kalėjime“, – tvirtino protezuotoja.
Daugiau nei 1,9 tūkst. eurų kainuojantys pirštų protezai gangsteriams pagaminami tik tada, jei jie laikosi tam tikrų sąlygų.
„Man reikia įrodymų, kad nusikaltėliai paliko savo gaują. Aš taip pat nepriimu jokių kyšių iš tų, kurie nori protezus gauti greičiau, – griežtai pabrėžė Y.Fukushima. – Teko susidurti su gangsteriais, kuriems nepatiko, kaip atrodė jų pirštų protezai.
Aš nepaisau jokių grasinimų, net jeigu jie pradeda vartyti mano baldus. Gerai, kad taip nutinka labai retai, o mane saugo policija.“
Senovinė tradicija
Manoma, kad pirštų trumpinimas, žinomas pavadinimu „yubitsume“, atsirado XVIII amžiaus Japonijoje.
Šią bausmę įvedė jakudzos protėviai lošėjai, japoniškai vadinti „bakuto“. Skolų sugrąžinti nesugebantys vyrai turėdavo nusipjauti dalį savo mažojo piršto – šitaip jie prarasdavo dalį savo galios kovodami kardu.
XX amžiuje jakudzos organizacijos perėmė šią tradiciją. Dar ir dabar galioja taisyklė, kad tuo atveju, kai žemesnio rango gangsteriai nusižengia jakudzos taisyklėms, jie turi nusipjauti viršutinį mažojo piršto narelį.
Piršto dalis tada įsukama į medžiagos gabalėlį ir pateikiama organizacijos bosui. Taip esą įrodoma, kad mafiozas atgailauja.
Pakartotinai nusižengę nusipjauna dar vieną kairiojo mažojo piršto narelį ir taip toliau, kol pereina prie dešinės rankos piršto.
1993 metais Japonijos vyriausybė atliko apklausą ir išsiaiškino, kad net 45 procentai visų jakudzos narių buvo netekę vieno mažojo piršto narelio, o 15 procentų bent du kartus turėjo atgailauti dėl to, kad pažeidė griežtą jakudzos garbės kodą.
Vis dėlto pernelyg daug taisyklių pažeidę gangsteriai dažniausiai baudžiami dar baisiau – mirtimi.
Laimingos istorijos
Y.Fukushimos klientų skaičius vis auga, tačiau protezuotoja visai neskuba tuo džiaugtis.
„Viliuosi, kad keršto troškimas liausis. Tačiau dabar, kai visi tik ir kalba apie mafijos klanų karą, neatrodo, kad žmonės pasitrauks, – teigė protezuotoja. – Vis dėlto jakudzos narių elgesį vis dar lemia pareiga.“
Nors nėra garantijų, kad piršto protezą gavę gangsteriai staiga pakeis visą gyvenimą formuotus įpročius, Y.Fukushima gauna nemažai palankių atsiliepimų iš savo klientų.
Regis, toks mažas dalykas kaip piršto galiuko protezas gali suteikti rimtą paskatą integruotis į kitokį visuomenės sluoksnį – išvengti smerkiančių žvilgsnių ir pradėti viską iš naujo.
„Gavau žinių iš vyrų, kuriems padėjau.
Jie pasakojo, kad susituokė, sukūrė šeimą, susirado darbą, – pasakojo Y.Fukushima. – Kiti man sakė, kad susitvarkė gyvenimą ir atsiprašė savo tėvų už visus kančių metus.“
Kai kurie Y.Fukushimai netgi dėkoja už sugrąžintą norą gyventi.
„Kai kurie vyrai man pasakojo, kad paprasčiausiai džiaugėsi būdami gyvi, nors buvo tokių akimirkų, kai norėjo mirti, – sakė protezų meistrė. – Kai išgirstu tokius pasakojimus, įgaunu ryžto tęsti tai, ką darau.
Aš nedarau to kaip paslaugos jakudzai. Darau tai dėl vyrų, kurie tikisi antro šanso gyvenime ir norėtų būti pavyzdys savo vaikams.“ („The Guardian“, „The Motherboard“, LR)
Tatuiruoti Japonijos mafiozai
Jakudza – iš Japonijos kilę organizuoto nusikalstamumo sindikatai, žinomi dėl tapybos darbus primenančių tatuiruočių, griežtų taisyklių ir tikėjimo, kad pareiga – svarbiau už viską. Pasaulyje šiuo metu yra apie 102 tūkst. jakudzos narių. Vakaruose jakudza dažnai vadinama Japonijos mafija.
Japonijos teisėsauga pastaraisiais dešimtmečiais deda daug pastangų siekdama apriboti jakudzos veiklą. Šie sindikatai pajamas gauna daugiausia iš nusikalstamos veiklos: reketo, prostitucijos, narkotikų prekybos, taip pat verčiasi nekilnojamojo turto, akcijų prekyba, pinigų skolinimu ir plėtoja pornografijos industriją.
Yra atvejų, kai jakudza pasižymėjo ir gerais darbais. Po 1995 ir 2011 metais vykusių žemės drebėjimų Japonijoje gangsteriai mobilizavo pagalbą šalies gyventojams. Nusikaltėliai greičiau už vyriausybę sugebėjo nelaimių aukoms nusiųsti maisto ir kitų būtinų daiktų, parūpino stogą virš galvos.
Manoma, kad jakudza kilo iš XVII a. Japonijoje gyvenusių vadinamųjų miesto pagalbininkų, kurie gynė miestiečius nuo siautėjančių samurajų. Kai kas teigia, kad jakudza susikūrė iš XVIII amžiuje veikusių narkotikų prekeivių, lošėjų ir gangsterių, kurie susijungė į vieną grupę.
Didžiausias 1915 metais įkurtas jakudzos sindikatas „Yamaguchi-gumi“ draudžia savo nariams pelnytis iš narkotikų prekybos. Daugiausia jakudzos narių buvo 7-ajame dešimtmetyje – 184 tūkst.
