Varšuvos Povonzkų kapinėse su didelėmis valstybinėmis oficialiomis iškilmėmis sekmadienį buvo perlaidotas civilių lietuvių ir baltarusių žudynes organizavęs partizanas Zygmuntas Szendzielarzas, pravarde Lupaszka.
Garsiųjų Dubingių žudynių, per kurias 1944 m. birželio 23 dieną Armijos Krajovos partizanai sušaudė net keturių ir vienuolikos mėnesių kūdikius, iniciatoriui Z.Szendzielarzui per laidotuves buvo suteiktas pulkininko titulas.
Iškilmingą pranešimą apie partizano paaukštinimą iš generolo į generolus pulkininkus perskaitė gynybos ministras Antonis Macieriewiczius, o svarbiausią pagiriamąją kalbą pasakė prezidentas Andrzejus Duda. Prezidentas pareiškė, kad Lupaszkos ir jo karių „pavyzdžiu turi būti auklėjama naujoji karta“.
Sprendimą su valstybinėmis iškilmėmis ir karine palyda perlaidoti Z.Szendzielarzą negailestingai sukritikavo dienraštis „Gazeta Wyborcza“ – jis priminė, kad baltarusių, žydų ir lietuvių tautinėms mažumoms tai yra savotiškas antausis.
Bando įtikti radikalams
Žurnalo „Newsweek“ redaktoriaus Tomaszo Liso teigimu, Lupaszkos aukštinimas yra apgalvota valdančiosios nacionalistinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) politika.
Mat jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis yra sakęs, kad TTP turi laikytis tokios taktikos, kad rinkėjų akyse būtų pati dešiniausia partija.
Matydama, kad smulkių radikalių nacionalistinių judėjimų aukštinti pradėtas Lupaszka tampa populiarus, TTP nusprendė partizano kultą paversti valstybiniu, nors jo veikla kelia didžiulį tautinių mažumų nepasitenkinimą.
Lupaszkos ir jo bendraminčių darbų paminėjimą TTP pavertė oficialia valstybine švente, kuri šių metų kovo pirmą dieną buvo minima ypač iškilmingai.
TTP lyderis J.Kaczynskis per minėjimą paskelbė, kad „prakeiktųjų karių“ atminimas bus įamžintas specialiame muziejuje Varšuvoje. O premjerė Beata Szydlo pridūrė įsteigianti specialią pašalpą dar gyviems partizanams.
Skriaudėjus laiko didvyriais
Negausūs pokario partizanų būriai, kurie nepakluso Lenkijos emigracinės vyriausybės nurodymui nutraukti priešinimąsi sovietinei valdžiai ir pasiliko miškuose, prieš keliolika metų imti vadinti „prakeiktaisiais kariais“.
Sovietų valdžios pareigūnai, pagavę šiuos partizanus, jiems dažniausiai skirdavo mirties bausmę, slėpė jų laidojimo vietą ir darė viską, kad partizanų atminimas būtų užmirštas.
Kai Lenkijoje pagaliau sužydėjo demokratija, radikalūs nacionalistai ir futbolo chuliganai ėmė aukštinti „prakeiktuosius karius“ ir vadinti juos didžiausios pagarbos nusipelniusiais šalies patriotais.
Didžiosios partijos nuo tokio aukštinimo iš pradžių atsiribojo – prieš „prakeiktųjų karių“ kultą protestavo Lenkijoje gyvenantys žydai, ukrainiečiai, baltarusiai, lietuviai ir slovakai.
Tautinės mažumos triukšmą kėlė todėl, kad „prakeiktieji kariai“ žudė ir plėšė jų atstovus.
Istorikų duomenimis, partizanai nužudė ne mažiau kaip 5,2 tūkst. civilių – negailėjo nei vaikų, nei nėščių moterų.
Pamiršta partizanų aukas
2005 metais Tautos atminties institutas (TAI) pripažino, kad Lupaszko pavaldinio Romualdo Rajso, pravarde Bury, bataliono vykdytos baltarusių žudynės Palenkės regione atitinka tautinio genocido apibrėžimą.
Štai todėl „prakeiktųjų karių“ dienos minėjimą vietos baltarusiai pavadino tautinių mažumų žeminimu ir politine provokacija.
Ši tautinė mažuma taip pat nusiuntė protesto laišką prezidentui A.Dudai dėl „prakeiktųjų karių“ garbinimo.
Prieš tokios dienos įvedimą protestavo ir Kairiųjų demokratų partija bei radikalių kairiųjų partija „Razem“.
Kritikos ėmėsi ir Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“.
Anot jo, minint partizanų atminimą nereikėtų pamiršti ir jų aukų, tarp kurių – daug tautinių mažumų atstovų, istorinės atminties.
